„Gynybos klausimas, kaip ir migracija, yra visos solidarios Europos atsakomybė. Galų gale, mes turime gynybos komisarą. Ir gynybos finansavimo našta negali būti kraunama tik ant mažų ekonomikų. Nors kalbant trumpu laikotarpiu, be abejo, šiuos klausimus spręsime skolos sąskaita, nes mokesčių pakeitimais negalime užmesti ant savo piliečių ir verslo tos naštos“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė G. Paluckas.
„Tai yra lengvatinės paskolos, Euro obligacijos. Tai yra tie finansiniai instrumentai, kurie galioja kitų krizių metu, Pavyzdžiui RRF fondas krizių metu. Geopolitinė situacija yra tam tikra krizė, į kurią Europa turi reaguoti ir nepalikti to tik pafrontės valstybėms. Apie tai diskutavusi ir kalbėjusi EK vadovė“, – aiškino jis.
Prezidentūrai teigiant, kad norint iki 2030 m. Lietuvai suformuoti diviziją, gynybos finansavimas turi siekti 5-5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) premjeras mano, kad toks didinimas negali būti paremtas mokesčiais. Jo teigimu, norint pasiekti tokį finansavimo lygį reiktų dar 2 mlrd. eurų, o to surinkimas per apmokestinimus neigiamai paliestų Lietuvos ekonomiką, verslą ir gyventojus.
„Jei mėginsime visą naštą, tuos 2 mlrd. eurų, skirti gynybai per mokestines pertvarkas, tai bus nepakeliama našta mūsų verslui, jo konkurencingumui, piliečiams. Nuo to sumažės pajamos į biudžetą ir nuo to niekam geriau nebus. Todėl naštą reikia skirstyti“, – tvirtino premjeras.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.