„Atėjo laikas pasakyti teisybę – Antrąjį pasaulinį karą sukėlė Hitleris su Stalinu“, – tokią žinutę nuotraukų, grotažymių ir kitais pavidalais šiomis dienomis galima išvysti Rusijos propagandos ruporų – „Sputnik“, Užsienio reikalų ministerijos ir jų atstovų socialinių tinklų paskyrose.
Prieš Rusijos melagystes sukilo elfai
Apie Ribbentropo-Molotovo paktą priminė tiek Lietuvos diplomatai, socialiniuose tinkluose išplatinę informaciją apie liūdnai pagarsėjusią sutartį, tiek eiliniai gyventojai, palikę grotažymes #ПораСказатьПравду #TheMomentOfTruth, reiškiančias „atėjo laikas papasakoti teisybę“.
Palikti tokias grotažymes ir priminti Kremliaus propagandiniams ruporams, kas sukėlė Antrąjį pasaulinį karą ragino ir garsi žurnalistė Rita Miliūtė, kuri neseniai prisijungė prie žurnalisto Andriaus Tapino įkurto projekto “Laisvės TV“.
Būtent pastarojo žurnalisto iniciatyva šių metų liepą sudrebino Rusijos socialinius tinklus – po to, kai NATO TV parodė trumpą filmą apie Baltijos šalių antisovietinio pasipriešinimo partizanus, o į jį tulžingai sureagavo Kremlius, į rusų diplomatų šmeižto ir melų bangą audringai reagavo A. Tapino paraginti lietuviai.
Net 17 tūkst. tautiečių atakavo Rusijos URM feisbuko paskyrą, kurią vertino vienu balu iš penkių galimų. Galiausiai Rusijos URM feisbuko paskyrą administruojantys darbuotojai išjungė reitingavimo funkciją. Tačiau komentarai su grotažyme „KremliauMūsųIstorijosNesuklastosi“ liko.
Prie R. Miliūtės raginimo priminti Kremliaus ruporams apie istorinius įvykius trečiadienį taip pat prisijungė nemažai žmonių, tarp jų - politikai, tokie, kaip Ingrida Šimonytė, Mantas Adomėnas, humoristas Haroldas Mackevičius, interneto personažai Robotas Meška ir Vacys Maslionka.
Tiesa, pati R. Miliūtė DELFI tikino, kad ji negali savintis idėjos, mat prie jos tik prisijungė. Naują informacinę kampaniją, nukreiptą prieš Kremliaus propagandą, anot R. Miliūtės, inicijavo „elfais“ save vadinanti bendraminčių grupė iš Lietuvos.
Pernai visame pasaulyje išgarsėję „elfai“ jau kurį laiką socialiniuose tinkluose aktyviai kovoja su Kremliaus skleidžiamais melais bei juos platinančiais veikėjais. Nauju „elfų“ taikiniu Kremliaus išlaikomas propagandinis kanalas „Sputnik“ pasirinktas neatsitiktinai, mat laikas tam – idealus.
Rugpjūčio 23-oji nuo 2009-ųjų čekų, lietuvių ir kitų šalių europarlamentarų iniciatyva visoje ES paskelbta „Komunizmo ir nacizmo aukų atminimo diena“. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ši diena dar žinoma, kaip Juodojo kaspino arba Baltijos kelio diena – 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. Baltijos šalių gyventojų suformavo gyvąją 675,5 km ilgio grandinę nuo Vilniaus iki Talino.
Taip pasauliui primintas Antrąjį pasaulinį karą sukėlęs paktas, kurį 1939 m. pasirašė nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija).
Iš pradžių į Vokietijos įtakos sferą pateko Lietuva ir vakarų Lenkija. Tiesa, po 1939 m. rugsėjo 28 dienos pasirašytos sienos ir draugystės sutarties, Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, masinius trėmimus ir terorą.
Tačiau šiuos faktus Kremlius šiandien interpretuoja savaip. Ir nors slaptuosius Ribentropo-Molotovo sutarties protokolus Maskva neigė iki pat 1989-ųjų, o juos vėliau pripažino ir išslaptino pati Maskva, šiandien liūdnai pagarsėjęs paktas Rusijoje vertinamas, kaip įprasta, neišvengiama sutartis tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos. O kalbančius apie nacių ir sovietų bendradarbiavimą, Vidurio ir Rytų Europos pasidalijimą Kremlius jau oficialiai vadina istorijos klastotojais.
