„Mes jus palaidosime“, – tokią frazę dar 1956 metų lapkritį ištarė tuometinis Sovietų sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas. Ir nesvarbu, kad vėliau jis teisinosi tenorėjęs pasakyti, jog socializmas ir komunizmas palaidos kapitalizmą – Vakaruose žinutė buvo priimta, kaip pasauliui branduoliniais ginklais mosuojančios SSRS grasinimas „užkasti Vakarus“.
Praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams po N. Chruščiovo bauginimų, ketvirtadienį savo kasmetiniame pranešime į Federacijos Tarybą kreipėsi V. Putinas. Iš didžiausios pasaulio valstybės vadovo nuskambėjo panaši bauginimų tirada.
Ir nors naujos 7 metų kadencijos siekiantis ir 18 metų Kremliuje šeimininkaujantis V. Putinas dažniau pašaipiai lyginamas ne su N. Chruščiovu, o su Leonidu Bežnevu, kurį jau pralenkė pagal realų valdymo šaliai laiką, būtent ekscentriškojo ir stačiokiško N. Chruščiovo grasinimus Vakarams, pirmiausiai JAV, ketvirtadienį buvo galima prisiminti klausantis V. Putino kalbos.
Mistinis atsakas išblaškė miegus
Kasmetinis V. Putino pranešimas Federacijos tarybai įprastai būna formali ataskaita apie tariamus Rusijos pasiekimus ir pažadų dalyba. Kaip ir kasmet, šiemet V. Putinas vėl žadėjo daugiau lėšų skirti keliams, teigė, kad mokytojai nusipelnė geresnių algų, o atokiose srityse gyvenantiems žmonėms turėtų būti gerinamos galimybės pasinaudoti medicinos paslaugomis.
Demografinės problemos, skurdas, technologinė pažanga – šių ir kitų klausimų aptarimas užtruko pusantros valandos. Prieš kelerius metus tokio pranešimo metu V. Putino kalbos apie iššūkius netgi užmigdė premjerą Dmitrijų Medvedevą. Tačiau šį kartą niekas nemiegojo.
Mat po pusantros valandos įprastinių liaupsių savo režimui ir kritikos korumpuotiems valdininkams, V. Putinas prabilo „apie svarbiausius dalykus“ – šalies ginklavimosi viziją.
Pasiguodęs, kad Rusijos – branduolinės valstybės ilgą laiką niekas nenorėjo klausytis, ignoravo esą teisėtus reikalavimus amerikiečiams, kad šie nekurtų savo priešraketinės gynybos sistemos arba bent jau kurtų kartu su Rusija, V. Putinas prabilo apie „atsaką“.
„O ką gi mes padarėme be protestų ir įspėjimų, kuo į tokį iššūkį atsakė Rusija?, – retoriškai klausė V. Putinas ir pats atsakė į savo klausimą, – štai kuo“.
Ėmęs vardinti naujos kartos raketas ir kitą ginkluotę V. Putinas prikaustė susirinkusiųjų dėmesį. Salėje sėdėjo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – tas pats, kuris dar trečiadienį kaltino JAV dėl amerikiečių Europoje laikomų taktinių branduolinių ginklų, kurie esą kelia grėsmę pasauliui.
Tačiau klausantis visiškai priešingos, tarsi iš George'o Orwelo knygos „1984“ iškarpos ištrauktos V. Putino kalbos apie Rusijos puolamąjį branduolinį arsenalą logiką buvo galima pamiršti.
Branduolinius sprogimus lydėjo plojimai
Iš pradžių pristatyta naujos kartos balistinė raketa „Sarmat“. 200 tonų svorio raketa esą yra modernesnė, nei bet kuri kita pasaulyje. 11 tūkst. km atstumu ji gali gabenti ne tik iki 15 branduolinių galvučių, bet ir hipergarsinius ginklus.
„Parodykite, prašau, video“, – įsakė Rusijos prezidentas ir šalia esančiuose ekranuose pasirodė vaizdo įrašas iš vieno Rusijos raketinio karinio dalinio, kuriame į šachtą kraunama milžiniška RS-28 raketa, Vakaruose jau sulaukusi NATO klasifikacijos – „Satan-2“.
Tiesa, originalų vaizdo įrašą kaip mat pakeitė kompiuterinės grafikos būdu sukurtas trumpas filmukas, kuriame rodomas balistinės raketos pakilimas, jos skrydžio trajektorija. Trečiajai raketos pakopai skriejant stratosfera matomos mažiausiai 5 milžiniškos branduolinės galvutės.
