Praėjusį antradienį įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas Su-27 tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros atliko „saugų“, tačiau „neprofesionalų“ manevrą prie JAV orlaivio, nebuvo ypač išskirtinis. Rusijos naikintuvas praskrido maždaug 6 metrų atstumu nuo JAV laivyno orlaivio P-8A Poseidon, tačiau JAV pareigūnų teigimu, nei grėsmės, nei pavojaus saugumui nesukėlė.
Per pastaruosius kelerius metus tokių ar pavojingesnių incidentų ore, kai rusų naikintuvų pilotai staigiai priartėja prie NATO karinių orlaivių, kurį laiką juos lydi, pavojingai manevruoja visai arti, užfiksuota mažiausiai dešimt. Paskutinį sykį panašus incidentas fiksuotas sausį, kai Rusijos naikintuvas taip pat virš Baltijos jūros buvo priartėjęs prie JAV laivyno žvalgybos lėktuvo EP-3.
Įprastai standartinėse lėktuvų perėmimo procedūrose rizikingi manevrai šalia perimamų orlaivių nenumatyti: naikintuvai priskrenda prie taikinio saugiu atstumu, jį vizualiai identifikuoja, pamėgina užmegzti ryšį, raportuoja vadavietei ir, jei perimtas orlaivis nepažeidžia nacionalinės oro erdvės ar nekelia pavojaus, pasišalina.
Tačiau JAV karo aviacijos pilotai jau nesyk galėjo įsitikinti, kad virš Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūrų skraidantys rusų, o virš Pietų Kinijos ir Japonijos jūrų – kinų naikintuvų pilotai elgiasi agresyviau. To priežastimi galima laikyti būtent perimamų orlaivių paskirtį.
Jei po kiekvieno tokio incidento virš Baltijos ar Juodosios jūrų kam ir keista ką čia toli nuo JAV krantų veikia amerikiečių žvalgybiniai orlaiviai, tai patiems amerikiečių pilotams ir juos pasiuntusiai vadovybei tokių klausimų nekyla: jie čia ne vieni.
Katės ir pelės žaidimas
Skraidyti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros ar kitur gali bet kurios šalies orlaivis, pateikęs skrydžių planus ir palaikantis ryšį su vietiniais oro erdvės stebėjimo centrais. Pavyzdžiui, Rusijos žvalgybiniai orlaiviai gali skraidyti tarptautinėje oro erdvėje šalia JAV oro erdvės.
Tiesa, jie to nedaro nes tiesiog neturi nei pakankamai žvalgybinių orlaivių, nei draugiškų valstybių, esančių šalia JAV, kurios priimtų Rusijos lėktuvus. Šaltojo karo laikais tokia šalimi buvo laikoma Kuba, tačiau pastarojoje Rusijos karinės aviacijos lėktuvai pasirodo retai – dažniausiai strateginiai bombonešiai, kurie turi ribotas žvalgybines funkcijas.
JAV turi ne tik būrį amerikiečiams draugiškų šalių Europoje ir Azijoje, bet ir savo ar sąjungininkų karines bazes, iš kurių gali kilti įvairūs lėktuvai. Pavyzdžiui, virš Baltijos jūros perimtas orlaivis P-8A atskrido iš Vokietijoje esančios JAV karinių oro pajėgų bazės Ramšteine.
P-8A nėra tipinis žvalgybinis orlaivis. Jis gali stebėti objektus sausumoje ir vandenyje iš didelio atstumo, tačiau pagrindinė jo funkcija – kova su povandeniniais laivais. Būtent pastarieji kelia didžiausią grėsmę tiek civilinei, krovininei laivybai, tiek kariniams laivynams. Todėl po 10 val. ore išbūti galintys povandeninių laivų medžiotojai yra ypač svarbus JAV laivyno pajėgumas.