Už faktų viešinimą Rusijoje baudžiama
Pavyzdžiui, 1992-siais išslaptintą sutartį pats Rusijos lyderis 2009 metais yra pavadinęs „amoralia“, tačiau jau po penkerių metų jis gynė tą pačią nepuolimo sutartį ir kėlė abejones dėl slaptųjų protokolų egzistavimo, esą „žmonės iki šiol dėl to ginčijasi“.
Pernai rusų tinklaraštininkas Vladimiras Luzginas buvo nubaustas remiantis būtent 2014 m. priimto įstatymo prieš nacizmo reabilitaciją išvadomis. V. Luzginas buvo nubaustas beveik 3 tūkst. eurų bauda už tai, kad savo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ pasidalino straipsniu apie karą.
Teismas nusprendė, kad tinklaraštininkas straipsniu pasidalino puikiai žinodamas, kad jame skelbiama esą melaginga informacija apie jungtinę Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos invaziją į Lenkiją. Simboliška, kad Rusijos aukščiausią nutartį patvirtino rugsėjo 16-ąją – likus dienai iki 77-ųjų raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkiją metinių.
Kremliui palankūs istorikai šiandien jau tvirtina, kad jokios invazijos esą nebuvo ir laikosi sovietinės istoriografijos versijos, kad sovietų kariai esą nuo Lenkijos priespaudos išvadavo „vakarų slavų – baltarusių ir ukrainiečių žemes“, o vietos gyventojus apsaugojo nuo nacių.
Pavyzdžiui, nepriklausomu istoriku save vadinantis Rusijos karo istorijos insituto prie Gynybos ministerijos darbuotojas Aleksejus Isajevas interviu leidiniui lenta.ru rugpjūčio 23-ąją teigė, kad Ribentropo-Molotovo paktas tebuvo asmeninis sandėris su velniu.
„Žinoma, ši sutartis nesukėlė Antrojo pasaulinio karo. Ne, po šios sutarties SSRS ir Vokietija sąjungininkėmis netapo. Nebuvo jokios draugystės“, – aiškino A. Isajevas. Garsųjį paradą Brest-Litovske, kurį surengė Lenkiją užpuolusių nacių ir sovietų kariai esą galima vadinti tik formalumu – tai, anot istoriko neva tebuvo įrodymas, kad vokiečiai palieka SSRS interesų sferos teritoriją.
„Be to, kai į Lenkiją įsiveržė sovietinės tankų brigados, jokio „smūgio į nugarą“, kaip tai vadina Lenkija, nebuvo, nes nebuvo jokios nugaros – rugsėjo 17-ąją Lenkijos armija jau buvo visiškai sunaikinta Vermachto“, – dėstė A. Isajevas.
Tokių ir panašių istorinių interpretacijų artėjant Ribbentropo-Molotovo pakto 78-osioms metinėms pasirodė ir daugiau. Ypač Rusijos užsienio reikalų ministerijos socialinių tinklų paskyrose. Feisbuke Rusijos URM kol kas niekaip nepaminėjo Ribbentropo-Molotovo pakto temos, tačiau dėmesį nuspręsta nukreipti kita linkme, visų pirma kaltinant pačius lenkus.
Lenkijai Rusijos URM priminė Miuncheno suokalbį 1938-ųjų rugsėjį, kai derybose dėl Čekoslovakijos ateities Jungtinė Karalystė, „Prancūzija ir Italija atrišo rankas nacistinei Vokietijai nulemti Čekoslovakijos likimą. Iš pradžių Vokietijai buvo perduotas Sudetų kraštas, o vėliau užimta ir visa Čekoslovakija. Kremlius priminė, kad šią šalį okupavo ne tik vokiečiai, bet ir lenkai, mat Lenkija atsiriekė ginčytiną pasienio teritoriją nuo Čekoslovakijos.
Sulygindama Lenkijos veiksmus Čekoslovakijoje po Miuncheno suokalbio ir Sovietų veiksmus po Ribbetropo-Molotovo pakto, Kremlius taip pat iliustravo nuotrauka, kurioje užfiksuoti rankas spaudžiantys Lenkijos ir Vokietijos karininkai.
Tiesa, tai buvo eilinė manipuliacija, mat nuotrauka daryta ne Čekoslovakijos okupacijos metu, o Lenkijos nepriklausomybės dienos proga - 1938 lapkričio 11-ąją Varšuvoje. Tuomet kariniame parade Lenkijos politinės ir karinės vadovybės atstovai rankas spaudė ir sovietų kariškiams, kurie, kaip ir visi kiti svečiai iš užsienio valstybių, stebėjo karinį paradą.