Kruopščiai surežisuoto V. Putino pranešimo spektaklio metu televizijos kameros krypo į salėje susirinkusiųjų veidus. Jei kai kurių iš jų veidus ir iškreipė siaubo išraiškos, tai viską užgožė dar siurealistiškesnės reakcijos – plojimai. Vaizdo įraše rodant, kaip branduolinėms galvutėms sminga į JAV Floridos valstiją, susirinkusieji plojo ir šypsojosi. Nemažai turtingų rusų turi vasarnamius Majamyje, mėgsta ten atostogauti, bet galvutėms smingant į Floridą salė plojo.
Tiesa, vargu ar kas iš civilių tuo metu spėjo suprasti, kad paskutinė vaizdo įrašo dalis – tai dar 2007 metais sukurto kompiuterinės grafikos filmuko iškarpa, kurioje vaizduojama ne „Sarmat“, o šios raketos pirmtakės – dar sovietmečiu sukurtos R-36M „Vojevoda“ (Satan-1) galvutės.
Bet V. Putinas nebuvo linkęs sustoti ir lyg užsikirtęs ėmė dar dažniau kartoti apie „analogų pasaulyje neturinčią ginkluotę“. Pavyzdžiui, ekspertus turėjo priblokšti prezidento pareiškimas, kad Rusija sukūrė „beveik neriboto nuotolio žemai skrendančią, sunkiai pastebimą sparnuotąją raketą, galinčią skristi dešimtis kartų toliau, nei bet kuri kita“, o tokios branduolinį variklį esą turinčios raketos negali numušti jokia priešraketinės gynybos sistema.
Pasigyrė amžinuoju varikliu?
Komentuodamas vaizdo įrašą, kuriame kompiuterinės grafikos būdu parodoma, kaip iš šiaurinės Rusijos dalies paleista sparnuotoji raketa skrieja virš sausumos, vėliau – virš Atlanto vandenyno, kerta Magelano sąsiaurį, V. Putinas gyrėsi, kad „raketa gali manevruoti ir skristi tiek, kiek nori“.
Vaizdo įrašo pabaigoje raketa smogė Pearl Harbore įkurtai JAV Ramiojo vandenyno laivyno vadavietei. Smūgį Havajų saloms salėje vėl palydėjo audringi plojimai.
„Negi sukūrė amžinąjį variklį? Štai kokia naujiena. Skraido tiek, kiek nori“, – ironiškai iš V. Putino pagyrų šaipėsi dienraščio „Kommersant“ apžvalgininkas ir Maskvos Karniegio centro analitikas Andrejus Kolesnikovas.
Susilaikyti negalėjo ir amerikiečiai, kurie dar praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje svarstė tokių, branduoline energija varomų sparnuotųjų raketų kūrimo galimybę, tačiau jos atsisakė, nes tokios technologijos pasirodė esančios pernelyg pavojingos ir nepatikimos.
Vienos tokios raketos sudužimas galėtų užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis nemenką teritoriją. Tiesa, Pentagono pareigūnai jau patvirtino, kad būtent tai pernai ir nutiko – esą Arktyje vykusių bandymų metu sudužo bent kelios tokios Rusijos raketos. Bet V. Putinas tęsė hipnozės seansą.
„Nieko panašaus pasaulyje nėra sukurta. Gal kada ir atsiras, bet mūsų vaikinai vėl kažką sugalvos“, – šyptelėjo V. Putinas, pristatydamas dar vieną „stebuklą“. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus į viešumą patekus bepiločio povandeninio aparato „Status-6“ nuotraukoms, svarstyta, kad toks 100 megatonų branduolinį užtaisą nešantis ginklas gali sukelti cunamius šalia JAV pakrantės miestų. V. Putinas patvirtino – tokia sistema jau esą sukurta, gali gabenti ir branduolinius užtaisus.
„Galiu pasakyti, kad tokie aparatai gali smogti priešininko lėktuvnešių grupėms ir sausumos įtvirtinimams, gali judėti ypač giliai, greičiau už visus povandeninius ir kitus laivus, torpedas, tai tiesiog fantastika“, – aidint plojimams kalbėjo V. Putinas.
„Bet tai dar ne viskas“
„Video, prašom!“, – lyg Volandas iš Michailo Bulgakovo kūrinio „Meistras ir Margarita“ sukomandavo prezidentas. Įraše povandeniniai aparatai smogė JAV lėktuvnešio grupei ir Arktyje įkurtai bazei. V. Putinas pridūrė, jog iš tikrųjų naujai sparnuotajai raketai ir povandeniniam aparatui pavadinimai dar neišrinkti. Juos galima pasiūlyti Gynybos ministerijos puslapyje.
Be to, Rusijos prezidentas vėl sulaukė plojimų, pristatęs naują hipergarsinę raketą „Kinžal“, kurios greitis esą 10 kartų viršija garso greitį. „Video, prašom“, – jau įprastą komandą ištarė V. Putinas, rodydamas naikintuvo Mig-31 su prikabinta raketa pakilimą. Dar vienoje kompiuterinės grafikos animacijoje pademonstruotas įsivaizduojamas „Kinžal“ smūgis britų lėktuvnešį lydinčiam JAV „Ticonderoga“ klasės kreiseriui. Vėl plojimai, lyg šokėjai parodžius triuką.
