Be kitų Lietuvoje dislokuotų NATO tarptautinio bataliono karių, norvegai išsiskiria tradicijomis, pagarba istorijai ar net mitologijai. Savo tanką, grėsmingai pavadintą Ragnaroku, skandinavų mitologijoje reiškiančiu pasaulio pabaigą žymintį mūšį, S. Johansen Willassen dar palygino su senovėje raitelių naudotais žirgais.
„Tai mano karo žirgas, jis nuneš mane ten, kur aš turiu būti“, – ryžtingai sakė leitenantė – pirmoji moteris, kuriai Telemarko batalione patikėta vadovauti tanko įgulai, o prieš 8 mėnesius – ir tankų būriui, kurį sudaro keturi galingi Leopard 2NO.
Nuožmūs vikingų palikuonys
Būtent Telemarko batalionas, kuris yra Norvegijos greitojo reagavimo pajėgų dalis, pagarsėjo nuožmia reputacija. Norvegai – tiesioginiai vikingų palikuonys, garsėja ugningomis kalbomis ir aršumu mūšyje. Ne veltui dalinio emblema pasirinktas į priekį besiveržiantis vikingų laivas.
Be to, Afganistane mūšiuose dalyvavę norvegų kariai iš Telemarko bataliono pelnė sąjungininkų pagarbą ir priešų baimę. Prie šios reputacijos prisidėjo 2010 metais internete pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tuometinis 4-osios kuopos vadas Rune Wennebergas. Prieš mūšį su talibais jis rėžė ugningą kalbą.
„Jūs esate medžiotojai, grobuonys. Talibanas yra grobis. Į Valhalą!“, – suriko majoras, o atsakydami į Valhalos – mitinės vikingų dievo Odino buveinės, į kurią po šlovingos mirties patenka kariai, paminėjimą „Til Valhall“ kelis sykius griausmingai sušuko ir norvegų kariai.
„Esate buvęs mažosios futbolo lygos varžybose? Treneriai savo komandas motyvuoja keisčiausiais žodžiais, stengdamiesi įkvėpti žaidėjus. Tai yra svarbu, kaip ir pats karių ryšys, nes kariai kartais susiduria su sunkumais. Ir būtent tas tarpusavio ryšys – ta brolių ir sesių draugijos jungtis gali mus suvienyti, įkvėpti“, – sakė leitenantė S. Johansen Willasen.
Kautųsi išvien su lietuviais
Praėjusį savaitgalį į Lietuvą atvykę maždaug 200 Norvegijos karių iš Telemarko bataliono laiko veltui neleido. Kruopščiai tikrindami į Ruklą atgabentą techniką – 9 tankus „Leopard 2NO“, pėstininkų kovos mašinas CV90, šarvuočius M113 norvegai sau įprastu būdu stengėsi kuo greičiau pasiruošti – po kelių savaičių jų laukia pirmosios pratybos kartu su NATO sąjungininkais.
Į daugiašalį NATO batalioną, kuriam vadovauja Vokietija, integruota norvegų karių kuopa, anot vieno šios šalies karininko, nuo pirmos dislokavimo dienos stengiasi pasiruošti taip, kad kilus būtinybei galėtų vykdyti jai pavestas užduotis. Formaliai norvegų kuopos ir viso NATO bataliono, kuris integruotas į Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ sudėtį, užduotis – atgrasymas.
Pernai Varšuvoje per NATO viršūnių susitikimą priimti sprendimai Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti daugiašalius batalionus, kol kas įgyvendinami sklandžiai. Lietuvoje šiuo metu dislokuota per tūkstantį karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo.
Tačiau atgrasymas nėra vienintelė NATO bataliono Lietuvoje užduotis. Čia atvykę kariai ne tik demonstruoja savo karinę techniką, bet ir realiai ruošiasi Lietuvos gynybai – jei tik to prireiktų. Net ir žinodami, kad potencialaus priešininko kiekybinė persvara yra milžiniška, NATO bataliono kariai savo misiją vertina optimistiškai.
„Jei būtų įsakymas kautis, vadovavimo grandinė būtų paprasta: sprendimą priima NATO karinė vadovybė, į ją įeina ir Lietuvos kariuomenė. Vos tik atvykę mes patikriname savo įrangą, kad būtume pasirengę atlikti savo darbą, kad ir koks ji bebūtų.
Aš turiu viską, ko man reikia – vadovauju galingai kuopai, mūsų kariai yra patyrę, dalyvavę kovinėse misijose Afganistane. Žinoma, dabar potencialių priešininkų galimybės yra kiek kitokios, bet mes esame pasiruošę.
Negaliu pasakyti, kiek mes atsilaikytume vieni, be pastiprinimo – tai nėra vieša informacija, bet mano kuopa yra pajėgi ir mūsų indėlis būtų svarus – vieni pasaulio neišgelbėtume, bet gerai kautumėmės“, – šyptelėjo Lietuvoje dislokuotos norvegų kuopos vadas, kapitonas Brage Reinaas.