Tokia provokacija Kremlius reagavo į garsiąsias istorines nuotraukas iš parado Brest-Litovske 1939 rugsėjo 22-ąją, kur rankas spaudė bendrai Lenkiją okupavę nacių ir sovietų kariai, tarp jų – būsimieji priešininkai: Vokietijos generolas Heinzas Guderianas ir sovietų generolas Semionas Krivošeinas. Pastarasis po kelerių metų buvo vienas tų Raudonosios armijos generolų, kuris vadovavo Berlyną šturmavusiems sovietų kariams.
Užvirė grotažymių karas
Beje, įdomu tai, kad Miuncheno suokalbiu bandydama pateisinti Rbentropo-Molotovo paktą, Rusijos URM savo feisbuko paskyrose naudoja ne tik savas, bet ir A. Tapino sukurtą grotažymę #КремльНашуИсториюНеПерепишешь („Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi“).
Šią grotažymę Rusijos diplomatai naudojo pirmojo susikirtimo su lietuviai metu liepą, kai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių partizanus kone atvirai vadino fašistais, nacių bendrininkais ir Holokausto organizatoriais.
Tačiau šį kartą Kremliui kirto ne tik Rusijos URM, „Sputnik“ ir kitas paskyras grotažymėmis atakavę lietuviai. Įdomią taktiką pasirinko ir Lietuvos URM. Socialiniuose tinkluose, ypač į anglakalbę Vakarų auditoriją orientuotoje Lietuvos URM strategins komunikacijos paskyroje LT MFA STRATCOM, lietuvių diplomatai ne šiaip pasauliui priminė apie Ribbentropo-Molotvo paktą, bet ir parinko grotažymes #Bloodlands, #NeverAgain ir #blackribbonday.
Pastaroji reiškia Juodojo kaspino dieną, tačiau pirmąsias gali sieti taikymu į platesnę, tarptautinę auditoriją: #Bloodlands yra tiesioginė aliuzija į to paties pavadinimo knygą „Kruvinos žemės“ („Bloodlands“), kurią parašė Jeilio universiteto (JAV) istorijos profesorius, Vidurio ir Rytų Europos tyrinėtojas Timothy Snyderis. Kremliui nemalonius istorinius faktus priminęs istorikas susilaukė daug kritikos ir užgauliojimų Rusijoje dėl „istorijos iškraipymo“.
Grotažymė #NeverAgain („daugiau niekada“) dažniausiai naudojama Holokausto kontekste – šį šūkį pasirinko žydai, nenorintys Antrojo pasaulinio karo tragedijos pasikartojimo – to konflikto metu naciai ir jų bendrininkai išžudė apie 6 mln. žydų.
Universaliu tapęs iš pradžių Varšuvos žydų geto sukilėlių, vėliau religinės Žydų gynybos lygos šūkis vis dažniau naudojamas ir prisimenant skaudžius Lietuvos istorijos įvykius – tiek Holokaustą, tiek Lietuvos okupaciją, kurią lėmė būtent Ribentropo-Molotovo sutartis ir jos slaptieji protokolai.
Graikijos spjūvis komunizmo aukoms
Tai, jog apie nacių ir sovietų nusikaltimus kalbėti būtina, parodė ir konferencija Taline. Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo dieną organizuojamas renginys, skirtas prisiminti komunistų nusikaltimus, prasidėjo nedideliu skandalu.
Į renginį kviestas Graikijos teisingumo ministras Stavros Kontonis viešai atsisakė kvietimo, pareikšdamas, kad dėl tokio renginio iniciatyvos esą galima tik apgailestauti.
„Tuo metu, kai kraštutinių dešiniųjų judėjimai ir neonacių partijos Europoje kelia galvas bei abejoja fundamentaliomis ES vertybėmis, dėl tokių iniciatyvų galima tik apgailestauti. Specifinis renginio turinys siunčia klaidingą ir pavojingą politinę žinią. (…) Tai prieštarauja ES vertybėms ir tikrai neatspindi Graikijos vyriausybės bei Graikijos žmonių požiūrio, jog nacizmas ir komunizmas niekada neegzistavo, kaip dvi tos pačios lygties dalys“, – aiškino S. Kontonis, kurio teigimu, komunizmas „pagimdė tuzinus ideologinių krypčių, tarp jų ir eurokomunizmą“. S. Kontonis yra į kolicinę vyriausybę įtrauktos „Radikalios kairės“ partijos narys.