Kasmet viešai pristatomas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kurį tradiciškai kartu rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau ne pirmus metus aiškiai įvardija pagrindinį grėsmių ir rizikų Lietuvai šaltinį – Rusiją.
Ne išimtis ir šie metai – naujausioje 70 puslapių ataskaitoje Rusija paminėta beveik 400 kartų. Tiesa jau ne pirmus metus AOTD ir VSD pabrėžia ir kitos Lietuvos kaimynės – Baltarusijos vaidmenį. Paminėta 66 kartus ši A. Lukašenkos nuo 1994-ųjų valdoma šalis statoma į vieną gretą grėsmių kontekste su Rusija.
Tai nebūtų netikėta – Rusijos ir Baltarusijos kariškių, žvalgybos struktūrų bendradarbiavimas ir rusiškos bendrovės „Rosatom“ statoma atominė jėgainė Astrave yra gerai žinomi, nesyk kartoti veiksniai.
Tarsi nieko naujo, jei ne delikatus diplomatinis kontekstas, kuriame atsidūrė Minskas: vilkinamas ir įstrigusiu vadinamas politinės ir ekonominės integracijos projektas su Rusija baltarusių valdžią bent jau viešai verčia ieškoti alternatyvų – nuo naftos tiekimo per Klaipėdą iki aukšto lygio susitikimų su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, kuris praėjusią savaitę viešėjo Minske ir L. Linkevičiaus vizito Minske.
Dar pernai nuskambėję prieštaringi A. Lukašenkos signalai, kad viena vertus esą vertėtų pagalvoti apie bendradarbiavimą su NATO, kurios nereikėtų bijoti, o kartu ir anksčiau išreikštas nerimas, kad į Aljanso gynybinius veiksmus Baltijos šalyse ir ypač Lenkijoje Baltarusija bus priversta reaguoti kariniais sprendimais, neliko nepastebėti.
Pati Lietuva buvo ir tebėra viena tų valstybių, kurios Baltarusijai toliau siunčia panašiai prieštaringus signalus: nuo prezidento Gitano Nausėdos pradžios skambėję pareiškimai apie norą palaikyti dialogą su Baltarusiją ir netgi prezidento nuo konservatorių kritikos užstoto L. Linkevičiaus, kuris lankosi Minske iki VSD ir AOTD grėsmių vertinimo, kuriame konstatuojama, jog Baltarusija iš esmės nepasikeitė.
Minsko ašaromis ir šypsenomis netiki
Viena vertus, Grėsmių vertinime pažymima, kad „iki šiol Minskui pavyksta vilkinti Maskvos ketinimus vystyti Sąjunginės valstybės projekto politinę dimensiją, kuri apimtų viršnacionalinių institucijų kūrimą“.
Esą dėl skirtingų interesų, numatytų integracijos tikslų sudėtingumo ir Baltarusijos gebėjimo vilkinti net pasirašytų susitarimų įgyvendinimą „tikėtina, kad Sąjunginės valstybės projekte bent jau artimoje perspektyvoje esminio progreso nebus“. Žodžiui „tikėtina“ VSD ir AOTD duoda 50-75 proc. tikimybę vidutinėje nuo 3 iki 5 metų laiko perspektyvoje.
Be to, Baltarusijos deklaruojami užsienio prekybos diversifikavimo tikslai, alternatyvių finansavimo ir energijos išteklių šaltinių paieškos Lietuvos žvalgybos tarnybų vertinami skeptiškai.
Esą mažai tikėtina (< 25 proc. per artimiausią pusmetį), kad vidutinėje perspektyvoje Baltarusija sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Tuo pat metu, kaip pažymi dokumento autoriai, „labai tikėtina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusijos spaudimas Baltarusijai tik didės“, o tai reiškia didesnę nei 75 proc. tikimybę.
„Siekdamas išlaikyti valdžią ir nedemokratizuodamas šalies, Baltarusijos režimas palaipsniui tapo savo paties politikos įkaitu.
Nors prezidentas save pateikia kaip Baltarusijos suverenumo gynėją, jo ilgalaikė autoritarinė politika ir būtinų struktūrinių reformų atidėliojimas silpnina Baltarusiją ir mažina jos galimybes atsilaikyti prieš stiprėjantį Maskvos spaudimą.
Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – negailestingai konstatuojama ataskaitoje.
Rusų karinis veiksnys Baltarusijoje
Reikšmingiausiais argumentais, kodėl Baltarusiją vis dėlto vertėtų vertinti be didesnio optimizmo, kuriam trumpalaikių impulsų gali suteikti oficialūs Lietuvos, JAV, kitų šalių vizitai, įvardijami keli veiksniai, pirmiausiai karinis.
