Dar gegužės 6 d. lietuvių autonomija Rusijos Karelijos Respublikos krašte planavo šventinius renginius – parodą rajono muziejuje ir nedidelį koncertą kultūros rūmuose. Renginiai buvo suderinti su Karelijos Respublikos Kultūros ministerija, buvo pakviesti svečiai iš respublikos sostinės Petrozavodsko, nupirkti bilietai.
„Ir staiga šiandien – lyg perkūnas iš giedro dangaus, sulaukiame nurodymo, neva iš rajono administracijos, atšaukti visuos šiuos renginius. Muziejuje ir kultūros rūmuose jiems pasakė, kad parodą ir koncertą atšaukė dėl nurodymo „iš aukščiau“.
Tariamai prieš Pergalės dieną negalima organizuoti renginių, susijusių su Lietuva. Nors šie renginiai neturi jokio politinio motyvo, jie rengiami mūsų kraštiečių išskirtinai kultūros tikslais. Kas tai iš rajono ir miesto administracijos pusės – administracinė paikystė ar sąmoningas nacionalinės nesantaikos kurstymas?“, – klausė pranešimo socialiniame tinklalapyje autoriai.
Karelijoje atsidūrė ne savo valia
Formaliai, leidinio mustoi.ru duomenimis, miesto valdžia esą kėlė pretenzijas dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir kultūros rūmų kanalizacijos sistemos veikimo.
Kita versija – miesto vadovas vėlai gavo suderinimui kapitalinį kultūros įstaigos veiklos planą ir veikiausiai suabejojo, ar būtina rengti lietuvių kraštiečių sambūrio koncertą. Tiesa, tokios priežastys kažkodėl nesutrukdė prieš tai surengti Rusijos desantininkų koncertą.
Socialinio tinklalapio „VKontakte“ grupėje „Medvežjegorskas: gyventojų komanda. Perkrova“ dar balandžio 28 d. pasirodė įrašas, pranešantis, kad kad jų autonomijos dešimtmečio minėjimo šventė gali neįvykti.
Pranešime rašoma, kad „lietuviai Medvežjegorske – tokie patys rusai, kaip ir mes“, nes kai kurie „čia gyvena nuo neatmenų sovietinių laikų, o kitų tėvas ar motina buvo lietuvių tautybės“.
Pabrėžta, kad lietuviai šiuose kraštuose atsirado iš tiesų sovietiniais laikais ir ne savo valia. Juos čia trėmė, jie buvo darbo jėga, stačiusi šiuo metu praktiškai nenaudingą Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą.
Dalį Karelijos Rusijos pirmtakė Sovietų sąjunga užkariavo Žiemos karo metu 1939-1940 metais – taip ir neįveikę Suomijos sovietai turėjo tenkintis karo metu nuniokota teritorija, kurią praradę suomiai išsaugojo savo nepriklausomybę.
„Būtent šiame rajone dar yra Sandormocho kapinės – garsi masinio vadinamųjų liaudies priešų sunaikinimo vieta. Tarp paminklų ir kryžių stovi kryžius nekaltai žuvusiems lietuviams.
Jį pastatė, aktyviai dalyvaujant respublikos lietuvių bendruomenei. Keturi Karelijos miestai turi draugiškus miestus Lietuvoje. Medvežjegorsko bičiuliškas miestas – Prienai“, – rašoma leidinio mustoi.ru pranešime.
Masinio sušaudymo vietą Medvežjegorsko miške rado neseniai išteisintas dėl kaltinimų tvirkinamaisiais veiksmais ir vaikų pornografijos gamybos Karelijos skyriaus „Memorial“ vadovas Jurijus Dmitrijevas.
Kerštas už Magnickio sąrašą?
Jokių oficialių paaiškinimų dėl draudimo lietuviams paminėti sukaktį iš Karelijos valdžios atstovų negauta. Tiesa, tai vietos gyventojų pernelyg nenustebino.
„Šventinėmis dienomis valdžią ištinka paralyžius, visi ilsisi, atsipalaiduoja“, – rašė vietos žiniasklaida.
Vis dėlto Medvežjegorsko gyventojai socialiniuose tinklalapiuose iškėlė savo versijas dėl to, kas atsitiko. Balandžio 28 d. Rusija, reaguojama į Lietuvos valdžios priimtą vadinamąjį Magnickio įstatymą, sudarė savo juodąjį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją.
Lietuvoje pernai priėmus Magnickio įstatymą, nepageidaujamais paskelbta per 70 Rusijos asmenų, vienaip ar kitaip siejamų su Kremliaus korupcijos mastą atskleidusio Sergejaus Magnickio nužudymu. O šių metų kovą Lietuva kartu su kitomis Vakarų šalimis išsiuntė kelis Rusijos diplomatus.
