Jau anksčiau skelbta, kad rudenį, kai Lietuvos pašonėje vyks milžiniškos Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, JAV Lietuvoje dislokuos papildomą batalioną, o Zokniuose veikiančią NATO Oro policijos misiją sustiprins dvigubai didesnis, nei įprastai amerikiečių naikintuvų kontingentas. Vietoje 4 naikintuvų čia bus dislokuoti 8 – tai leis padvigubinti patruliavimo virš Baltijos šalių galimybes ir greičiau reaguoti į bet kokius įtartinus Rusijos veiksmus pasienyje.
Tai ne pirmas kartas, kai amerikiečiai sustiprina NATO Oro policijos misiją. 2014 metų kovą, po to, kai Rusija netikėtai okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, JAV nusprendė sustiprinti savo karines oro pajėgas Baltijos šalyse. Iš viso Lietuvoje buvo dislokuota 10 naikintuvų F-15C.
Vėliau amerikiečius pakeitė Lenkijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės naikintuvai, o vienu metu Baltijos šalis saugojo 12 naikintuvų eskadrilė, kuri bet kada galėjo būti dar labiau sustiprinta.
Kiek atslūgus įtampai Oro policijos misija sumažinta iki 8 – po keturis dislokuotus Lietuvoje bei Estijoje Emario oro pajėgų bazėje. Šiuo metu ten dislokuoti Ispanijos naikintuvai F-18, kuriuos pakeis Vokietijos „Eurofighter“, tuo tarpu iš Zoknių kyla Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, kuriuos pakeis sustiprintas amerikiečių kontingentas.
Kodėl naikintuvai skraido virš Vilniaus?
Vis dėlto į akis gali kristi akivaizdi detalė – misijos vykdomos iš karinių oro pajėgų bazių. Ir tai yra visiškai įprasta bei suprantama. Tiesa, nesyk vilniečiai stebėjosi, kad virš sostinės praskrenda NATO naikintuvų pora, kuri, priartėjusi prie oro uosto tako žemai virš jo praskrenda, o kartais ir leidžiasi.
Daugeliui kilo klausimų – ką jie čia veikia? Būtent todėl verta pažymėti, kad paprastai NATO Oro policijos misiją pradedančios šalies naikintuvai užsuka ir į Baltijos šalių sostinių oro uostus – jie numatyti, kaip atsarginiai. Praskrendantys naikintuvai juos tiesiog tikrina.
Taip daroma norint patikrinti specifines nusileidimo procedūras konkrečioje, pilotams dar nepažįstamoje vietovėje. Kokiu kampu, greičiu ir iš kokio aukščio turi leistis lėktuvas? Kaip dirba skrydžių kontrolės bokštas? Koks vietovės reljefas, kokia yra oro uosto danga?
Šiuos bei kitus klausimus naikintuvų įgulos ir jas aptarnaujantis personalas visuomet, jei tik įmanoma, nori žinoti iš anksto, mat net ir patyrusiems pilotams kiekvienas nusileidimas gali būti sudėtingiausia skrydžio dalis, o saugumas yra svarbiausias veiksnys.
Tačiau „atsarginio nusileidimo tako“ veiksnys yra svarbus ir todėl, kad Vilniaus, Karmėlavos arba Palangos oro uostus, kaip atsarginius pasirinkę NATO naikintuvai ten gali tūpti ne tik dėl, pavyzdžiui, itin prastų oro sąlygų Zokniuose. Šiuo metu Vilniaus oro uostas vis dar uždarytas, tad ten naikintuvai dar negalėtų leistis.
Didelės bazės – dideli, patogūs taikiniai
Tiesa, amerikiečiams didesniu galvos skausmu yra tapę potencialių priešininkų pajėgumai. Vis dažniau pasikartojantys Šiaurės Korėjos bauginimai smogti„ugnimi ir įniršiu“ Guame ar Japonijoje esančioms JAV karinėms bazėms, neliko be atsako. Japonijoje, Okinavos saloje esančioje Kadenos oro pajėgų bazėje dislokuoti dešimtys amerikiečių naikintuvų F-15. Guamo saloje JAV dažnai permeta savo strateginius bombonešius B-52, B-2 ir B-1B.
