Penktadienį Lietuvoje iškrauta JAV armijos 4-osios pėstininkų divizijos 3-osios šarvuotosios brigados 68-ojo sunkiojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono rotacinės kuopos technika: dešimt tankų M1A2 „Abrams“, penkios pėstininkų kovos mašinos M2A3 „Bradley“, visureigiai ir sunkvežimiai.
Šią techniką aptarnaujantys apie 120 JAV karių į Lietuvą jau atvyko vasario 6–7 dienomis. Sulaukę technikos JAV rotacinių pajėgų kariai pradės kelių mėnesių trukmės bendras treniruotes kartu su Lietuvos ir šalyje dislokuotais sąjungininkų kariais.
Panašių dalinių sulaukė ir kitos Baltijos šalys – į Latviją atvyko daugiausiai, 225 kariai, net 15 tankų bei šešios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Bradley“, o į Estiją atgabenti keturi tankai ir 15 „Bradley“ PKM.
Toks JAV šarvuotosios technikos dislokavimas Baltijos šalyse nėra nei pirmas, nei netikėtas – amerikiečių šarvuotoji technika Lietuvoje buvo atgabenta dar 2015 metų rudenį ir dalyvavo pratybose.
O Apie JAV šarvuotosios technikos dislokavimą Europoje skelbta dar praėjusią vasarą – iš viso amerikiečiai Europoje dislokavo visą sunkiąją brigadą – 3 tūkst. 500 karių, 87 tankus ir 144 „Bradley“ PKM.
Vienas batalionas su trimis kuopomis bus išskleistas per Baltijos šalis, kitas batalionas bei štabas įsikūrė Lenkijoje, o dar vienas batalionas bus rotuojamas Rumunijoje bei Bulgarijoje. Prie jų dar prisijungs šią savaitę į Europą atgabenti dešimtys JAV sraigtasparnių „Blackhawk“, „Chinook“ bei „Apache“, o kiek vėliau ir savaeigės haubicos M109, priešlėktuvinės gynybos vienetai.
Dešimties tankų ir kelių PKM dislokavimas Lietuvoje jau sukėlė kognityvinis disonansą – Rusijos propagandos šaltiniuose juokiamasi iš tikslingumo – esą kam jie iš viso čia atvyko, jei toks menkas skaičius rimtesnio konflikto metu nesugebėtų nuveikti nieko reikšmingo? Tuo tarpu oficialios Maskvos manymu, JAV karių bei technikos dislokavimas kelia grėsmę Rusijai.
Svarbiausia – įgulos paruošimas
Daugiau nei prieš šimtą metų sukurti šarvuotos transporto priemonės tik atsitiktinumo dėka vadinamos tankais. Iš pradžių britai ilgai laužė galvas, kaip pavadinti šiuos vikšrinius monstrus – siūlyti ir gremėzdiški pavadinimai, ir „sausumos kreiseris“.
Pavadinimo vandens nešėjas atsisakyta, mat angliškai water carrier trumpinys priminė tualetą (WC – water closet), o žodis tank atitiko vandens talpos arba cisternos apibūdinimą. Tačiau būtent žodis tankas ir prigijo sunkiai šarvuotai ir pabūklu ginkluotai vikšrinei kovos technikai, kurią visuomenėje dar kartais painioja su šarvuočiais.
Pastarieji yra menkiau šarvuoti ir ginkluoti, nei tankai, kurių pagrindinė užduotis yra priešininko gynybos pralaužimas, kova su jo šarvuotąja technika bei pėstininkų parama ugnimi – kiekvienas šiuolaikinis tankas paprastai yra ginkluotas 100 – 125 mm kalibro pabūklais bei kulkosvaidžiais.
Jei prieš šimtą metų tankai buvo ne ypač gerai šarvuoti, lėti, nepaslankūs ir gremėzdiški, pavojingi net savo įgulai, tai šiandien tai yra vienos grėsmingiausių priemonių bet kokiame konflikte.
