Praėjusį penktadienį į Baltijsko uostą Kaliningrado srityje po mėnesio kelionės lėtai įplaukė trys Kinijos karo laivyno laivai – daugiafunkcis 52D tipo karo laivas „Heifei“, 054A tipo fregata „Yuncheng“ ir aprūpinimo laivas „Luoma Lake“.
Pirmieji du yra vieni moderniausių, geriausiomis ginkluotės, ryšių ir kitomis sistemomis aprūpintų Kinijos karo laivyno laivų. Ne toks įspūdingas, bet milžiniškas aprūpinimas buvo ypač svarbus 16 tūkst. kilometrų kelionės metu – audringuose, kinams gerai nepažįstamuose vandenyse „Luoma Lake“ du karo laivus galėjo aprūpinti degalais, kitomis būtiniausiomis atsargomis.
Vis dėlto pats Kinijos karo laivų pasirodymas Baltijos jūroje sukėlė nemažą susidomėjimą. Kodėl kinai siunčia savo laivus į jiems svetimą ir tolimą regioną, kur, regis, neturi jokių interesų?
Bendros karinės pratybos
Oficiali Kinijos karo laivyno pasirodymo Baltijos jūroje priežastis nestebina: pratybos su ilgamete sąjungininke – Rusija. Karinėse pratybose Kinijos laivai dalyvavo su dešimčia Rusijos Baltijos jūros laivyno laivų, tarp jų korvetėmis „Stereguščij“ ir „Boikij“. Pratybose antskrydžius prieš laivus imitavo atakos lėktuvai Su-24, gelbėjimo ir paieškos darbus – įvairių tipų sraigtasparniai, o visą teritoriją atidžiai stebėjo žvalgybos orlaiviai.
Rusijos Gynybos ministerija iš anksto skelbė, kad Rusijos ir Kinijos jūreiviai „mokysis organizuoti laivų apsaugą nuo povandeninių ir antvandeninių laivų bei aviacijos. Taip pat bus surengtos pratybos vaduoti „piratų užgrobtą“ laivą ir bus mokomasi vykdyti avarijos ištikto laivo paieškas bei gelbėjimą“.
Tai yra standartinės antvandeninių laivų užduotys pratybų metu – tokias abiejų šalių karo laivai pernai vykdė ir Pietų Kinijos jūroje – gamtiniais ištekliais turtingame regione, kuriame esančios valstybės vis dažniau ginčijasi, kuriai priklausė didesnė jo dalis.
Tai, kad Kinijos karo laivų flotilės judėjimą bei bendras pratybas atidžiai sekė NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, taip pat neturėtų stebinti.
Baltijos jūra pastaraisiais metais tapo tam tikru įtampos židiniu, Rusijos karo laivams bei orlaiviams nuolat provokuojant NATO bei kitų regiono šalių – Švedijos bei Suomijos pajėgas regione. Pernai bei šiemet neutraliuose Baltijos jūros vandenyse bei oro erdvėje virš jų fiksuoti pavojingi incidentai – rusų orlaiviai bei laivai pavojingai manevravo prie amerikiečių lėktuvų bei karo laivų.
Todėl neatsitiktinai Lietuvos KAM išplatino pareiškimą, kuriame išreikšta Lietuvos viltis, jog „pratybų metu bus laikomasi visų tarptautinės jūrų teisės normų ir nebus trikdoma ekonominė veikla Baltijos jūroje“.
Kitaip sakant, nors pats Kinijos karo laivų pasirodymas Baltijos jūroje nevertinamas kaip grėsmė, diplomatiški perspėjimai Maskvai ir Pekinui elgtis civilizuotai, mat jų bendros pratybos stebimos po didinamuoju stiklu, yra ženklas, kad Kinijos karo laivų pasirodymui skirtas reikšmingas dėmesys.
Ne atsitiktinis galios demonstravimas
Pats faktas, kad Kinijos laivai atplaukė į Baltijos jūrą ir treniruojasi kartu su Rusijos laivynu, aiškinamas keliais veiksniais. Pirmiausia, anot Kinijos karinio eksperto Li Jie, Pekinas rodo savo nuoširdų solidarumą su ilgamete sąjungininke.
„Tai siunčia stiprų signalą kitoms šalims, kurios planuoja mus provokuoti“, – sakė Li Jie. Tiesa, tokia žinutė skirta ne tiek parodyti solidarumą su Rusija bei pritarti Kremliaus veiksmams Baltijos jūroje, kiek asimetriniu būdu atsakyti pirmiausia JAV – galingiausiai valstybei pasaulyje, kurios karo laivai nuolat rengia karo pratybas netoli Kinijos, taip pat ir Baltijos jūroje.
