„Rugsėjo 17-ąją apie 23 valandą Maskvos laiku Rusijos lėktuvui Il-20 grįžtant į Hmeimino aviacijos bazę virš Viduržemio jūros už 35 kilometrų nuo Sirijos pakrantės nutrūko ryšys su jo įgula. Il-20 iš radarų ekranų dingo, kai 4 Izraelio lėktuvai F-16 atakavo Sirijos objektus Latakijos provincijoje“, – antradienį iš pradžių lakoniškai komentavo Rusijos gynybos ministerija.
Vėliau Rusijos žiniasklaidoje pasirodė ne tik informacija apie numuštą lėktuvą, bet įvairios incidento versijos. Esą dėl visko kalti būtent izraeliečiai, kurie, prisidengdami Rusijos lėktuvu „pakišo“ jį po Sirijos oro gynybos priemonių ugnimi.
Todėl Sirijos komplekso S-200 raketa numušė Il-20, kurio efektyvus atspindimasis paviršius yra kur kas didesnis. Be to, internete kaipmat pasklido Kremlių ir Basharo Al-Assado režimą remiančių paskyrų platinamos sąmokslo teorijos, kad iš tikrųjų rusų lėktuvą numušė Izraelis. Arba Prancūzija, mat Rusijos radiolokacinės oro erdvės kontrolės priemonės neva užfiksavo raketų paleidimus iš šiame rajone buvusios Prancūzijos fregatos „Auvergne“.
Pakišimai – visų pamėgta taktika
Ir nors galiausiai Rusijos gynybos ministerija atšaldė sąmokslo teorijų mėgėjus ir patvirtino, kad jų lėktuvą išties numušė būtent sąjungininkai – B. Al-Assado režimo pajėgos, Il-20 neva „nedraugiškai pakišusiems“ izraeliečiams pagrasinta atsakomosiomis priemonėmis.
Į tokius kaltinimus ramiai sureagavęs Izraelis patvirtino, kad surengė antskrydį prieš taikinius netoli Latakijos, tačiau paneigė, kad izraeliečiai susiję su incidentu.
„Netiksli Sirijos priešlėktuvinės gynybos ugnis pataikė į Rusijos lėktuvą. Kai Sirijos armija paleido raketas, kurios pataikė į rusų orlaivį, Izraelio naikintuvai jau buvo Izraelio oro erdvėje. Rusijos lėktuvas buvo numuštas ne operacijos regione, o sirų baterijos šaudė nesivargindamos išsiaiškinti, ar oro erdvėje yra rusų lėktuvų“, – teigiama Izraelio gynybos ministerijos pareiškime.
Jame taip pat išreiškiama užuojauta dėl incidento, kurio metu žuvo 15 įgulos narių. Izraelis pažadėjo pateikti visą informaciją Rusijai, su kuria palaiko glaudžius ryšius ir turi sukūręs „karštąją liniją“ – būtent tokiu būdu apie artėjantį izraeliečių antskrydį rusai buvo įspėti.
Savaime Rusijos kaltinimai jų lėktuvo „pakišimu“ nėra didelė staigmena. Tokią taktiką, kai mažesni, greitesni ir manevringesni orlaiviai – naikintuvai skrenda arti didesnių lėktuvų, tokių, kaip Il-20, dar Šaltojo karo laikais naudojo tiek NATO, tiek Varšuvos pakto šalys. Senesnių radarų ekranuose vienas šalia kito skrendantys lėktuvai gali atrodyti, kaip vienas didelis taikinys, o į jį nutaikyta radaru valdoma raketa lekia į didesnį radaro atspindį turintį lėktuvą.
Pats Izraelis šių metų balandį surengė eilinį antskrydį prieš Sirijos objektus naudodami būtent tokią taktiką – Izraelio naikintuvai F-15 naudojo JAV šaukinius, prisidengdami tokio paties modelio amerikiečių naikintuvais, bombarduojančiais „Islamo valstybės“ taikinius.
Galiausiai pati Rusija Sirijoje pirmoji panaudojo tokią taktiką dar 2015 metais, kai permetė savo karines pajėgas į šią šalį – rusų naikintuvų ir bombonešių skrydžius pridengė Rusijos transporto lėktuvai Il-76. Bent jau civilinių radarų ekranuose atrodė, kad skrenda tik pastarųjų orlaivių virtinės, tačiau iš tikrųjų su jais skrido ir naikintuvai bei atakos lėktuvai.
Neteko svarbaus lėktuvo
Šiemet Rusijai tai buvo jau 5-oji oficialiai pripažinta nesėkmė, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių sudužo rusų orlaiviai. Vis dėlto virš Viduržemio jūros numuštas Il-20 nėra eilinis orlaivis. Oficialus Rusijos ruporas – naujienų agentūra TASS patvirtino, kad numuštas lėktuvas yra radioelektroninės žvalgybos ir radioelektroninės kovos orlaivis Il-20M, pagamintas dar 1973 metais ir 2011-siais modernizuotas. Jo skrydžių resursas buvo pratęstas iki 2021 metų.
Tokie senutėliai, tačiau vis dar pajėgūs šnipinėti elektroninius signalus lėktuvai, Sirijoje skraido nuo 2015-ųjų. Jie aprūpinti elektroninės žvalgybos antenomis, infraraudonųjų spindulių ir optiniais jutikliai, šoniniu aviaciniu radaru, palydovinio ryšio priemonėmis. Tokie lėktuvai gali sekti įvairius taikinius.
