Ar tas laivas kūrenamas anglimis? O gal juodi dūmai reiškia, kad kapitonas dar neišrinktas? Tokie pašaipūs klausimai praėjusią savaitę mirgėjo pasaulio žiniasklaidoje, kuri išplatino nuotraukas bei vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas juodus leidžiantis „Admiral Kuznecov“.
Su dar šešiais koviniais laivais, tarp kurių branduolinis kreiseris „Piotr Velikij“, du dideli „Udaloj“ klasės eskadriniai minininkai, dvi korvetės, Serra I klasės atakos povandeninis laivas bei trys paramos laivai, tarp jų - vienas žvalgybinis laivas, kirto Lamanšo sąsiaurį.
Dar Norvegijos jūroje šią eskadrą pasitiko ir visą laiką atidžiai sekė NATO žvalgybiniai orlaiviai, o vėliau ir Norvegijos, Belgijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės karo laivai bei nuo jų kilę sraigtasparniai.
„Admiral Kuznecov“ buvo nufotografuotas iš visų pusių, o žiniasklaidos nepastebėti NATO povandeniniai laivai lyg šešėliai sekė Rusijos flotilę nuo pat Severomorsko, vertindami rusų laivai būklę, taktinius manevrus.
Kaip mat imta spėlioti apie Rusijos laivų tikslą, nors Kremlius dar liepos mėnesį pripažino, kad „Admiral Kuznecov“ spalio mėnesį prisijungs prie Rusijos pajėgų, atakuojančių taikinius Sirijoje.
Šioje šalyje prieš „Islamo valstybę“ oficialiai kovojanti ir Basharo Al-Assado režimą remianti Maskva pagrindines jėgas metė prieš nuosaikiąją opoziciją.
Ypač daug Rusijos aviacijos dėmesio susilaukė sukilėliai apsuptame Alepo mieste. Rusijos karo lėktuvai, kylantis iš bazės Sirijoje, taip pat bombonešiai iš pačios Rusijos jau ne vieną mėnesį įnirtingai ir nuožmiai bombarduoja apsuptą miestą, pernelyg nesirinkdami taikinių.
Tad vieši svarstymai, jog lėktuvnešio kovinė grupė sustiprins Rusijos karinę galią, atrodė logiškai. NATO būstinė Briuselyje Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė susirūpinimą dėl „Admiral Kuznecov“ vedamos flotilės tikslų, mat, Rusija yra pasižadėjusi laikytis paliaubų, kurios jau ne sykį yra nutrūkusios. Vis dėlto nedaugelis atkreipė dėmesį į kelis faktus, susijusius su rusų laivų judėjimu.
Laivyno flagmanas - gelda be veikiančių tualetų
Pirmasis faktas yra paties „Admiral Kuznecov“ galimybės. Formaliai tai netgi nėra lėktuvnešis, o Sovietų sąjungos laikais statytas daugiafunkcinis kreiseris su galimybe gabenti ir leisti orlaivius.
Iš viso 305 m. ilgio ir 55 tūkst. tonų talpos Rusijos laivyno flagmanas gali gabenti apie 50 orlaivių – beveik dvigubai mažiau nei beveik tokio pat ilgio, tik dvigubai didesnės talpos standartinis JAV „Nimitz“ klasės lėktuvnešis.
Tačiau orlaivis orlaiviui nelygu. JAV lėktuvnešiai gali gabenti mažiausiai tris daugiafukcinių naikintuvų eskadriles – kelias dešimtis lėktuvų bei dar kelias dešimtis specializuotų lėktuvų bei sraigtasparnių, o „Admiral Kuznecov“ galimybės menkesnės. Be to, šis laivas gabena tik formaliai daugiafukncinius orlaivius, kurie galėtų atakuoti antžeminius taikinius.
Aštuoni laive esantys daugiafunkciniai naikintuvai Su-33 – laivynui pritaikyta Su-27 versija gali nešti valdomas „oras-žemė“ tipo raketas, tačiau pagrindinė šių naikintuvų, kurių buvo pagaminta tik kelios dešimtys, paskirtis – kova su priešininko aviacija arba laivais.