„Bet ir tai – dar ne viskas“, – besišypsančiai miniai rėžė V. Putinas, pridūręs, kad amerikiečius nesyk įspėjęs dėl priešraketinės gynybos. Rusija ją esą įveiks „naujos kartos priemonėmis“, o tokiomis, dar 2004 metais išsakytomis kalbomis, anot V. Putino, Kremlius siekė „paskatinti mūsų sąjungininkus pradėti derybas“.
„Stebėtina, jog net jei Rusija buvo ir yra branduolinė valstybė, su mumis niekas nenorėjo šnekėtis, mūsų niekas neklausė. Paklausykite mūsų dabar, – rėžė V. Putinas. Po „paklausykite mūsų dabar“ minia pašėlo – susirinkusieji pakilo iš savo vietų ir vėl pasigirdo audringi plojimai.
Po dar vieno „video, prašom!“ pasirodė balistinės raketos pakilimas. Kaip ir įprastai, realus video nutrūko, vėl pasirodė kompiuterinė grafika: į Žemės atmosferą iškeltas sparnuotas hipergarsinis aparatas „Avangard“. JAV karo laivų ir priešraketinės sistemos išvengusio aparatas skrydis sukėlė dar vieną pagarbių plojimų bangą.
„Nieko panašaus niekas daugiau neturi“, – eilinį sykį gyrėsi V. Putinas, pridūręs, kad „Avangard“ jau esą gali būti gaminamas serijiniu būdu ir skrieti „daugiau, nei 20 machų greičiu, kaip meteoritas, kaip ugninis kamuolys“.
„Gerai žinome, kad kai kurios šalys kuria naujais fizikos principais paremtą ginkluotę. Yra priežasčių manyti, kad ir šioje srityje mes esame žingsniu priekyje“, – gyrėsi V. Putinas, pristatydamas dar viena kozirį – kovinį lazerinį kompleksą.
Realybė – kartesnė nei pažadai
Ekspertai tokias V. Putino pagyras įvertino skeptiškai. Pirmiausiai todėl, kad per pastaruosius kelerius metus Rusija nesyk gyrėsi nauja, unikalia, „analogų pasaulyje neturinčia“ ginkluote.
Tačiau realybė pasirodė esanti kartesnė nei savigyra.
Pavyzdžiui, „pranokti visus užsienio analogus“ turėjęs ir serijiniu būdu jau gaminamas 5-os kartos naikintuvas Su-57 vis dar tebėra bandomas. Neseniai 4 tokie naikintuvai pastebėti Sirijoje, kur, anot gynybos ministro Sergejaus Šoigu, „buvo bandomi realiomis kovinėmis sąlygomis“.
Tai, kad į iki galo neišbandyti ir operacinės parengties nepasiekę naikintuvai, neturintys net žadėtų modernių variklių bandomi kovinėmis sąlygomis, ekspertai įvertino, kaip V. Putino norą pasipuikuoti ir paskubinti vėluojančių naikintuvų bandymus. Kaip ir Josifas Stalinas, kuris spartino neparuoštos technikos priėmimą į ginkluotąsias pajėgas, taip ir šiandieniai Kremliaus šeimininkai siekia žūt būt įrodyti Rusijos gynybos pramonės pranašumus.
Tiesa, to daryti nesiseka – iš žadėtų dešimčių Su-57 pagaminta vos 12, vienas jų jau sudužęs. Iš skambiai per 2015-ųjų Pergalės dienos paradą pristatytų „Armata“ sistemos tankų, kurių žadėta pagaminti per 2 tūkst., kol kas planuojamas vos šimto vienetų užsakymas.
O žadėtų „Armata“ sistemos šarvuočių „Kurganec“ gamyba iš viso sustojo. Rusijos gynybos pramonė, kuri gal ir gali pademonstruoti vienetinius stebuklus, anot ekspertų, jau ne vienerius metus tiesiog nepajėgia gaminti kokybiškų produktų serijiniu būdu. Korupcijos, prasto gamybinio darbo organizavimo kamuojama Rusijos gynybos pramonė skundžiasi darbuotojų stygiumi.
Maskuoja nesėkmes prieš rinkimus
Viena po kitos Rusijos kosminės nesėkmės – krentančios raketos, dūžtantys palydovai, pajuokos iš rusų diplomatų, kuriuos praėjusią savaitę Argentinoje pričiupo su 400 kg kokaino, galiausiai rusų samdinių grupuotės „Vagner“ sutriuškinimas Sirijoje ir rusų olimpiečių dopingo skandalai V. Putinui tapo rimtais smūgiais jo paties įvaizdžiui.