Būtent tokie orlaiviai nuolat skraido ir vykdo elektroninę žvalgybą virš Baltijos jūros, dažnai – be įjungtų autoatsakiklių, nepalaikydami ryšio su regioniniais skrydžių centrais. Skraidydami toje pačioje oro erdvėje, kur skraido ir daug keleivinių lėktuvų, šie rusų orlaiviai jau ne kartą sukėlė grėsmę civilinei aviacijai.
Pavyzdžiui, 2014-ųjų kovą bendrovės SAS laineris „Boeing 737: su 132 keleiviais vos išvengė susidūrimo su Švediją šnipinėjusiu Rusijos karinių oro pajėgų Il-20, kuris skraidė už 80 km nuo Malmės. Tų pačių metų gruodį lėktuvas CRJ-200 vos nesusidūrė su tuo pačiu rusų lėktuvu, skraidžiusi tarp Švedijos ir Vokietijos oro erdvių.
Įprastai tokiais atvejais, kai virš Baltijos jūros pasirodo rusų žvalgybiniai orlaiviai, juos pasitinka NATO Oro policijos naikintuvai.
Šnipinėjo ir Baltijos šalis
Vis dėlto įdomiau tai, kad šių metų kovą NATO Oro policijos misijoje dalyvavę Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė Il-20, kurio registracijos numeris RF-93610.
Rusijos Strategijos analizės ir technologijų centro valdomo populiaraus tinklaraščio BMPD duomenimis, būtent tas pats lėktuvas rugsėjo 17-ąją ir buvo numuštas virš Viduržemio jūros.
Savo aviacijos vienetus iš Kaliningrado srities dažnai rotuojantys rusai turėjo 17 tokių senstančių orlaivių, iš kurių bent keli nuolat sukinėjasi virš Baltijos jūros. Dabar jų bus vienu mažiau, o tai rusams sukels problemų ne tik žvalgybinėms operacijoms Baltijos jūros regione ar virš Sirijos.
Il-20 turinčių pakeisti modernesnių elektroninės žvalgybos orlaivių Tu-214R gamyba dar stringa – per pastaruosius metus užfiksuoti tik du tokie lėktuvai, kurie atliko bandomuosius žvalgybinius skrydžius šalia Latvijos, Estijos ir Sirijos krantų.
Incidentai karo nesukėlė
Būtent todėl Rusijos reakcija dėl vieno prarasto senutėlio orlaivio ir 15 įgulos narių yra tokia tulžinga. Beje, patys kaltinimai lėktuvų numušimu Maskvai nebūtų naujiena, tik Kremliaus atstovams prieš kaltinant kitus vertėtų pažiūrėti į veidrodį.
Šaltojo karo laikais būtent Kremlius sulaukė kaltinimų dėl kitų šalių orlaivių numušimo. Plačiai žinomas JAV žvalgybinio lėktuvo U-2 incidentas 1960 metais, kai piloto Francis Gary Powerso lėktuvas buvo numuštas virš Sovietų Sąjungos yra vienas iš keliolikos.
Mažiau žinomi incidentai, kuriuos atviro konflikto vengę Vašingtonas ir Maskva stengėsi pernelyg neviešinti, yra pasitaikę ir visai šalia Lietuvos krantų.
Pavyzdžiui, pirmasis garsus incidentas užfiksuotas 1950-ųjų balandį, kai netoli Liepojos buvo numuštas amerikiečių žvalgybinis orlaivis PB4Y-2 Privateer. Tuo metu Baltijos šalyse vis dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, o į Sibirą buvo tremiami žmonės.
JAV duomenimis visa 10 žmonių lėktuvo įgula incidento metu žuvo, tačiau kituose šaltiniuose teigiama, kad mažiausiai aštuoni amerikiečiai išgyveno, buvo paimti į nelaisvę ir, ironiškai, perkelti į Vorkutos lagerius, kur buvo ištremti tūkstančiai lietuvių.
Du panašūs incidentai pasikartojo 1953 metais, kai virš Baltijos jūros sovietų naikintuvai numušė Švedijos žvalgybinius lėktuvus, o po penkerių metų virš Juodosios jūros amerikiečiai neteko dar vieno žvalgybinio orlaivio RC-130 su 17 žmonių įgula.
Tai buvo stambiausia JAV žvalgybinės aviacijos netektis Šaltojo karo metais. Sovietai teisinosi, kad amerikiečių orlaivis buvo įskridęs į jų oro erdvę ir sukiojosi netoli Jerevano, dabartinės Armėnijos. Sovietai amerikiečiams atidavė tik šešių žuvusių įgulos narių kūnus, o apie vienuolika likusiųjų sakė neturintys duomenų.
Istorikų teigimu, šis incidentas buvo pavyzdinis, mat spėjama, kad žvalgybos lėktuvas buvo tyčia įviliotas į spąstus, sovietams siunčiant klaidingus navigacinius signalus, o išgyvenusius amerikiečius sovietai galimai tardė, kankino ir vėliau nužudė.
Panašių incidentų Šaltojo karo laikais yra pasitaikę dešimtys, jų metu žuvo apie pusę šimto NATO pilotų ir įgulų narių. Visais atvejais NATO šalys buvo kaltinamos , kad jų lėktuvai pažeidė Sovietų Sąjungos oro erdvę, tiesa, nė vienas incidentas neišprovokavo karo veiksmų.