Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), L. Kasčiūnas, susitikęs su Švedijos gynybos ministru Pål Jonson ir civilinės apsaugos ministru Carl-Oscar Bohlin, pabrėžė, kad Lietuva siekia, jog rotacinės oro gynybos modelis taptų nuolatine NATO veikla.
„Liepos mėnesį Nyderlandai dislokuos savo „Patriot“ sistemas Lietuvoje ir tai gera pradžia įgyvendinti rotacinį modelį“, – pabrėžė L. Kasčiūnas, prašydamas, kad Švedija taip pat apsvarstytų tokią galimybę.
KAM išplatintame pranešime nurodoma, kad susitikimo su Švedijos kolegomis metu L. Kasčiūnas akcentavo ir Lietuvos pasiryžimą investuoti į savo gynybą, priimti savalaikius ir šalies saugumui svarbius spendimus, taip pat mokytis iš Ukrainos karo pamokų, daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms – bepiločiams orlaiviams arba įrangai, padedančiai kovoti su bepiločiais orlaivis.
Ministras pažymėjo, kad Švedija, Baltijos jūros regiono šalis, o dabar ir naujausia NATO narė, yra itin svarbi aljanso gynybos architektūrai.
„Operacijos Baltijos jūroje bus labai svarbios siekiant apsaugoti mūsų jūrų uostus, užtikrinti pastiprinimą per jūrų susisiekimo linijas, slopinti pajėgumus Kaliningrade. Baltijos jūra mums yra natūralus sausumos operacijų zonos pratęsimas. Norime, kad Baltijos regiono operacinė zona su Baltijos jūra išliktų vientisa ir nedaloma“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.
Anot jo, Lietuvai būtų naudinga, jei Švedijos karinės jūrų pajėgos galėtų pasidalyti gerąja patirtimi kuriant pakrančių gynybos elementus: minavimą jūroje, inžinerinių užtvarų pakrantėje rengimą, laivų nukreipimą jūroje.
Susitikimo metu aptarti ir galimi bendri mokymai, pratybos, taip pat bendradarbiavimas oro gynybos srityje, didėjantis ginkluotės ir amunicijos poreikis Europoje, pagalba Ukrainai bei saugumo iššūkiai regione.
Krašto apsaugos ministras Švedijoje taip pat susitiko su šalies parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku bei komiteto nariais, gynybos pramonės atstovais bei dalyvavo renginyje „Road to NATO‘s Washington Summit: The Future of Nordic-Baltic Allies“.