Tankas neretai klaidingai vadinamas vien tik puolamuoju ginklu, nors jis gali būti ir pėstininkų priedanga bei ugnies paramos mašina, ir savotiška mobili artilerijos priemonė, o efektyvią kontrataką gali vykdyti būtent tankai. Ir nors juos, kaip ir bet kurią kitą transporto priemonę galima sunaikinti – tiek iš oro, tiek prieštankiniais ginklais, tačiau tai padaryti yra gerokai sunkiau.
Tanko pranašumai prieš pėstininkus ar kitas transporto priemones yra jo mobilumas, ne taip paprastai įveikiami šarvai bei ginkluotė – toliašaudžiu 120 ar 125 mm pabūklu tankai gali naikinti taikinius iš kelių kilometrų atstumo.
Vis dėlto svarbiausia tanko dalis yra jo įgula – net geriausiais pasaulyje laikomi tankai gali tapti metalo laužu tikrąja šių žodžių prasme, jei tankus valdo nepatyrusios įgulos.
To pavyzdžiu galima laikyti Turkijos karinę kampaniją Sirijoje – po pernai vasarą nepavykusio karinio perversmo Turkijos valdžia suėmė ar atleido dešimtis tūkstančių karininkų, pareigūnų.
Nežinia, ar atsitiktinai sausumos pajėgas, tarp jų ir tankus „Leopard 2“ bei „Sabra“ ( Izraelio modernizuoto amerikietiškojo tanko M-60 versija) į mūšius metę turkai neteko jau kelių šių kovos mašinų – „Islamo valstybė“ propaganda neseniai pademonstravo įvairiais rakursais nufilmuotus sunaikintus turkų tankus.
Panašus likimas ištiko ir Saudo Arabijos tankus M1A2 Abrams – beveik tokius pat, kokius į Lietuvą atsigabeno amerikiečiai. Jemene Saudo Arabija per mūšius su husių sukilėliais neteko jau kelių dešimčių šių modernių tankų.
Ir priešingai – patyrusių tankistų rankose tankas gali būti ne tik efektyvus, bet ir mūšio ar net viso karo sėkmę galintis nulemti įrankis. Tai rodo 1973-ųjų Izraelio patirtis, kai su keliomis dešimtimis senesnio modelio „Centurion“ tankais izraeliečiai sustabdė tuomet pranašesnių sirų tankų T-62 masinį puolimą ir sunaikino šimtus priešininko kovos mašinų.
Net ir savo apgadintus tankus izraeliečiai sugebėjo greitai pataisyti bei grąžinti į mūšio lauką, kur geriau paruoštos Izraelio tankistų įgulos sugebėjo atremti sirų puolimą Golano aukštumose.
Tankai ypač pažeidžiami, jei metami į mūšį be pėstininkų, priešlėktuvinės gynybos priedangos bei neturint gero taktinio plano. Būtent taip nutiko Grozne 1994-ųjų gruodį, kai per naujametinį puolimą Rusijos pajėgos neteko per šimto tankų bei šarvuočių – granatsvaidžiais ginkluoti čečėnų pėstininkai miesto centre tiesiog sunaikino beveik visą Rusijos 131-ąją brigadą.
Todėl neatsitiktinai specialistai tanką galėtų palyginti su simfoninio orkestro dalimi – pavieniui vienas instrumentas nebus toks efektyvus, kaip skambantis darniai su kitais.
Naudinga patirtis lietuviams
Vis dėlto abejones dėl to, ką gali padaryti nedidelis šarvuotosios jėgos vienetas, pavyzdžiui, dešimties tankų kuopa, taip pat galėtų išsklaidyti kitas istorinis pavyzdys. 1991 metais, kai Vilniuje sovietų tankai traiškė beginklius žmones, Irake kaupėsi Pirmojo Persijos įlankos karo debesys.