Net jei Šiaurės Korėja į vieną iš bazių paleistų spiečių savo balistinių raketų be branduolinio užtaiso, pro priešraketinės gynybos sistemą prasprūdusios milžiniškos, toną sveriančios konvencinės galvutės galėtų padaryti milžinišką žalą. Ir Šiaurės Korėja nėra vienintelė grėsmė JAV bazėms Ramiajame vandenyne.
Dar 2008 korporacija RAND atliko tyrimą, kurio metu nagrinėtos Kinijos galimybės atakuoti Kadenos oro pajėgų bazę. Kitaip, nei Šiaurės Korėja, Kinija nesisvaido viešais grasinimais, tačiau turi realią galimybę vienu metu paleisti šimtus balistinių raketų.
Karo atveju Kadenoje planuota dislokuoti didžiąją dalį moderniausių JAV naikintuvų F-22 „Raptor“. RAND tyrimas parodė, kad vos 34 pro priešraketinę gynybą prasmukusios raketos galėtų suduoti skaudų smūgį Kadenos bazei, o svarbiausia – „galėtų pažeisti, sunaikinti ar netinkamais karui paversti 75 proc. bazėje dislokuotų orlaivių“. Tai reiškia, kad vienu smūgiu Kinija galėtų amerikiečiams galėtų surengti antrąjį Pearl Harborą ir sunaikinti didelę dalį moderniausių JAV naikintuvų, kurių gamyba yra nutraukta, o jos atnaujinti kol kas nėra galimybių.
Šiaurės Korėjos ir Kinijos grėsmė – ne vienintelė, kuri neramina amerikiečius. Pastarąjį dešimtmetį Rusija sparčiai vystė savo sparnuotųjų ir balistinių raketų arsenalą. Rusija ne tik pratybose, bet realaus konflikto sąlygomis išbandė 500 km nuotolio balistines raketas „Iskander“, sparnuotąsias 2,5 tūkst. km nuotolio „Kalibr“. Be to, pratybose išbandyta ir 5 tūkst. km nuotolio iš sausumos paleidžiama sparnuotoji raketa, kuri pažeidžia 1987-ųjų susitarimą tarp Vašingtono ir Maskvos.
Savaime šių pajėgumų turėjimas ir bandymai jau yra grėsmingi, tačiau realaus konflikto atveju jų panaudojimas gali kelti ypač didelę grėsmę JAV karinėms oro pajėgoms. Mat Europoje amerikiečiai turi kelias dideles bazes – Leikenhito Jungtinėje Karalystėje, Ramšteino Vokietijoje, Aviano – Italijoje. Būtent jose sukoncentruoti amerikiečių naikintuvai.
Specialiųjų pajėgų reidai arba balistinių bei sparnuotųjų raketų ataka vos prieš vieną ar kelias tokias bazes galėtų sunaikinti reikšmingą JAV naikintuvų bei kitų orlaivių dalį Europoje ir sutrikdyti kitas operacijas. Žinoma, tai jau yra vienas galimų realaus karo scenarijų ir turint omeny, kuri šalis turi tokius balistinių bei sparnuotųjų raketų pajėgumus, galinčius pasiekti JAV taikinius Europoje, nesunku numanyti, kuri valstybė vertinama, kaip tikėtina būsimojo karo priešininkė.
Gudri procedūra, kuri išplečia galimybes
Būtent todėl dar liepos pabaigoje JAV karinės oro pajėgos patyliukais surengė pratybas Jungtinėje Karalystė, viename kukliame ir retai naudojamame aerodrome. Pratybos, pavadintos „Rapid Eagle“, buvo išskirtinės. Įdomu tai, kad čia pasirodė JAV karinių oro pajėgų specialiųjų pajėgų kariai iš 352-osios specialiųjų operacijų pajėgų grupės, kurie dirbo išvien su naikintuvų F-15C įgulomis.
