Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva „labai rimtai svarsto“ įsigyti Vokietijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Pasak jo, tai sistema, kuri efektyviai naudojama Ukrainoje ir per kelerius metus gali tapti mūsų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Viena iš bendradarbiavimo galimybių, kas yra svarbu ir kariniame planavime, kai kalbame apie ginkluotės suderinamumą, vystysime daugiau įsigijimų iš Vokietijos gynybos pramonės. Tai, kad mes etapiškai įsigysime vokiškus „Leopard“ tankus niekam nėra paslaptis, sprendimas priimtas“, – antradienį Palangoje po susitikimo su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Šiandien galiu pasakyti vieną, mano požiūriu, svarbų dalyką, kad labai rimtai svarstome vidutinio oro gynybos sistemos „Iris-T“ įsigijimą iš Vokietijos. Sistema, kuri pasiteisina, kuri veikia, kuri yra efektyvi Ukrainoje, gali neužilgo, per kelis metus, tapti ir mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pažymėjo jis.
Šiandien galiu pasakyti vieną, mano požiūriu, svarbų dalyką, kad labai rimtai svarstome vidutinio oro gynybos sistemos „Iris-T“ įsigijimą iš Vokietijos. Sistema, kuri pasiteisina, kuri veikia, kuri yra efektyvi Ukrainoje, gali neužilgo, per kelis metus, tapti ir mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi
Politikas aiškino suprantąs, kad gamybiniai procesai šiuo metu „nėra paprasti“, tačiau Lietuvą „Iris-T“ sistema labai domina.
„Iris-T sistema, kuri pasiteisino Ukrainoje, mus domina, bet mes suprantame, kad dabar tai nėra paprasta, yra gamybiniai procesai, pajėgumai. Bet mes tikrai aiškiai sakome, kad tai mus labai dominantis produktas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Rusija dabar pakilusi ant karo ekonomikos, gaminasi daugiau, negu jiems reikia karui Ukrainoje, atstatinėja savo pajėgumus greičiau, negu mes tikėjomės. Turime visi daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Europos gynybos pramonė irgi atsistotų ant kojų“, – akcentavo jis.
Tuo metu Borisas Pistoriusas tikino, kad yra kalbama su Vokietijos karine pramone, jog ji padidintų savo gamybos pajėgumus.
„Ministras Laurynas kalbėjo apie planus, mes „Iris-T“ sistemos dar kol kas neturime, patys jos atsisakėme Ukrainos naudai. Dabar deramės su mūsų karine pramone, kad ji padidintų savo gamybos pajėgumus“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Minėjote, kad įsigysite tankus „Leopard“ ir kitą įrangą. Kai kas iš tų technikos vienetų jau yra parengti sandėliuose, o kiti bus gaminai, bet stengsimės tą daryti kaip įmanoma greičiau“, – teigė jis.
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Palangoje vyksiančio susitikimo metu ministrai aptarė Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės temas bei artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone klausimus.
Be to, B. Pistoriuso ir L. Kasčiūno susitikime kalbėta apie tarptautines operacijas, paramą Ukrainai bei kitus dvišalio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimus.
Tai ketvirtas B. Pistoriuso vizitas Lietuvoje.
ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Kasčiūnas: dėl rotacinės oro gynybos modelio Lietuva derasi bent su penkiomis NATO sąjungininkėmis
Krašto apsaugos ministras sako, kad dėl rotacinio oro gynybos modelio Lietuva šiuo metu derasi bent su penkiomis NATO Aljanso partnerėmis. Nors konkrečių valstybių ministras neatskleidžia, tačiau tikina, kad šios šalys turi pakankamus pajėgumus.
„Kalbamės bent su penkiomis NATO šalimis dėl galimybės, kad treniruočių pagrindu sistemos, ypač ilgojo nuotolio, atvyktų į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.
„Nenoriu įvardinti valstybių, bet tai yra tos valstybės, kurios tokį pajėgumą turi. Esu tikras, kad Nyderlandai nebus vieninteliai, kurie dalyvaus rotaciniame oro gynybos modelyje“, – pridūrė jis.
Spaudos konferencijos metu B. Pistoriusas tikino, kad Vokietija prie rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse prisidės. Tačiau, anot jo, kol kas nėra aišku kokiu mastu.
„Būtų sunku įsivaizduoti, kad tik Nyderlandai dalyvautų. Kalbant apie oro gynybą, visi deda savo pastangas. (...) Negalėčiau įsivaizduoti tokios situacijos, kad Vokietija tame visiškai nedalyvautų. Kiek ji dalyvaus ir su kokiais partneriais – pasirodys ateityje“, – pabrėžė Vokietijos gynybos ministras.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Skelbta, kad Nyderlandų karinis vienetas Lietuvoje treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais.
Praėjusių metų birželį NATO šalys sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, atsižvelgdamos į Baltijos šalių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
NATO oro gynybos rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu rotaciniu principu bus dislokuojamos sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir aviacijos papildomi pajėgumai.