Seni, bet patikimi tankai
Iš Nyderlandų 2001 metais daugiau nei pusšimtį tankų „Leopard 2A4“ įsigijusi Norvegija už savo šalies ribų juos dislokuoja pirmą sykį. Tai nėra nauji tankai – pagaminti dar 1979 metais jie vis dar naudojami keliolikoje pasaulio valstybių.
Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija turi per 250 tokių tankų. Reaguodami į grėsmes lenkai, norvegai ir kitos šalys jau pradėjo „Leopard 2“ modernizaciją, kad šie šiuolaikiniai kovos žirgai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus – tankus saugos papildomi, sumontuota naujos ugnies valdymo, taikymosi, ryšių sistemos.
Pavyzdžiui, Lietuvoje Vokietijos kariai yra atsigabenę naujesnės, Leopard 2A6 modifikacijos tankus, kurie vadinami vienais geriausių pasaulyje. Tiesa, S. Johansen Willassen nė kiek nesijaudina, kad ji vadovauja senesnio modelio tankams.
„Taip, jie seni, visi tai žinome. Bet svaru ne tik pats tankas, bet ir jį valdančių žmonių galimybės, žinios. Kaip ir kokioje misijoje mes juos naudosime – viso to mes kruopščiai mokomės“, – sakė leitenantė. Vienas jos tankas su 42 įvairaus tipo šaudmenų komplektu sveria sveria per 55 tonas ir gali išvystyti 71 km/h greitį.
Lėkdamas į priekį tankas gali šaudyti iš 120 mm pabūklo ir naikinti taikinius 5 km atstumu, nors paprastai taikiniai naikinami iš kelių kilometrų ar mažesnio atstumo. Tanko šaudmenys gali pramušti iki 10 cm storio šarvą, tad atsilaikyti prieš tiesioginį pataikymą iš „Leopard 2“ pabūklo negalėtų joks į ginkluotę priimtas pasaulio tankas.
Rusijai sukūrus ir pristačius naująjį „Armata“ sistemos tanką T-14, kuris dar nėra plačiai naudojamas, „Leopard“ tankus gaminanti bendrovė Krauss-Maffei Wegmann jau turėjo atsaką – „Leopard 2A7“, o pernai vykusioje parodoje „Eurosatory“ pristatytas naujas 130 mm pabūklas bus montuojamas ant naujojo tanko „Leopard 3“.
Vienas bendrovės „Rheinmetall“ atstovas teigė, naujojo pabūklo galia yra 50 proc. didesnė. Rodydamas į naujojo 130 mm pabūklo šarvamušį sviedinį, jis palygino su šalia pastatytu naujausiu 120 mm. sviediniu – trečdaliu mažesniu.
Šiuolaikinio moderniausio šarvamušio sviedinio DM63 ilgis nesiekia metro, o pastatytas naujasis 130 mm sviedinys prilygsta maždaug 9 metų berniuko ūgiui ir sveria apie 30 kilogramų. Paties 130 mm pabūklo svoris siekia 3 tonas. Taigi, jei šiuolaikinio tanko pabūklas pramuša apie 800 mm plieno, naujasis galės pramušti 1200 mm. plieno per storiausią rusiško tanko vietą.
„Bet kuriuo atveju tankas niekuomet neveikia vienas – mes dirbame kartu su pėstininkų kovos mašinomis CV90 ir kartu su kitų NATO sąjungininkų technika“, – sakė S. Johansen Willassen.
Lyties norvegai nesureikšmina
2004 metais Norvegijos kariuomenėje tarnauti pradėjusi moteris po trejų metų jau valdė šarvuočio CV90 pabūklą, o vėliau persėdo į tanką „Leopard 2“. Nusprendusi siekti karjeros kariuomenėje S. Johansen Willassen įstojo į karo akademiją, kur ir susipažino su savo būsimojo būrio kariais.
„Jie mane priėmė labai normaliai. Buvo smagu. Iš pradžių jie matė, kaip aš susimaunu. Buvau naujokė. Bet tam ir reikalingi mokymai, išmoksti naujų įgūdžių, juos šlifuoji.
Aš vis dar noriu būti geresne būrio vade. Tai didelė atsakomybė – turi būti ir griežta, ir atlaidi, ir empatiška, turi pasitikėti kitais, patikėti jiems užduotis, pati jas planuoti“, – pasakojo leitenantė iš Telemarko bataliono.
Būtent šio dalinio karius 2015 metais Norvegija pasiuntė į Iraką, mokyti kurdų kovotojus, kurie vadiname efektyviausia karine jėga regione, kuri gali kautis su teroristine organizacija „Islamo valstybė“. Su kurdais norvegai greitai rado bendrą kalbą, mat kurdų kovotojų gretose – daug moterų. Norvegija tais pačiais metais į privalomąją karinę tarnybą pašaukė ir moteris.
Įdomu tai, kad būtent tais pačiais 2015 metais šaukimą į kariuomenę atnaujino ir Lietuva. Tiesa, kol kas Lietuvoje šaukiami tik vyrai, tačiau ekspertai vis dažniau prabyla, kad prastėjanti demografinė padėtis bei fizinė jaunuolių sveikata ateityje neišvengiamai privers sekti Norvegijos pavyzdžiu ir į kariuomenę šaukti merginas.