Jungtinėje karalystėje kol kas dislokuoti kariai iš 352-osios specialiųjų operacijų pajėgų grupės po kelerių metų persikels į Špangdahlemo aviacijos bazę Vokietijoje. Čia taip pat dislokuota JAV naikintuvų F-16 eskadrilė.
Nusileidę specialiai jiems pritaikytais lėktuvais MC-130, kurie gali tūpti ir ant šiurkščios gruntinės dangos, SOP kariai kartu su 100-osios logistinės parengties eskadrilės kariais pasitiko amerikiečių naikintuvus, žaibiškai papildė degalų atsargas, perginklavo orlaivius ir išlydėjo skrydžiui.
Visa operacija truko apie 40 minučių. Karo arba neišvengiamo konflikto atveju amerikiečiai galėtų paskirstyti savo naikintuvus ne po kelias dideles bazes, o po daugelį karinių bazių iri oro uostų Europoje – tokiu būdu priešininkas negalėtų vienu metu suduoti skaudaus smūgio visiems taikiniams ir sunaikinti JAV oro pajėgų.
Degalų papildymas ir perginklavimas sausumoje taip pat atlaisvina degalų papildymo ore lėktuvus, kurie gali savo darbą daryti iš saugaus ir priešininko priešlėktuvinei gynybai bei aviacijai nepasiekiamo atstumo.
Be to, sudėtinga ir pažangi JAV karinių oro pajėgų kontrolės ir valdymo sistema leidžia netgi po skirtingas vietoves išskaidytiems orlaiviams greitai susitelkti norimame taške arba smogti priešininko objektams iš jam netikėtų pusių.
Tokia greito perginklavimo ir papildymo degalais procedūra, dar kitaip žinoma, kaip FARP, nėra naujiena JAV pajėgose ar juo labiau europiečiams. Dar Šaltojo karo laikais vakarų šalių naikintuvai bei atakos lėktuvai treniruodavosi leistis greitkeliuose, kur jų laukusios specialistų komandos buvo pasiruošusios orlaivius žaibiškai papildyti degalais, perginkluoti ir pasišalinti iš įvykio vietos.
Tačiau kurį laiką tokios procedūros nebuvo vykdomos, nebent priimant stipresnę važiuoklę turinčius orlaivius, pavyzdžiui A-10, kurie pernai ir šiemet leidosi Estijos greitkelyje. Tokie naikintuvai, kaip F-15 greitkeliuose leistis teoriškai gali, tačiau pilotai turi būti atitinkamai paruošti, o pati greitkelio atkarpa ir danga turėtų būti reikiamo ilgio ir idealios kokybės. Be to, pratybos „Rapid Eagle“ buvo pirmas kartas, kai FARP atlikti padėjo JAV specialiosios pajėgos.
Šią procedūrą JAV pajėgų Europoje kariai nusižiūrėjo iš jūrų pėstininkų, kurie tokias treniruotes rengia nuolat su sraigtasparniais, vertikalaus kilimo ir nusileidimo lėktuvais „Harrier“. Tokią procedūrą pirmieji išbandė Ramiojo vandenyno atsakomybės zonoje dislokuoti amerikiečiai.
Po jau minėtos RAND ataskaitos, JAV karinės oro pajėgos dar 2013 metais pristatė pratybas „Rapid Raptor“. Jų metu išbandyta nauja koncepcija, kurios esmė – greitas keturių naikintuvų F-22 „Raptor“ ir aptarnaujantį personalą skraidinančio transporto lėktuvo C-17 dislokavimas atokiame oro uoste.
Naikintuvai turi būti pasiruošę kautis praėjus daugiausiai 24 valandoms nuo įsakymo paskelbimo, tai reiškia, kad iš žemyninės JAV dalies amerikiečiai turi gebėti per parą laiko permesti apie šimtą karių ir aptarnaujančio personalo narių, keturis moderniausius naikintuvus, vieną transporto lėktuvą į atokų, už tūkstančių kilometrų esantį oro uostą, parengti jį bei orlaivius kovinei užduočiai.