Į tai piktai reagavusi Maskva išsiuntė tris lietuvių diplomatus ir sudarė savo juodąjį sąrašą, į kurį įtraukė būrį Lietuvos politikų, žiniasklaidos atstovų. Bet ir tuo Rusija, regis, nepasitenkino. Kultūros rūmuose lietuvių kraštiečių sambūrio atstovams paaiškinta, kad jų renginį valdžia vadina nepageidaujamu. Nurodymas esą duotas tik žodžiu.
Leidinio muistoi.ru pranešime teigiama, kad nacionalinės ir kultūrinės lietuvių autonomijos Karelijoje įkūrėja Gitana Buivydaitė stebėjosi tokiais trikdžiais.
„Mūsų politika – draugiški kultūriniai, žmogiški ir giminiški santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos piliečių“, – sakė G. Buivydaitė, pabrėžusi, jog ji nuolat organizuoja panašius renginius.
„Mano prašymu, garsus Lietuvos aktorius Donatas Banionis įrašė kreipimąsi į Karelijos gyventojus, jis (įrašas) iki šiol tebėra mūsų radijuje“, – sakė G. Buivydaitė, kuri padėjo organizuoti jubiliejinį lietuvių renginį Medvežjegorske.
Karelijos žurnalistė Liudmila Mišina, kuri daug metų rašo apie nacionalinių bendruomenių problemas, pabrėžė, kad nors lietuvių Karelijoje yra nedaug – apie tūkstantį, esmė esą yra ne skaičius.
„Lietuvių autonomija – išradingi, darbštūs, kūrybingi žmonės. Jie siekia palaikyti ryšius su savo giminaičiais Lietuvoje, pasakoti apie Lietuvos žemių kultūrą ir istoriją, apie kultūrą ir tradicijų ypatumus Rusijos šiaurėje“, – sakė L. Mišina.
Po mosto iš viršaus sujudo patys rusai
Kilus triukšmui sujudo ir vietos politikai, užstoję lietuvius. Medvežjegorsko miesto tarybos narė Valentina Jevsejeva mano, kad rajono administracijos vadovas priėmė sprendimą savarankiškai, bet yra įsitikinusi, kad galėjo būti ir „mostelėjimas iš viršaus“.
Karelijos įstatymų leidžiamojo susirinkimo narys Andrejus Rogalevičius po šių įvykių kreipėsi į Medvežjegorsko rajono vadovą Sergejų Jeliajevą, Medvežjegorsko gyvenvietės administracijos vadovą Nikolajų Rykusovą ir Karelijos nacionalinės ir regionų politikos ministrą Sergejų Kiseliovą.
Jis apeliavo į Karelijos Konstituciją ir pabrėžė, kad lietuviai, kaip ir karelai, suomiai, vepsai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kitų tautybių atstovai, kurie gyvena respublikos teritorijoje, aktyviai dalyvauja visuomeniniame ir politiniame gyvenime, o jų indėlis Karelijos vystymuisi – svarbus.
„Aš palaikau ne tautybę, o savo kraštiečius – Karelijos Respublikos gyventojus. Apmaudu tik dėl vieno dalyko – dėl Karelijos Respublikos Konstitucijos garanto tylėjimo“, – rašė S. Koltyrinas savo paskyroje „Vkontakte“.
Todėl, jo manymu, priėmusieji sprendimą dėl kultūrinių renginių uždraudimo turi atsiprašyti gyventojų, o Karelijos Respublikos Nacionalinės ir regionų politikos ministerija – imtis visų priemonių, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.
Galiausiai Medvežjegorsko muziejaus direktoriaus Sergejaus Koltyrino paskyroje pasirodė pranešimas, kuriame patvirtinta, kad muziejaus parodų salėje vis dėlto atidaroma audimo meistrų iš Lietuvos paroda. O po jos nuspręsta surengti ir iškilmingą dalį, skirtą Medvežjegorso rajono lietuvių kultūrinės autonomijos 10-ies metų jubiliejui.
Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge sekretorė Ana Berezovskaja patvirtino, kad lietuvių bendruomenei išties leista paminėti savo veiklos dešimtmetį. Tiesa, ne Kultūros ir laisvalaikio centre, kur likus porai dienų iki renginio, nepaaiškinus priežasčių, salės rezervacija buvo atšaukta, o miesto kraštotyros muziejuje.
„Čia atidaryta lietuvių tekstilininkių Laimos Kantakevičienės, Arianos Numgaudienės ir Irenos Seniūnienės darbų paroda „Trys gamtos nuojautos“. Sausakimšoje salėje vyko Petrozavodsko lietuvių šokių kolektyvo pasirodymas, išmoktomis lietuviškomis dainomis lietuvius sveikino kitų čia gyvenančių tautinių mažumų atstovai.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge patarėja Danguolė Vinciūnienė įteikė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinimo adresą bei lietuviškos atributikos. Medvežjegorsko lietuvių bendruomenė vienija apie 30 narių, aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, prižiūri netoli miesto esančio Sandarmocho stalininio laikotarpio aukų masinėje kapavietėje pastatytą lietuvišką paminklą“, – teigė A. Berezovskaja.