Smarkiai išaugęs darbo tempas, jau įvykę susitikimai su Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrais – tai per pirmąsias darbo savaites spėjo pastebėti R. Karoblis, kuris kartais į darbą tikina važinėjantis ir viešuoju transportu.
Didžiąją dalį savo karjeros praleidęs Užsienio reikalų ministerijoje, iki šiol ėjęs URM viceministro pareigas, o prieš 2010-2015 metais atstovavęs Lietuvai ES, R. Karoblis buvo vienas iš kelių minimų kandidatų į KAM vadovo pareigas. Pasirinkti kandidatą į šį postą valdančiųjų koalicija viešai atidavė į prezidentės Dalios Grybauskaitės rankas.
Ir nors, skirtingai, nei kitų ministrų pavardės, R. Karoblis ar jo praeitis niekam neužkliuvo, jam teko paveldėti pareigas, kuriose prieš tai 4 metus vadovavęs socialdemokratas Juozas Olekas, anot pačios prezidentės „susikompromitavo“.
Nebūtų siūlęs „miegoti ramiai“
Viešai išsiskiriančios J. Oleko bei kariuomenės vado, generolo Jono Vytauto Žuko nuomonės glumino visuomenę ne mažiau, nei vieši prezidentės ir KAM vadovo susikirtimai.
„Šia prasme nevienodos žinutės išeidavo“, – savo pirmtako darbą diplomatiškai įvertino R. Karoblis. Jis pabrėžė, kad ketina glaudžiau bendradarbiauti tiek su kariuomenės vadu, tiek su prezidente, mat trijų institucijų požiūriai bent jau viešai neturėtų skirtis. Anot naujojo Krašto apsaugos ministro, su generolu J. V. Žuku, kuris atidžiai stebėjo R. Karoblio priesaikos kalbą, jam pavyks rasti bendrą kalbą, mat jau yra tekę dirbti anksčiau.
„Santykiai su kariuomenės vadu yra draugiški, nes mes dirbome Briuselyje, kai jis buvo karinis atstovas prie NATO ir ES. Buvome kolegos, tai situacija kartojosi. Dirbome darniai, tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – sakė R. Karoblis.
Pabrėžus kariuomenės vado Kalėdinį palinkėjimą, kuriame jis užsiminė ir apie saugumo grėsmes Lietuvai, KAM vadovui taip pat buvo primintas 2014 metais, po įvykių Kryme nuskambėjusį keistas J. Oleko raginimas Lietuvos žmonėms „miegoti ramiai“. R. Karoblis pripažino, kad ministro vietoje gal ir nebūtų raginęs „pirkti degtukus bei kruopas“, bet taip, kaip J. Olekas, būtų nekalbėjęs.
„Briuselyje tikrai nemiegojau ramiai ir mes sakėme, kad dėl Krymo reikia kažką daryti, įvedinėti sankcijas. Buvome vieni pirmųjų, kurie apie tai užsiminė. Matydamas situaciją būčiau sakęs, kad grėsmė yra, bet turime padaryti viską, kad sumažintume tą grėsmę“, teigė R. Karoblis.
Steigs naują viešųjų pirkimų agentūrą?
Jis pripažino, kad pastaraisiais metais gausiai finansuojama Krašto apsauga patyrė smūgį – įvaizdžiui smarkiai pakenkė vadinamasis auksinių šakučių skandalas, dėl kurio prezidentūra atsakomybę vertė ir J. Olekui. Savo pirmosiose kalbose apie skaidrumą ir jo užtikrinimo būtinybę prabilęs R. Karoblis atskleidė ir priemones, kurių ketina imtis, siekdamas įgyvendinti šį planą.
„Aišku, tai buvo stiprus šaukštas deguto, matosi, kad bendrą pirkimų sistemą reikia reformuoti. Šiuo metu yra 17 perkančiųjų grupių, matyt, kad reikia remtis užsienio šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Estijos praktika – galbūt reikėtų steigti atskirą pirkimų agentūrą.
Tikimės, kad sutelkimas tai optimizuos pirkimus, padidins kontrolę, užtikrins, kad tokių atvejų nebūtų“, – teigė R. Karoblis, pažymėjęs, kad tokia agentūra galėtų veikti jau nuo 2018 metų pradžios. O iki tol esą reikės sukurti papildomus mechanizmus esamoje sistemoje, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą.