Taikos metu tokie lėktuvai žaidžia savotišką „katės ir pelės“ žaidimą: seka potencialaus priešininko povandeninių laivų judėjimą, jų skleidžiamus garsus. Pavyzdžiui, pagal propelerių sukeliamą garsą patyrę specialistai gali ne tik nustatyti povandeninio laivo buvimo vietą, greitį, bet ir laivo klasę ar galimybes.
Karo metu P-8A Poseidon, kuris yra karinė daugeliui lietuvių emigrantų pažįstamo keleivinio lėktuvo Boeing 737-800 versija, gali virsti pavojingu medžiotoju, iš didelio atstumo naikinančiu taikinius.
Lėktuvas aprūpintas modernia sekimo įranga ir įvairia ginkluote – giluminėmis bombomis, priešlaivinės raketomis ir torpedomis. Pastarąsias P-8A Poseidon gali išmesti iš 9 km aukščio, o pats likti nepastebėtas povandeninių laivų.
JAV laivynas šiuo metu turi net 84 tokius lėktuvus, o jų planuoja įsigyti dar kelias dešimtis. Aviacijos mėgėjų ir profesionalų tinklapiuose pastaruosius mėnesius buvo galima sekti tokių P-8A lėktuvų nuolatinius skrydžius.
Kitaip, nei rusų panašios paskirties orlaiviai, P-8A skraido įjungę autoatsakiklius ir nekelia grėsmės civilinei aviacijai. Jų buvimo vieta taikos metu bent kurį laiką gali būti matoma kiekvienam norinčiam – tokius lėktuvus galima sekti tokiose svetainėse, kaip Flightradar24.com.
Tiesa, tikrosios P-8A jutiklių ir kitų stebėjimo priemonių galimybės yra įslaptintos, todėl net ir žinodami numanomą šių lėktuvų buvimo vietą, povandeninių laivų kapitonai negali būti tikri, kad jie nebuvo aptikti.
Pavyzdžiui, prieš balandžio 14-osios JAV ir sąjungininkių smūgius Sirijos režimui, tokie orlaiviai nuolat sukiojosi šalia Libano krantų. Iš Sigonelos bazės Sicilijoje pakilę P-8A Poseidon pastarąsias savaites toliau skraido toje Viduržemio jūros dalyje, kur aktyviai veikia Rusijos laivynas.
Sukiojasi ir virš Lietuvos
Kitas Rusijos naikintuvų pamėgtas taikinys yra dar slaptesnis. Jau nuo 2014-ųjų, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos JAV žvalgybiniai orlaiviai – potencialių priešininkų radarų ir kitų elektroninių sistemų signalus gaudantys lėktuvai RC-135 reguliariai kyla iš Jungtinėje Karalystėje esančių bazių.
Tokių orlaivių skrydžio maršrutai kartojasi jau nesunkiai atpažįstamu braižu: iš Baltijos jūros ar Šiaurinės Lenkijos dalies atskridęs RC-135 sukiojasi virš NATO teritorijos – Lenkijos arba Lietuvos, o kartais ir Estijos, arba tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.
Lėtais zigzagais besisukiojantys elektroninės žvalgybos lėktuvai yra vieni slapčiausių JAV karinių oro pajėgų lėktuvų. Be to, tokių turi įsigijusios ir Karališkosios Oro Pajėgos – britai, kurie virš Baltijos šalių patruliuoti neretai atsiunčia ir kiek mažesnį žvalgybos lėktuvą „Sentinel“, su savais RC-135 neretai pakeičia amerikiečius, besisukiojančius šalia Kaliningrado srities.
Būtent pastaroji įvardijama NATO galvos skausmu, jei tektų ginti Lenkiją ar Baltijos šalis – Kaliningrade esantys Rusijos priešlėktuvinės gynybos ir kiti pajėgumai gali kelti grėsmę NATO šalių aviacijai ir karinėms jūrų pajėgoms.