Po ilgos antskrydžių kampanijos prasidėjo sausumos operacija ir iš Kuveito bei Saudo Arabijos į Iraką įriedėjo šimtai JAV vadovaujamos koalicijos tankų. Tačiau viename sektoriuje tuomet kapitono Herberto Raymondo MacMasterio vadovaujamas 2-asis šarvuotosios kavalerijos pulkas sutiko kiekybiškai pranašesnį priešininką. Į mūšį stojo devyni tankai „Abrams“, prieš kuriuos irakiečiai turėjo daugiau šimto vienetų šarvuotosios technikos. Vos 9 amerikiečių tankai sunaikino apie 80 priešininko šarvuotosios technikos vienetų, tarp jų – dešimtis pasenusių tankų T-62 ir T-72.
Šis mūšis įtvirtino JAV šarvuotosios technikos dominavimą šiuolaikiniame kare – galėdami šaudyti iš didesnio atstumo, taikliau ir geresniais sviediniais amerikiečiai beveik nepatyrė nuostolių, o tankai „Abrams“ pradėti liaupsinti, kai kone geriausi pasaulyje.
Tiesa, kitas karas Irake 2003 metais darsyk parodė, kad nesunaikinamų tankų nėra, ypač apgyvendintose vietovėse, kur tankams yra sunkiau manevruoti bei pastebėti prieštankinius ginklus turinčius pėstininkus. Todėl nuolatinis tiek tankų įgulų, tiek kitų dalinių ruošimas, įgūdžių tobulinimas yra esminis, tikintis efektyvaus šių kovos mašinų panaudojimo.
Būtent todėl Lietuvos kariams, kurie neturi savų tankų, pratybos su amerikiečių šarvuotąja technika bus ypač svarbios – žinoti, kaip veikia tankas svarbu ir praktiškai, ir psichologiškai.
Tiek ginantis prieš imituojamą priešininko techniką, tiek ruošiantis gintis su sąjungininkais ir jaučiant draugiškų pajėgų tankų ugnies paramą. Be to, tankų ir pėstininkų pratybose bus tobulinami įgūdžiai ne tik atviroje vietovėje, bet ir Pabradėje įrengtame mūšio apgyvendintoje vietovėje simuliaciniame miestelyje.
Vertingos pratybų ir karo pamokos
Patirtis bendrose pratybose pravers ir patiems amerikiečių kariams. Juo labiau, kad bendrose pratybose dalyvaus ne tik JAV šarvuotoji technika, bet ir tankai „Leopard 2“, kuriuos atsigabens Norvegijos bei Vokietijos kariai.
Dalis amerikiečių tankistų jau yra dalyvavę kovos veiksmuose Irake. Tačiau augant Rusijos karinei galiai bei analizuojant šarvuotosios technikos operacijas naujausiuose konfliktuose, pavyzdžiui, Ukrainoje, tampa akivaizdu, kad tankai gali suvaidinti tiek tą ypatingą vaidmenį, kokį vaidino prieš šimtą metų pralaužiant apkasus, tiek virsti karstais tankų įguloms.
Mat tankus, kaip ir bet kurią kitą šarvuotąją techniką gali sunaikinti tiek prieštankiniais ginklais, tiek artilerijos ugnimi – tanko viršus paprastai yra pažeidžiamiausia šios technikos vieta. Kita vertus, būtent staigūs tankų puolimai ar kontratakos ir šiuolaikiniame kare gali vaidinti ypač svarbų vaidmenį: 2003 metų kare prieš Iraką JAV tankai leidosi į žaibišką ir beveik nepertraukiamą žygį link Bagdado, daužydami priešininko gynybą į šipulius.
Panašią operaciją 2014-ųjų rugpjūtį buvo surengusi Ukrainos kariuomenė: bene efektyviausias dalinys – 95-oji brigada surengė vieną ilgiausių šarvuotosios technikos reidų – nuvažiavę per 450 kilometrų ukrainiečiai pakeliui triuškino separatistų bei juos remiančių rusų pajėgas, aprūpino apsuptus draugiškus dalinius ir beveik perskėlė vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ per pusę. Jei ne reikšmingesnis Rusijos karinių pajėgų įsitraukimas į karo veiksmus, po šio reido ir ukrainiečių pajėgų puolimo separatistai būtų neatlaikę.