Išbandymas pirmuoju skandalu
R. Karobliui dar neapšilus kojų savo poste jau teko gesinti vieną galimą skandalą – Šaulių sąjungos rinktinės Panevėžyje vadės skyrimas sukėlė nemažai abejonių po to, kai vadovauti paskirta Tatjana Ramonienė. Ji feisbuke buvo užfiksuota mojuojanti Rusijos – šalies, kuri atvirai įvardijama priešiška Lietuvai ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui vėliava.
Iki šiol pasyviai socialiniuose tinkluose besireiškęs R. Karoblis feisbuke pabrėžė, kad vadės skyrimo klausimas yra jautrus. DELFI ministras patvirtino, kad jis sustabdė T. Ramonienės ir dar dviejų rinktinių vadovų skyrimo procedūras. KAM vadovo teigimu, emociškai nėra normalu, kad tokios organizacijos, kaip Šaulių sąjunga atstovė pozuoja šalia Rusijos vėliavos.
„Apie šį paskyrimą sužinojau iš Audroniaus Ažubalio, dar likus kelioms savaitėms iki mano paskyrimo. Šaulių vado paaiškinimai, kurie buvo adresuoti tiek man, tiek J. Olekui, manęs neįtikino ir pirmą darbo dieną sustabdžiau T. Ramonienės paskyrimo procedūrą“, – teigė R. Karoblis, nors dar gruodžio 20-ąją vyko Alfonso Smetonos 5-osios rinktinės vado pasikeitimo ceremonija, kurios metu į pensiją išėjęs buvęs ilgametis rinktinės vadas ats. pulkininkas leitenantas Vladas Petkevičius darbus perdavė naujajai vadei atsargos kapitonei T. Ramonienei.
R. Karbauskio iniciatyvas vertina atsargiai
Viešumoje Krašto apsaugos reikalų iniciatyvą iš R. Karoblio savotiškai perėmė įtakingasis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Jis iš pradžių užsiminė, kad į KAM asignavimus galima įtraukti ir papildomas lėšas policijai. R. Karoblis DELFi tikino tam nepritariantis, mat nors ir bendradarbiavimas su policija bei kitomis tarnybomis turi vykti, anot KAM vadovo, negali būti atskirų eilučių.
„Krašto apsaugos pinigai yra Krašto apsaugos pinigai“, – pabrėžė R. Karoblis. Jis taip pakomentavo kitą R. Karbauskio paviešintą iniciatyvą įvesti karinis parengimą mokyklose. Iš pradžių toks rezervui neva būtinas sprendimas būtų bandomas keliose bendrojo ugdymo mokyklose bei vienoje aukštojoje mokykloje, greičiausiai Edukologijos universitete.
Tiesa, anot R. Karoblio, tikriausiai vertėtų kalbėti ne apie „automato išardymą ar rikiuotės, šaudymo pamokas“, o patriotinį ugdymą, kuriuo galėtų užsiimti karininkai, o už šį darbą, anot R. karoblio, jiems turėtų būti mokami pinigai.
„Pritariu tam, kad reikia daugiau dėmesio skiriama patriotiniam mokymui. Supažindinimas su tuo, kokios mūsų buvo nepriklausomybės kovos, kas vyko pokaryje, reikia patriotizmą, siekti, kad būtų pasirenkama kario, karininko profesija. Na gerai, gali būti tam tikras karinis aspektas, bet ne pagrindinis. Tai būtų labiau pilietinio ugdymo mokykla“, – teigė R. Karoblis.
Be to, jis pabrėžė, kad karinis parengimas mokyklose negali pakeisti šaukimo mechanizmo, mat kariai, kurie būtų paruošti išgyventi, kautis ir patektų į rezervą, gali būti tik atlikę savanoriškąją arba privalomąją karinę tarnybą. Tiesa, ministras negalėjo pasakyti, kodėl, pavyzdžiui, kitų metų šaukimo data yra sausio 4-oji, o šauktinių sąrašai bus sudaromi visą mėnesį.
Vis dėlto R. Karoblis prabilo ir apie visuotinę karinę tarnybą, paremtą ne šiuo metu galiojančiais savanoriškumo bei loterijos principais, kai kasmet pašaukiama iki 3,5 tūkst. jaunuolių nuo 19 metų, o gerokai daugiau. Apie tokią visuotinio šaukimo sistemą, anot KAM ministro, būtų galima kalbėti jau po 8-10 metų. Ministras neatmetė galimybės, kad ateityje būtų galima šaukti ne tik vaikinus, bet ir merginas, ypač turint omeny demografines Lietuvos problemas.
Į kariuomenę šauktų ir merginas?