Pekinui gali būti visiškai neįdomu, ką Baltijos, Viduržemio jūrose ar Atlanto vandenyne veikia JAV laivynas – čia amerikiečių buvimas stebimas jau ne vieną dešimtmetį.
Tačiau Kinija kiekvieną kartą itin jautriai reaguoja į JAV lėktuvnešio grupės pasirodymą Pietų Kinijos jūroje, Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija, o bendras JAV ir sąjungininkų Azijoje pratybas Kinija nuolat atidžiai seka savo žvalgybiniais pajėgumais.
Kol visame pasaulyje interesų turinčių JAV karo laivai plaukioja draugiškų šalių arba neutraliuose teritoriniuose vandenyse, Kinija gali tik purkštauti, mat amerikiečiams taip elgtis nedraudžia jokie susitarimai. Tačiau lygiai taip pat ir Kinijos karo laivams niekas nedraudžia pasirodyti Baltijos jūroje ar kitur, kur kinai sulaukia pakvietimo.
Mėlynųjų vandenų laivyno pradžia
Tiesa, iki šiol ambicijų regione bei pasaulyje neslepianti Kinija negalėjo parodyti savo laivyno galios. Vis dėlto įspūdinga laivyno modernizacijos programa siekiant sukurti vadinamąjį „mėlynųjų vandenų laivyną“ – tokį, kuris gebėtų permesti laivyno pajėgumus į bet kurį pasaulio tašką, juos nuolat aprūpinti atsargomis ir išlaikyti, įsibėgėja kaip tik pastaraisiais metais.
Tikrą „mėlynųjų vandenų laivyną“ šiuo metu turi tik JAV – gali dislokuoti laivus, tarp jų – galios simbolius, lėktuvnešius, kurių kiekvienas gabena apie 70 orlaivių. Be to, amerikiečiai laivais gali greitai permesti karius, atsargas ir krovinius bet kuriuo metu į bet kurį pasaulio tašką. Ribotas galimybes turi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, dar menkesnes – Indija, Italija ir Rusija.
Pastaroji šalis siekia atkurti savo laivyno galybę ir parodyti pasauliui, kad niekuo nenusileidžia JAV. Tačiau pernai tokia demonstracija baigėsi itin nesėkmingai – į ilgą kelionę iš Severomorsko į Viduržemio jūrą prie Sirijos krantų leidosi vienintelis Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“.
Ir nors jį lydėjo keli apsaugos bei aprūpinimo laivai, ribotos šio lėktuvnešio galimybės parodė, kad Rusija išties negali nė iš tolo lygintis su JAV: nuo „Admiral Kuznecov“ denio kilę naikintuvai surengė kelis šimtus antskrydžių, tačiau galėjo gabenti ribotą kiekį bombų bei raketų, o operacijos metu du naikintuvai sudužo.
Katastrofų priežastis – ilgai kelionei neparuoštos technikos gedimai bei įgulos klaidos. Būtent technikos paruošimas bei sklandus įgulos darbas yra svarbiausi veiksniai, norint sėkmingai įvykdyti ambicingą misiją – tokią, kokios ėmėsi Kinijos laivynas Baltijos jūroje.
„Vienas iš požymių, kad esi supervalstybė, – mėlynųjų vandenų laivyno" pajėgumų turėjimas, o Kinija atsidūrė tokioje padėtyje, kai save vadina viena galingiausių pasaulio valstybių, bet ji iki šiol neturi tokio pajėgumo“, – tvirtino Honkongo universiteto Politikos mokslų instituto docentė Yvonne Chiu.
Ji priminė, kad šiuo metu Kinija jau turi vieną į laivyną priimtą lėktuvnešį, bando antrąjį ir stato trečiąjį. Pirmieji du lėktuvnešiai yra tos pačios „Admiral Kuznecov“ klasės, tačiau gerokai modernizuoti, pritaikyti Kinijos poreikiams.
Be to, remiantis amerikiečių, o ne rusų, pavyzdžiu, Kinijos lėktuvnešiai jūroje niekada nebus vieni – juos sups kiti laivai, tarp jų bus ir 52D ir 54A tipo laivų – tų pačių, kurie atplaukė į Baltijos jūrą.
Tokie laivai gali leisti sparnuotąsias, priešlaivines, priešlėktuvines raketas, torpedas – kitaip sakant ne tik apsaugoti savo lėktuvnešį, bet ir suduoti stiprų smūgį bet kurios priešininkės laivynui. Kinija sparčiai stato šiuos laivus – vien pernai į laivyną priimta 18 didelių laivų, kurių bendras tonažas sudaro pusę Karališkojo Laivyno laivų.
„Jei pažiūrėtumėte, kur mes buvome prieš 30 metų, tai suprastumėte, kad anuomet mes negalėjome net pasvajoti apie tokią kelionę. Aš manau, kad greitai Kinija įgis didelį pranašumą prieš britų Karališkąjį laivyną“, – optimizmo neslėpė kitas Kinijos karinis apžvalgininkas Wei Dongxu.