Iš pirmo žvilgsnio Grėsmių vertinime didžiausiu saugumo ir gynybos iššūkiu Lietuvai tebėra Rusija ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas: plėtojama karinė infrastruktūra, kuriami nauji kariniai vienetai, pajėgos perginkluojamos modernia ginkluote ir kovos technika.
Prieš kelerius metus visuomenę sunerimti privertęs VSD ir AOTD pareiškimas, kad Rusijos „manevriniuose daliniuose (brigadose ir pulkuose) komplektuojamos 700–800 karių bataliono taktinės grupės, kurios yra visiškai aprūpintos kovos technika geba pradėti vykdyti užduotis per 24–48 val. nuo gauto įsakymo“ pakartotas ir šiemet, bet didesnio įspūdžio jau nedaro.
Kita vertus, šiemet pažymima, kad baigiasi dar 2009 m. prasidėjęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos etapas. Jis ne šiaip intensyvus kiekybine, bet ir kokybine prasmėmis.
Tai ypač pastebima kaimyninėje Kaliningrado srityje, kurioje Rusija toliau vysto atkirtimo ir izoliavimo, vadinamąjį A2 / AD (angl. Anti-Access / Area Denial) efektą, kuris, kilus konfliktui, leistų Rusijai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Pavyzdžiui, pažymima, kad Rusija Kaliningrade ne šiaip atkūrė mišrią aviacijos diviziją ir du aviacijos pulkus – naikintuvų ir jūrų šturmo aviacijos (bombonešių), suformavo naują sraigtasparnių pulką, ketina suformuoti dar vieną motošaulių pulką, bet ir intensyviai vysto bei dislokuoja ilgojo nuotolio ginklų sistemas, gebančias gabenti tiek konvencinį, tiek branduolinį užtaisą.
„Nuosekliai didinamas laivų, galinčių nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, skaičius. Šiomis raketų sistemomis Rusija gali suduoti smūgį potencialaus priešininko kritinės infrastruktūros objektams daugiau nei 2 tūkst. kilometrų atstumu.
Kaliningrade vyksta ilgalaikis šių pajėgumų stiprinimas: 2016–2019 m. čia buvo perduoti keturi laivai, penktasis raketomis „Kalibr“ ginkluotas laivas turėtų būti perduotas 2020 metais.
Kaliningrade Rusija išlaiko taktinio branduolinio ginklo pajėgumus“, – pažymima dokumente ir priduriama, kad tokie veiksmai „demonstruoja ilgalaikes Rusijos politinės ir karinės vadovybės intencijas ir toliau palaipsniui stiprinti karinius pajėgumus šiame eksklave“ o „dalinių aktyvumas pasienyje neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, taip pat didina netyčinių incidentų riziką“.
Kita vertus, VSD ir AOTD pažymi, kad karinės grėsmės veiksnys kyla ne tik iš Kaliningrado, bet ir tiesiogiai iš Rytų.
„Baltarusija, kaip priimanti šalis, savo teritorijoje ruošia infrastruktūrą dislokuoti Rusijos karinius vienetus karo atveju“, – konstatuojama Grėsmių vertinime.
Ir nors jame įvertinamos tokios Baltarusijos politinio ir karinio elito pastangos, kaip išlaikyti savitumą, „didžiosios galios“ mentaliteto nebuvimas ir nuosaikesnė kritika NATO, be to, pažymima pasitikėjimo stoka tarp A. Lukašenkos ir V. Putino režimų, dėl ko Minskas tebevengia nuolatinio kovinio Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimo Baltarusijoje, Minsko manevro laisvė tebėra ribota, o saugumo ir gynybos politika visiškai atitiks Maskvos interesus.
Kitaip sakant – viena yra kalbėjimas ir Minsko viešas spyriojimasis, bet tokie dalykai, kaip Baltarusijos ir Rusijos karinė sąveika, bendri planai, išbandomi bendrose pratybose, anot Lietuvos žvalgybininkų, turėtų būti suprantami nedviprasmiškai.
Žvalgybos aktyviai bendradarbiauja
Kitas, dar akivaizdesnis Rusijos ir Baltarusijos glaudaus bendradarbiavimo veiksnys yra žvalgybinis.
„Svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra Baltarusija. Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje.
Rusijos teritorijoje įvykdyti verbavimo atvejai patvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybas dominančių Lietuvos piliečių išvykos į Rusiją ir Baltarusiją itin didina verbavimo tikimybę“, – teigiama ataskaitoje. Ir nors pačiai Baltarusijos žvalgybai – KGB tiesiogiai neskiriama dėmesio, galima prisiminti, kad būtent šiai tarnybai šnipinėjęs vilnietis Romualdas Lipskis prieš beveik 5 oficialiai pripažintas kaltu.
Valstybės įmonėje „Oro navigacija“ elektriku dirbęs bei įvairią informaciją apie strateginius Lietuvos objektus slapta rinkęs ir juos Baltarusijos žvalgybininkui perdavinėjęs R. Lipskis už grotų praleido 3 metus 3 mėnesius.