„Galima apsvarstyti ir merginų šaukimą, bet gal susitarkime dėl principo, kad turi būti ir kada, tai gal pradedame nuo vaikinų. Mano ir premjero idėja ta, kad reikia palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo“, sakė R. Karoblis, pabrėžęs, kad iš pradžių turi būti sprendžiami infrastruktūriniai, karių aprūpinimo ginkluote, ekipuote klausimai.
Problemų jau gali kilti kitais metais, mat į Lietuvą atvyks maždaug tūkstančio karių NATO sąjungininkų batalionas, vadovaujamas Vokietijos. Karius reikės ir apgyvendinti, ir skirti įvairias administracines patalpas, todėl ir kitais metais planuojama pašaukti apie 3,5 tūkst. jaunuolių, o šį skaičių didinti iki 4-4,5 tūkst. būtų galima tik ateityje. Už vengimą numatytos baudos.
„2015-2016 m. šaukimas vyko savanoriškumo principu, jau šiemet buvo virš šimto žmonių, kurie buvo nubausti administracine tvarka – gavo baudas už privalomosios karinės tarnybos vengimą.
Tiesa, užsiminus apie pernykštį atvejį, kai vienas žaidimų mėgėjas internete viešai gyrėsi išvengęs karinės tarnybos, mat registravosi gyvenantis Latvijoje, R. Karoblis pripažino, jog kol kas į nusižengimus yra žiūrima lanksčiau. Tačiau didinant šauktinių ir visos kariuomenės skaičių – pastaroji nuo šiuo metu maždaug 14 tūkst. turėtų išaugti iki 30 tūkst., anot R. Karoblio, kontrolės mechanizmai turėtų būti stiprinami.
Gynybai - 2,4 proc. nuo BVP
Itin svarbu tai, anot ministro, yra tai, jog finansavimas Krašto apsaugai augs. Ir nors NATO reikalavimą – 2 proc. nuo BVP Lietuva žada pasiekti 2018 metais, kai tuo tarpu Estija jau kitais metais planuoja skirti 2,2 proc., R. Karoblis įsitikinęs, jog du procentai – ne riba.
„Labai tikiuosi, kad ne riba, ji priklauso nuo rizikos lygio, bet manau, kad sekantis taikinys yra 2,2 ar net 2,4 procentai“, – teigė R. Karoblis, pabrėžęs, kad pirma reikia įgyvendinti tai, kas numatyta kitais metais, užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą ir tik tada esą bus galima tartis su partijomis bei vyriausybe apie papildomus dydžius, kurių, anot ministro „tikrai reikėtų“.
Kaip pavyzdį ministras pateikė karių atlyginimų augimą – šiemet jis turėjo augti 20 proc., o vyriausybės programoje pažymėtas dar ambicingesnis siekis – vidutinį atlyginimą padidinti 30 proc. Tiesa, kaip tai padaryti, R. Karoblis detalizuoti negalėjo.
„Pinigai būtų iš Krašto apsaugos sistemos. Žinoma, per vienerius metus nepadidinsime 30 proc. Tai bus daroma palaipsniui. Personalui skiriama 48 proc. išlaidų, o mažiau nelabai išeina. Nori nenori – reiks kelti atlyginimus, norint pritraukti karius profesionalus, puskarininkius ir karininkus, kurių trūksta“, – teigė R. Karoblis.
Savanoriams - geros žinios
Ministras pažymėjo turintis viziją, pagal kurią bus tęsiamas kariuomenės modernizavimas, ginkluotės įsigijimai – pirmiausiai esamų didžiųjų projektų (pėstininkų kovos mašinos, savaeigės haubicos, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė ir prieštankinė gynyba) finansavimas, vėliau prioritetų sąraše numatytas sraigtasparnių parko atnaujinimas, sąjungininkų nuolatinio buvimo užtikrinimas, NATO Oro policijos misijos pavertimas gynybine bei Šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) integravimas.
Pastaroji struktūra buvo apleista ne vienerius metus, o šiais metais atsigauna. Be to, R. Karoblis teigė pritariantis savanorių ginklų laikymui namuose. Panaši tvarka galioje kaimyninėse šalyse, kuriose teritorinės gynybos organizacijos nariams ginklus leidžiama laikyti namuose.
Pavyzdžiui, KASP atitikmens Estijoje – „Kaitseliit“ arba Estijos gynybos lygos nariai namuose gali laikyti ne tik automatinius šaulių ginklus, bet ir kulkosvaidžius ar granatsvaidžius.
„Iš principo esu už, tik reikia diskusijos, įvertinti rizikas“, – sakė R. Karoblis.