Pastarosiomis savaitėmis RC-135 taip pat yra dažni svečiai šalia Sirijos ir Libano pakrančių – saugiu atstumu nuo oro erdvės, kurios kontrolę sau priskyrė Rusija, skraidantys žvalgybiniai lėktuvai gali rinkti informaciją apie moderniausių Rusijos priešlėktuvinės gynybos kompleksų S-400 ir radarų veikimą.
Rusijos sausumos pajėgų veiksmus iš didelio atstumo stebi ir JAV bepilotis orlaivis RQ-4 Global Hawk, kuris skraido ir virš Lietuvos bei Ukrainos. Daugiau, nei 30 valandų ore išbūti galintis ir Sigonelos bazėje dislokuotas orlaivis gali sekti sausumos taikinius iš mažiausiai 400 km. atstumo.
O pavyzdžiui gegužės 1-ąją, kai Rusijos naikintuvas virš Baltijos jūros perėmė P-8A, Šiaurinėje Lenkijos dalyje daugiau, nei 10 km. aukštyje sukiojosi ir RC-135.
Be to, amerikiečiai ir britai yra ne vieninteliai, kurie siunčia žvalgybinius lėktuvus patruliuoti virš Baltijos ir Viduržemio jūrų.
Slapta švedų misija prie Sirijos
Tą pačią gegužės 1-ąją aviacijos mėgėjai virš Viduržemio jūros, šalia Sirijos krantų pastebėjo dar retesnį svečią – Švedijos karinių oro pajėgų elektroninės žvalgybos lėktuvą S102B Korpen. Iš Kipro pakilęs vienas iš dviejų Švedijos turimų lėktuvų, perdarytų iš populiarių verslo klasės „Gulfstream“ privačių lėktuvų, netoli Sirijos krantų sukiojosi ir ketvirtadienį.
S102B Korpen dar balandžio viduryje aktyviai skraidė virš Baltijos jūros ir sukiojosi netoli Kaliningrado srities, tačiau būtent realių karinių veiksmų zonoje – Sirijoje galima tikėtis aktyvesnės Rusijos radarų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų veiklos.
Švedams ši informacija gali būti naudinga, stengiantis surinkti kuo daugiau vertingų duomenų apie Rusijos naudojamas ginkluotės ir radarų sistemas. Greičiau atpažintas priešlėktuvinės gynybos sistemos siunčiamas signalas gali suteikti pranašumą kritinėje situacijoje. O tokių gali būti.
Rusiją Švedijos žvalgyba įvardija, kaip potencialiai grėsmę keliančią valstybę – rusų bombonešiai per pastaruosius kelerius metus jau nesyk buvo priartėję prieš Švedijos krantų ir imitavo raketų paleidimus prieš švedų karinius taikinius strategiškai svarbioje Gotlando saloje.
Rusijos karines galimybes Baltijos jūros regione stengiasi įvertinti ir kitų šalių – Vokietijos, netgi Italijos žvalgybiniai lėktuvai. Balandį vietoje amerikiečių P-8A virš Baltijos jūros misijas vykdė Vokietijos laivyno orlaiviai P-3C Orion.
Šie senesni, lėtesni turbosraigtiniai lėktuvai, kuriuos ir turėjo pakeisti P-8A, vis dar aktyviai naudojami kovos su povandeniniais laivais užduotims vykdyti. Italija Baltijos šalims saugoti pasiuntė ne tik savo naikintuvus, bet ir vieną iš dviejų turimų naujausių išankstinio perspėjimo lėktuvų Gulfstream G550.
Tokie žvalgybinių lėktuvų skrydžiai netoli Rusijos rodo, kad Kremliaus kariniai pajėgumai yra atidžiai stebimi. O tokias misijas vykdo ne tik Rusijos kaimynės, bet ir toli nuo savo namų sienų brangius, neretai įslaptintus pajėgumus gebančios permesti šalys. Net ir tos, kurios viešai stengiasi laikytis nuosaikesnės politikos Rusijos atžvilgiu.