Viena JAV specialiųjų pajėgų komanda nuo pernai dislokuota ir Lietuvoje – tai yra ypač mobilios pajėgos, kurios turi ypatingus įgūdžius, ginkluotės ir žvalgybos priemones, o kariai gali likti nepastebimi. Nusileidę numatytame atsarginiame draugiškų pajėgų oro uoste jie gali ir patys padėti užtikrinti perimetro apsaugą, reaguoti į grėsmes, jei tik šios kyla. Pratybos „Rapid Eagle“ tapo dar vienu procedūros FARP išbandymu.
„Tai buvo pirmas kartas, kai JAV specialiosios pajėgos su orlaiviais MC-130 treniravosi su naikintuvais F-15C. Toks pajėgumas gali stiprinti lankstumo įgūdžius ateityje“, – sakė 2014-ųjų pavasarį Lietuvoje dislokuotos 493 eskadrilės vadas Plk. Lt. Jasonas Zumwaltas. Planuojama, kad ateityje tokias FARP procedūras išbandys ir naikintuvai F-16.
Bandymai – ir Lietuvoje
Įdomu tai, kad praktiškai „Rapid Raptor“ koncepcija iš dalies buvo išbandyta ir Lietuvoje – pernai balandį Zokniuose kaip tik leidosi du JAV naikintuvai F-22. Ir nors pati misija viešai buvo pristatyta, kaip solidarumo su NATO sąjungininkais veiksmas, iš tikrųjų tai buvo vienas pirmųjų ir parengiamųjų procedūros FARP išbandymų Europoje.
Mat iš JAV atvykę naikintuvai per 9 valandas perskrido Atlanto vandenyną be papildomų degalų bakų, ir ore pasipildę degalų iš virš šiaurinės Jungtinės Karalystės dalies skraidančių lėktuvų KC-135, kaip mat buvo mesti į imitacines kautynes.
F-22 yra sunkiai radarais aptinkami naikintuvai – vos kelių tokių orlaivių buvimas bet kokiam priešininkui gali sukelti didelių nemalonumų.
Todėl neatsitiktinai pratybų metu F-22 buvo patikėtas klasikinis naikintuvų-perėmėjų vaidmuo – jie saugojo antskrydį vykdžiusius smogiamuosius naikintuvus F-15E „Strike Eagle“ ir galėjo nepastebimi iš didelio nuotolio sekti, o jei būtų prireikę – ir numušinėti priešininko aviaciją.
Nutūpę Leikenhito oro pajėgų bazėje F-22 buvo greitai perginkluoti, dar kartą papildyti degalais ir išskrido į naują pratybų misiją, kurios metu imituotas tiek oro mūšis, tiek ataka prieš antžeminius taikinius.
Tai, kad F-22 gali gabenti palydovines mažo skersmens bombas, nėra naujiena, tačiau vien pats pratybų scenarijus, kai žaibiškai pakelti, per Atlanto vandenyną permesti ir negavę atokvėpio prieš oro bei sausumos taikinius metami geriausi JAV naikintuvai rodo, kad JAV ruošiasi galimybei, kai Europoje kyla netikėta krizė.
Ne paslaptis, kad vienintelė vieta Europoje, kur JAV šiuo metu nerimauja dėl savo bei sąjungininkų saugumo yra pasienis su Rusija. Aukšti NATO karininkai ir analitikai jau ne pirmus metus pabrėžia, kad Rusija pasienyje su Aljanso narėmis, ypač Kaliningrado srityje yra sukūrusi efektyvų priešlėktuvinės gynybos tinklą. Vadinamoji A2/AD sistema neleidžia priešininko aviacijai bei laivynui laisvai veikti tam tikroje zonoje, kurią dengia Rusijos priešlėktuvinės ir priešlaivinės gynybos priemonės – šiomis Rusija galėtų dengti savo sausumos pajėgų veiksmus.
Tad paradoksalu, jog sunkiai radarais aptinkamų naikintuvų, tokių, kaip F-22 arba F-35 dislokavimas regione gali būti tiek labai aiškiai matomas veiksmas, kaip strateginės komunikacijos, labai aiški įspėjamoji priemonė, tiek kaip staigus, netikėtas pajėgumų permetimas, galintis paversti priešininko sukurtą A2/AD burbulą niekiniu.