Kitaip nei JAV daugiafunkciniai laivyno orlaiviai, Su-33 neaprūpinti modernia taikymosi įranga ir nepritaikyti sausumos taikinių atakoms. Net ir modernizuoti naikintuvai jau yra morališkai pasenę ir juos planuota nurašyti dar 2015 metais, pakeičiant į modernizuotą Mig-29K.
Šis naikintuvas teoriškai taip pat gali atakuoti antžeminius taikinius, tačiau tam nėra pritaikytas, mat jo paskirtis – tokia pat, kaip ir Su-33. Didžiąją dalį laivo aviacijos sudaro sraigtasparniai, kurių yra kelios dešimtys. Manoma, kad „Admiral Kuznecov“ gabena 10 tokių naikintuvų.
„Admiral Kuznecov“ plaukiant Lamanšo sąsiauriu NATO aviacija užfiksavo ant denio paruoštus kilti kelis Su-33, Mig-29 bei vieną atakos sraigtasparnį Ka-52.
Tokio tipo sraigtasparniai jau buvo išbandyti Sirijoje, o lėktuvnešis gali gabenti mažiausiai kelis laivynui skirtos versijos Ka-52.
Tačiau didžiąją dalį sraigtasparnių sudaro senutėliai skirtingų modifikacijų Ka-27, kurie skirti karių ir krovinių gabenimui, gelbėjimo ir paieškos darbams, kovai su priešininko povandeniniais laivais. Sirijoje jų vaidmuo galėtų būti itin ribotas.
Tad 18 tik iš dalies prie operacijos Sirijoje prisidėti galinčių lėktuvų ir keli sraigtasparniai vargu ar yra galių pusiausvyrą galinti pakeisti jėga, kurią gabena „Admiral Kuznecov“.
Nuo pat statybos pradžios 1985 metais šis laivas buvo modernizuotas 6 sykius, paskutinįjį – 2012 m. Nepaisant modernizacijų, „Admiral Kuznecov“ visus šiuos dešimtmečius kamavo techninės problemos – jis vadinamas problematiškiausiu Rusijos laivyno laivu.
Laivas varomas garo turbinų ir slėgio katilų su turbokompresoriais, kurie yra tokie nepatikimi, kad „Admirolą Kuznecovą“ visada lydi milžiniškas vilkikas – jeigu lėktuvnešis staiga sugestų.
Dėl trūkumų vandentiekio sistema žiemą užšąla. Kad vamzdžiai nesprogtų, vanduo užsukamas, o tualetai neveikia. O ir pačių veikiančių 20 tualetų 1700 žmonių įgulai neužtenka.
„Kapitonui nėra nieko liūdniau, nei išplaukti į vandenis ir žinoti, kad tave lydi vilkikas, nes tavo laivyno vadovas mano, kad gali nuskęsti“, – teigė Karališkojo tarnybos instituto laivyno ekspertas Peteris Robertsas.
Nuo 2000 iki 2009 metų laive buvo kilę penki rimti gaisrai, o vienas laivo jūreivis žuvo per lėktuvnešyje kilusį gaisrą, kai šis buvo atplaukęs į Turkiją.2009 metais pilant degalus laivas taip pat išliejo šimtus tonų naftos netoli Airijos.
Iš likusių „Admiral Kuznecov“ lydinčių laivų, nė vienas nėra pritaikytas atakuoti antžeminius taikinius iš didelio atstumo, mat jų pagrindinė užduotis – kova su priešininko laivais.
Tikrieji tikslai slepiami?
Tad kam Rusijai prireikė mesti laivų flotilę link Sirijos krantų, jei tie laivai bei orlaiviai pirmiausiai skirti kovai su priešininko laivynu? Viena iš priežasčių ekspertai laiko norą pademonstruoti karinę galią bei išbandyti flotilės galimybes.
Aljanso vadovas J. Stoltenbergas bei JAV ambasadorius prie NATO Douglasas Lute'as DELFI patikino, kad tai jau ne pirmas kartas, kai „Admiral Kuznecov“ plaukia į Viduržemio jūrą ir tai daryti rusai turi visas teises.
„Rusija turi teisę plaukioti tarptautiniais vandenimis ir mes tokius veiksmus matėme jau anksčiau Viduržemio jūroje“, – teigė D. Lute'as. Išties, „Admiral Kuznecov“ Viduržemio jūroje nuo 2007 metų lankėsi mažiausiai penkis sykius. Tuo tarpu J. Stoltenbergas pažymėjo, jog šis kartas yra išskirtinis, o labiausiai neramina galimas Rusijos laivų panaudojimas operacijoje Sirijoje.