Norvegams dėl moterų kariuomenėje, kurios sudaro daugiau, nei 10 proc. nekyla jokių abejonių – pernai įkurtas atskiras moterų specialiųjų pajėgų dalinys. Tačiau S. Johansen Willassen teigimu, lytis Norvegijos kariuomenėje nesureikšminama. Pavyzdžiui, amerikiečius itin stebina, kad norvegų kariai, neišskiriant lyčių, kareivinėse gyvena tose pačiose patalpose.
„Nieko ypatingo. Norvegijoje tai puikiai veikia. Jei aš esu mergina, nereiškia, kad esu blogesnė karė, nes reikia žiūrėti ne į lytį, o į savybes, įgūdžius. Mums keliami beveik tokie patys reikalavimai, visi į žygį einame su tomis pačiomis kuprinėmis, ginklais. Čia, Rukloje, iš mūsų 16 karių būrio trys esame merginos, bet gyvename su visais – dviejuose kambariuose po aštuonis karius“, – sakė S. Johansen Willassen.
Rodydama į savo tanko priekinę dalį ji pabrėžė, kad būtent čia sugula visa keturių žmonių tanko įgula, kai naktis su „Leopard 2“ tenka praleisti pratybų lauke.
„Sulendame į miegmaišius ir sugulame. Jei labai šalta – o Norvegijoje, patikėkite, būna labai šalta, susiglaudžiame ir miegame. Bet nekyla jokių problemų, visi elgiasi profesionaliai“, – sakė leitenantė, pabrėžusi, kad jos dalinyje ypač svarbios vertybės: pagarba vieni kitiems, sąjungininkais ir galimiems priešininkams.
Svarbu ne skaičiai, o žmonės
Lietuvoje vos antrą dieną po atvykimo iš gimtinės kalbėjusi karininkė vengė kalbėti apie jautriausią temą – kodėl ji ir kiti sąjungininkų kariai čia atvyko. Ne paslaptis, kad NATO sprendimą stiprinti Baltijos šalių saugumą priėmė reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus. Ir būtent savo karinę galią stiprinanti, mankštinanti, kaimynes provokuojanti ir bauginanti Rusija įvardijama kaip ta potenciali priešininkė, su kurios karine galia gali tekti susidurti NATO.
Dešimtis kartų didesnes pajėgas už NATO batalionus prie Baltijos šalių sutelkusi Rusija pastaruoju metu mėgsta purkštauti dėl esą agresyvių Aljanso veiksmų. Tuo pat metu NATO šalių pareigūnai pabrėžė, kad karinėse pratybose, tokiose kaip „Zapad“, būtent Rusija treniruojasi karui su NATO.
Apie Rusijos pasirengimą žaibiškam konfliktui – gebėjimą mobilizuoti pajėgas per 48 ar net 24 valandas balandį įspėta ir bendroje Lietuvos Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tyrimų departamento ataskaitoje. Nerimaujama, kad hibridinę taktiką bei savo konvencinius pajėgumus jau panaudojusi Ukrainoje bei Sirijoje Rusija gali nesustoti ir išmėginti NATO tvirtybę.
Kas būtų, jei NATO batalionui Lietuvoje būtų duotas signalas pasiruošti mūšiui? Ką darytų S. Johansen Willassen, jei gavusi įsakymą stabdyti priešininką, ji tolumoje išvystų priešiškų pajėgų šarvuotąją koloną – visas batalionas tankų T-72 prieš jos keturis „Leopard 2“ ir pėstininkų kovos mašinas CV90?
„Niekada negali spręsti apie mūšio baigti vien pažvelgęs į skaičius. Reikia žiūrėti į žmones, nes mūšis – tai visų pirma žmonės.
Jūs kalbate apie baimę išvydus gausesnį priešininką – mus moko suvaldyti tokias situacijas, treniruojamės realistiškomis sąlygomis, kai sukeliamas stresas, yra riboti laiko ir kiti ištekliai. Nepamirškime, kad mes esame integrali didesnio dalinio dalis, tad veiksmai priklausytų nuo bataliono iškeltų užduočių. Aš turiu daryti tai, kas protinga – sukelti kuo daugiau žalos priešininkui ir išvengti nuostolių. Būtent to mus ir moko“, – sakė S. Johansen Willassen.
Ji pripažino mačiusi vaizdus iš Sirijos, kur užfiksuoti keli sunaikinti Turkijos kariuomenės tankai „Leopard 2A4“ – beveik tokie patys, kuriuos naudoja ir S. Johansen Willassen vadovaujamas būrys. Ir nors tankai yra bene saugiausios ir geriausiai apsaugotos transporto priemonės mūšio metu, jie nėra neįveikiami ir gali tapti savotiškais karstais.
„Kariai visada žino, kad tokia baigtis yra galima. Kita vertus tankai yra labai pavojingi, o mes mokome savo karius išlikti saugiems ir įveikti priešininkus“, – optimistiškai kalbėjo S. Johansen Willassen.