Rusiją jau pralenkė, dabar vejasi JAV
Iš viso Kinija planuoja turėti šešis lėktuvnešius – daugiau tokių laivų turi tik JAV. O tai reiškia, kad bet kuriuo metu Kinija pasaulyje galėtų dislokuoti mažiausiai vieną lėktuvnešio smogiamąją grupę.
Toks dislokavimas gali būti ne tik simbolinis, bet ir realus Kinijos ekonominių, politinių ir kitų nacionalinių interesų gynimas. O bandomosios kelionės, tokios, kaip pratybos Baltijos jūroje, yra pirmieji augančių Kinijos ambicijų ženklai.
„Pekino sprendimas vis dažniau siuntinėti savo karo laivus leidžia įguloms įgyti neįkainojamos patirties atliekant „mėlynųjų vandenų“ operacijas. Augantis Kinijos vaidmuo pasaulinėje prekybos rinkoje natūraliai pritraukia ir karinę galią, kaip vieną diplomatijos priemonių, kuriomis Kinija naudosis vis dažniau“, – teigė „Stratfor“ analitikas Magnusas Nordenmanas.
Jau 2030 metais Kinija planuoja turėti 500 karo laivų – daugiau, nei šiuo metu 350 karo laivų planuojantis turėti JAV laivynas. Todėl ekspertai pabrėžia, kad pratybos Baltijos jūroje – tik pradžia tų ambicingų kelionių, kurias yra suplanavusi Kinija. Pekinas, nors ir diplomatiškai palaiko Maskvą, tačiau iš tikrųjų esą tik naudojasi Rusija, kaip valstybe, kuri gali suteikti „treniruočių aikštelę“ prieš rimtesnes varžybas.
„Kiniją ilgą laiką erzino nuolatinis JAV lėktuvnešių grupės buvimas Rytų Azijoje, todėl nenuostabu, kad jau dabar planuojama kovinės grupės kelionė į Karibų jūrą, prie Centrinės Amerikos krantų“, – teigė buvęs Australijos laivyno karininkas, Lowy instituto Sidnėjuje analitikas Jamesas Goldrickas.
Jis priminė, kad antrasis Kinijos lėktuvnešis gruodžio mėnesį leisis į kelionę Ramiuoju vandenynu ir pasirodys būtent JAV 4-ojo laivyno atsakomybės erdvėse, kurios dešimtmečius buvo laikomos kone neginčijamomis Vašingtono hegemonijos teritorijomis.
Ironiška tai, kad kinai daro tą patį, ką JAV darė prieš maždaug 100 metų. 1907 metais į 18 mėnesių kelionę po pasaulį leidosi vadinamasis „Didysis baltasis laivynas“ – taip amerikiečiai pavadino keliasdešimties balta spalva nudažytų karo laivų grupę, kuri turėjo parodyti pasauliui, kad JAV tampa karine galybe, su kurios laivynu teks skaitytis bet kuriai valstybei.
JAV karo laivai aplankė dešimtis uostų visame pasaulyje, o jau po dešimties metų kai kurie toje kelionėje plaukę laivai dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Kelionės metu amerikiečiai įgijo itin vertingos patirties – įgulos buvo geriau ruošiamos, o laivų statytojai suprato, ką galėtų daryti geriau.
Be to, Kinija neseniai paskelbė apie planus atidaryti pirmąją karinę bazę užsienyje – Džibutyje. Nykštukinės Rytų Afrikos valstybė taps svarbiu Kinijos atramos punktu, kur įsikurs 10 tūkst. kinų karių, jūreivių ir civilių.
Ir nors didelė dalis Kinijos laivyno laivų bei ginkluotės yra pagamintos pagal rusiškus pavyzdžius arba yra jų kopijos, vis daugiau patirties įgyjantys kinų jūreiviai jau lenkia rusus.
Tiesa, kol kas kinai dar nėra įgiję patirties, kurią turi po visą pasaulį plaukiojantys rusų jūreiviai. Be to, Kinija dar neturi tokių galingų strateginių povandeninių laivų, kaip Rusija. Vis dėlto ilga, 16 tūkst. km kelių laivų kelionė yra dar viena vertinga pamoka kinams: tai ne tik iššūkis įgulai, technikai, bet ir logistinis, organizacinis išbandymas visam Kinijos laivynui.
Gebėti suorganizuoti tokią kelionę, nuolat aprūpinti karo laivus ir vykdyti karines užduotis nėra lengva. Ypač Kinijai, kuri dar visai neseniai galėjo pasigirti tik pakrantes saugoti gebančiais laivais, o dabar veržiasi į kito pasaulio krašto vandenis.