Rusijos saugumo klausimų ekspertas Keiras Gilesas „The Independent“ sakė, kad Rusijos noras padidinti savo karinę galią ir sustiprinti įtaką Sirijos konflikte nėra vienintelis Kremliaus tikslas.
„Mane labiausiai neramina štai kas – kol žiniasklaida ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir žemyninėje Europoje eskaluoja būtent šį incidentą, visų akys nukreiptos į konkretų tašką, o Rusija kažkur kitur gali daryti kažką kitą“, – samprotauja ekspertas.
„Iš tikrųjų, nesiimdami jokių neatsakingų ir neapgalvotų veiksmų, pakeliui į rytinius Viduržemio jūros vandenis rusai pasiekė net du pagrindinius tikslus. Pirmiausia, jie vėl atkreipė viso pasaulio dėmesį į Rusijos karinę galią, o tai viena iš galingiausių atgrasymo priemonių, puikiai veikiančių prieš Vakarus.
Antras svarbus dalykas – jie be didesnių pastangų pritraukė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, visų akys nukrypo į vieną blizgų objektą, kuris greičiausiai paprasčiausiai atitraukė dėmesį nuo kitur vykstančių svarbių dalykų“, – samprotavo ekspertas.
NATO valstybė, kuri aprūpino rusų laivus
Ir išties beveik nepastebėti liko kiti du Rusijos karo laivai – „Bujan-M“ klasės korvetės „Zelionyj Dol“ ir „Serpuchov“. Šie nedideli laivai į ginkluotę Rusijos okupuotame Sevastopolyje priimti tik pernai, o laivyno ekspertų dėmesį pritraukė dar šių metų rugpjūtį, kai iš Viduržemio jūros paleido sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Tokios raketos gali naikinti antžeminius taikinius esančius už 2600 km. Jos taip gali būti naudojamos prieš laivus, tiesa, tik kelių šimtų km atstumu.
Dar spalio pradžioje skelbta, kad abi korvetės vėl prisijungs prie Rusijos laivų eskadros Viduržemio jūroje, kur turėtų pasirodyti „Admiral Kuznecov“. Spalio 5-ąją šie laivai pastebėti Bosforo sąsiauryje, o Kremliaus propagandinis kanalas RT plyšavo, kad sparnuotomis raketomis ginkluotos korvetės smogs „Islamo valstybei“.
Tačiau smūgių taip ir nebuvo, o spalio 9-ąją abu laivai pastebėti toli nuo Sirijos krantų – Maltoje. Čia jie praleido kelias dienas, o ūbaujantys rusų jūreiviai pasklido po jau gerai jiems pažįstamos Valetos barus.
Vienas jūreivis tinklapiui sdelanounas.ru prasitarė, kad korvečių tikslas – visai ne Sirija, o dislokavimas Baltijos jūroje. Spalio 15-ąją, tą pačią dieną, kai „Admiral Kuznecov“ vedama flotilė išsiruošė į savo žygį, „Zelionyj Dol“ ir „Serpuchov“ pastebėti Seutoje – formaliai Maroko daliai, tačiau priklausančiai NATO valstybei – Ispanijai.
Seutoje rusų karo laivai pasitikti ne kaip priešiškos NATO valstybės svečiai, o priešingai – svetingai ir išskėstomis rankomis. Rusija savo laivams nupirko kuro, kitų atsargų, o 200 jūreivių noriai leido jiems skirtus padidintus dienpinigius.
NATO narė Ispanija ir jos administracinė valdžia eksklave nemato nieko blogo, kad operacijoje prieš Sirijos sukilėlius dalyvavę Rusijos karo laivai aprūpinami Seutos uoste. Iš tikrųjų tai yra ne pirmas kartas – nuo 2011 metų net 62 Rusijos karo laivai pasipildė atsargas būtent Seutoje.
Pusė tokių atvejų nutiko po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos. Pavyzdžiui, 2014-ųjų balandį tą pačią savaitę, kai ES skelbė sankcijas Rusijai, šios šalies karo laivas „Viceadmirolas Kulakovas“ ir du paramos laivai ramiai pildėsi atsargas Seutoje.