Baugina galima atsilikimas
Vis dėlto JAV analitikai atkreipė dėmesį ne tik į karo Ukrainoje pamokas, bet ir į savo technikos trūkumus. Nerimą amerikiečiams kelia tai, jog net ir modernizuojant nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio naudojamus tankus „Abrams“, technologinis JAV pranašumas jau kelia abejonių.
Šių metų sausį JAV Kongresui skirtame dokumente pažymima, kad pirmą kartą po Pirmojo pasaulinio karo JAV armija neturi nekuria naujos šarvuotosios technikos.
Iki šiol bandoma modernizuoti esamą techniką. Pavyzdžiui į Lietuvą atgabenami M1A2 „Abrams“ tankai šiuo metu modernizuojami iki M1A2 SEP v3 modifikacijos. Nuo 2020-ųjų tikimasi sulaukti M1A2 SEP v4 arba M1A3 modifikacijos – dar geriau šarvuotos, apsaugotos aktyvios apsaugos priemonėmis, su naujais šaudmenimis bei taikymosi sistemomis.
Toks poreikis JAV ginkluotose pajėgose kilo stebint priešiškų ir net draugiškų šalių vykdomas tankų modernizavimo ar kūrimo programas: pavyzdžiui, Vokietijos kuriamas Leopard 3 tankas su nauju toliašaudžiu 140 mm pabūklu arba Rusijos jau pristatytas ir gaminamas „Armata“ sistemos tankas T-14. Tuo tarpu JAV per pastaruosius dešimtmečius vykusios naujų šarvuočių kūrimo programos žlugo ir nepateisino vilčių.
Kongresui pateiktame dokumente teigiama, kad net ir modernizuojant „Abrams“ tankus jie gali atsilikti nuo kitų šalių tankų pagal šūvio nuotolį, taiklumą, aptikimo prietaisus bei apsaugos sistemas.
Panašūs perspėjimai išsakyti ir dėl JAV savaeigės artilerijos priemonių – net naujausios amerikiečių haubicų „M109 Paladin“ modifikacijos savo galimybėmis nusileidžia Lietuvos įsigytoms PzH 2000.
Iš viso JAV vykdomoms modernizacijoms programoms kitų metų biudžete jau numatyta skirti 2,5 mlrd. dolerių. Tačiau problema, anot JAV kariškių, yra rimtesnė – JAV armijoje tiesiog trūksta sunkiosios technikos. Pavyzdžiui, pernai amerikiečiai vieną pėstininkų brigadą pavertė šarvuotaja, o tankistus teko įtraukti iš rezervistų, kurie tarnauja Nacionalinėje gvardijoje. Tokiu būdu JAV armijoje dabar iš viso yra 15 šarvuotųjų brigadų, iš kurių tik dešimt yra aktyvios.
Atsivėrusias pajėgumų skyles tenka kamšyti ir kituose šarvuotuose daliniuose. Atsižvelgiant į sunkiosios technikos trūkumą iki šiol JAV kurtose „Stryker“ šarvuočių brigadose, pernai skubiai sukurtas, išbandytas ir pristatytas naujas šarvuočio modelis „Dragoon“, ginkluotas 30 mm pabūklu.
Taip reaguota į perspėjimus, kad šie lengvi JAV šarvuočiai savo apsauga, ginkluote ir kitais aspektais nusileidžia potencialiems priešininkams. Ir nors „Dragoon“ tėra tarpinis variantas, kuris apsauga vis tiek nusileidžia priešininko šarvuočiams, šis šarvuotis bent jau turėtų didesnę kovinę galią konvencinio konflikto metu.