„Teismas nustatė, kad vykdydamas Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotį R. Lipskis rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją – savo darbovietėje „Oro navigacijoje“ 2012 m. spalio 19 d. nufotografavo slaptus dokumentus ir schemas, šią informaciją perdavė pasislėpusiam nuo tyrimo užsienio žvalgybos atstovui“, – dar 2015-siais skelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Jurgita Mačionytė.
Tai, kad su Lietuvos oro erdvės stebėjimu susijusi žvalgybinė informacija ypač domina kaimyninių šalių žvalgybas, rodo tiek naujausia Grėsmių ataskaita, tiek ankstesni tyrimai, kurių metu išaiškinti Lietuvoje šnipinėję asmenys.
Pastarasis kartu su dar vienu sučiuptu ir įkalintu Rusijos žvalgybininku Nikolajumi Filipčenka pernai Nidos pasienio punkte buvo išmainytas į du Rusijoje kalintus lietuvius – Jevgenijų Mataitį ir Arstidą Tamošaitį. Tuo metu S. Pušinas rinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policiją.
Dėl Astravo – rusų spaudimas Minskui
Didžiausią rizikos Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.
Su tuo siejamas ne tik Rusijos energetikos kompanijų mėginai įsitvirtinti Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje, bandymai prisitaikyti prie naujų sąlygų Lietuvai įgyvendinant energetinę nepriklausomybę užtikrinančius projektus, bet ir Lietuvos kaimynystėje statomos Baltarusijos atominės elektrinės projektas.
Ataskaitoje pažymima, kad šis projektas neatitinka tarptautinių saugumo standartų, o jį įgyvendinanti Rusijos korporacija „Rosatom“ ignoruoja jai nepalankias tarptautinių ir baltarusių ekspertų išvadas, atsainiai vertina statybas prižiūrinčių institucijų reikalavimus, siekia nuslėpti incidentus.
„Nors Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas paskelbė streso testų metu nustatytų trūkumų šalinimo planą, generalinis statybų rangovas – korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomstroyexport“ – nesiėmė realių veiksmų.
„Rosatom“ prioritetą teikia tiksliam darbų grafikui, bet ne BelAE saugumui. Mažiausiai nuo 2018 m. vidurio Baltarusijos institucijos spaudžiamos leisti atvežti branduolinį kurą, nors BelAE patalpos tinkamai tam nebuvo parengtos.
„Rosatom“ atstovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių Baltarusijos institucijų reikalavimus bei ignoruoja jiems nepalankias baltarusių ekspertų išvadas. „Rosatom“ už projekto priežiūrą atsakingą Baltarusijos tarnybą „Gosatomnadzor“ laiko nekompetentinga institucija, kurios kišimasis tik trukdo sklandžiam darbui BelAE statybų aikštelėje.
Net ir tais atvejais, kai Baltarusijos ekspertai pareikšdavo griežtesnę poziciją, „Rosatom“ įmonės nebuvo linkusios atsižvelgti į jų rekomendacijas – priešingai, reiškė pretenzijas projekto užsakovams, dėl kurių kaltės neva vėluoja statybos, darė spaudimą Baltarusijos institucijoms bei ieškojo politinio užtarimo.
Kita vertus, už BelAE projekto įgyvendinimo priežiūrą atsakingai tarnybai „Gosatomnadzor“ trūksta ne tik kompetencijos (neturėdami reikiamos patirties jos ekspertai negali išsiversti be Rusijos tarnybos „Rostechnadzor“ specialistų), bet ir valios tinkamai prižiūrėti „Rosatom“ įmonių atliekamus darbus.
Dėl paskubomis vykdomų statybos darbų, atsainaus požiūrio į branduolinę saugą bei žemos darbo kultūros statomoje BelAE įvyko ne vienas incidentas, ateityje galintis turėti neigiamos įtakos saugiam elektrinės eksploatavimui.
Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – nteigiama VSD ir AOTD ataskaitoje.
Joje minimas ir šviežias, pernai liepos atvejis, kai iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
„Labai tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – buvęs statybų vadovas pasitraukė vengdamas atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų, juolab kad Baltarusijos tyrimų komitetas jau anksčiau buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl incidentų BelAE statybų aikštelėje.
Vykdant minėtą tyrimą, buvo sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos. Tačiau dėl Rusijos diplomatinio spaudimo bylos buvo nutrauktos.
Žvalgybos vertinimu, nuostatą slėpti informaciją apie BelAE projekto trūkumus palaiko korporacija „Rosatom“, nes baiminasi dėl savo, kaip patikimo partnerio įgyvendinant branduolinių jėgainių statybos projektus, tarptautinės reputacijos“, – teigiama Grėsmių vertinime.