Tokius vizitus sankcionavusi Ispanijos valdžia ir ispanų diplomatai itin nenoriai komentuoja Rusijos laivų aprūpinimo klausimą. Madridas argumentuoja, kad formaliai Seuta yra NATO nepriklausanti Ispanijos teritorija, todėl esą nieko blogo, kad čia lankosi trečiųjų šalių karo laivai. Klausimą dėl Ispanijos pozicijos kėlė 11 europarlamentarų, o nepasitenkinimą jau ėmė reikšti britų ir amerikiečių diplomatai, tačiau formalaus atsakymo iš Ispanijos kol kas nėra.
„Kiekviena šalis pasilieka teisę aprūpinti laivus savo uostuose. Bet tuo pačiu metu mes, žinoma, esame dėl to labai susirūpinę“, – į DELFI klausimą apie Seutoje aprūpinamus Rusijos karo laivus atsakė J. Stoltenbergas.
Nauja grėsmė Baltijos šalims
Tačiau kitas rūpestis yra minėtųjų korvečių tikrasis tikslas. Jei šie laivai išties plaukia į Baltijos jūrą ir ketina ten pasilikti, Rusija regione įgis naują pajėgumą.
Rusijos Baltijos jūros laivynas kol kas neturi laivų, kurie būtų aprūpinti „Kalibr“ sparnuotomis raketomis, kol kas tai tėra planai – norima tokiomis raketomis aprūpinti vieną „Kilo“ klasės povandeninį laivą. 2600 km šūvio nuotolį turinčios „Kalibr“ raketos gali pasiekti taikinius ne tik Baltijos šalyse, bet ir didžiojoje Vakarų Europos dalyje ar netgi Islandijoje.
Neapolyje, JAV karinio jūrų laivyno operacijų Europoje štabe vadai pirmą kartą per kelis dešimtmečius stebi Rusijos povandeninių laivų judėjimą per vadinamąjį Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpą (angl. G.I.U.K. Gap).
Ši teritorija tarp išvardytų šalių dar Pirmojo Šaltojo karo metu buvo labai reikšmingi Europos gynybai. Konflikto atveju šį kelių šimtų pločio vandenyno ruožą sovietų karinės jūrų pajėgos turėjo perplaukti, norėdamos pasiekti Atlanto vandenyną ir sustabdyti JAV siunčiamus konvojus su kariais bei technika.
Būtent nuo JAV siunčiamų pastiprinimų NATO sąjungininkams Europoje galėjo ir iki šiol gali priklausyti galimo karo baigtis. Jei JAV negalėtų saugiai gabenti karių, technikos bei ginkluotės, sąjungininkai Europoje būtų atkirsti. Sparnuotąsias raketas iš Baltijos jūros galintys leisti Rusijos karo laivai dar labiau apsunkintų sąjungininkų laivybą G.I.U.K teritorijoje bei sustiprintų Rusijos pajėgumus Baltijos jūros regione, kurią Kremlius laiko "sava" ir stiprina savo karinę galią.
Prieš kelias savaites vykę balistinių raketų „Iskander“ dislokavimai Kaliningrado srityje bei mokomieji šaudymai į strateginius objektus – aerodormus, komunikacijos centrus, vadavietes, NATO šaltinių teigimu, Aljanse sukėlė ne šiaip rimtą susirūpinimą, bet ir išprovokavo neskelbtinus veiksmus.
Nors anot J. Stoltenbergo, oficialiai „Iskander“ dislokavimas vadinamas „tik dar vienu pavyzdžiu, kaip Rusija didina įtampą regione“, pabrėžiama, jog tai yra ne pirmas toks atvejis – „Iskander“ Kaliningrade per per pastaruosius metus buvo dislokuoti kelis sykius.
Vis dėlto, anot NATO šaltinių, kurie sutiko kalbėti tik anonimiškai, „Iskander“ yra dvigubos paskirties ginklas – raketos gali būti ginkluotis tiek konvencinėmis, tiek branduolinėmis galvutėmis.
O Rusija į savo karinę doktriną yra įtraukusi galimą taktinių branduolinių ginklų panaudojimą karo metu ir nemato didelio skirtumo tarp šio milžinišką naikinamąją galią turinčio ginklo bei konvencinės ginkluotės panaudojimo.