V. Putino „karinės“ kalbos tonas, anot A. Kolesnikovo, tebuvo „tikslingas Vakarų trolinimas, sukuriant visiškos beprotybės atmosferą“.
„Šis karinių galimybių demonstravimas – tai silpnybės ženklas. Jis nebeturi kitų priemonių sutelkti vietinę auditoriją prieš rinkimus“, – pabrėžė A. Kolesnikovas, pridūręs, kad prieš kovo 18-ąją vyksiančius prezidento rinkimus, nepaisant neabejotinos V. Putino pergalės, prezidentui reikia parodyti tvirtybę ir sutelkti šalininkus.
O tokių Rusijoje, nepaisant oficialiai aukštų V. Putino reitingų, vis mažiau, tad viena didžiausių jo baimių esą yra ta, kad į rinkimus rusai eis dar vangiau, nei anksčiau, tad bent minimalaus legitimumo siekiančiam Kremliaus šeimininkui būtina priminti, kad tik jis yra Rusijos ateitis.
Trečiojo pasaulinio karo retorika
Vis dėlto, kalbėti apie ateitį, pasitelkiant ne šiaip karingą, o pasaulio pabaigos retoriką atrodo itin keista. Juk V. Putino kalbos apie naujausius ginklus reiškia nei daugiau, nei mažiau – Trečiąjį pasaulinį karą
Pavyzdžiui, branduolinių ginklų ekspertas, Matthew Kroenigas pabrėžė, kad net jei naujausiais Rusijos ginklais, kaip rodyta vaizdo įrašuose, būtų stengiamasi sunaikinti JAV vadavietes ir branduolinius ginklus – pirmiausiai tarpžemynines balistines raketas šachtose bei uostuose.
Tačiau tokia strategija, anot M. Kroenigo, nėra nauja – tai Šaltojo karo palikimas. Bet net ir užklupti „analogų neturinčių“ rusų ginklų, net ir netekę JAV branduolinio arsenalo sausumoje, amerikiečiai turėtų kuo atsakyti.
Mat jūrose visuomet budi mažiausiai 5 iš 18 turimų sunkiai aptinkamų „Ohio“ klasės povandeninių laivų, kurių kiekvienas gabena po 24 balistines tarpžemynines raketas „Trident“ su branduoliniais užtaisais. Tad bet koks smūgis JAV sulauktų atsakomojo smūgio.
„Vaizdo įrašo, kuriame puolama Florida nėra karo strategija. Tai simbolinė žinutė, tik retorika“, – pridūrė Tarptautinių strateginių studijų instituto ekspertas Markas Fitzpatrickas.
Pabrėžiama, kad V. Putinas savo kalboje svarstė strateginės ginkluotės panaudojimo galimybę, kitaip sakant tai buvo įspėjamoji kalba apie branduolinį karą, kurio pradėti niekas nenori.
Mat kaip ir JAV, Rusija taip pat turi sunkiai susekamus strateginius povandeninius laivus, kurių turimų branduolinių ginklų JAV priešraketinė gynybos sistema masinio paleidimo metu gali ir nesugebėti sunaikinti.
Kita vertus, analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad V. Putino pareiškimai apie Rusijos branduolinius ginklus, naudojamus tik gynybos tikslais, jei bus užpulta pati ar jos sąjungininkė ne tik branduoliniais, bet ir konvenciniais ginklais, nedaug tereiškia, turint omeny, kad pati Rusija savo karinėje strategijoje yra įtvirtinusi taktinių branduolinių ginklų panaudojimą puolimo metu.
Pavyzdžiui, „Zapad“ ir kitų strateginių pratybų metu Rusija jau ne pirmus metus treniravosi pirmoji suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ priešininkėms, kurios Rusiją pranoksta technologinėje ir konvencinėje srityse. Tačiau net jei tokios pratybos kelia grėsmę Vakarų šalims, bet realių pajėgumų, anot eksperto A. Kolesnikovo, naujausi bauginimai tėra tušti.
„Kremlius neturi ryžto naujoms ginkluotės varžyboms su Vakarais, neturi ir galimybių, tačiau bando sudaryti būtent tokį įspūdi, kad Putinas gali bauginti visą pasaulį. Tokia strategija nelogiška“, – tikino analitikas, pabrėžęs, kad Vakarams V. Putino savigyros ir bauginimai didelio įspūdžio nesukels ir neprivers sėsti prie derybų stalo, klausantis Rusijos sąlygų.
Tai esą gali patikti nebent vidinei auditorijai, kuri mėgsta klausytis pasakų apie „didžiąją, nenugalimą, visų gerbiamą Rusiją“. O jei negerbia, tai bent jau bijos.
Vis dėlto savo kalboje V. Putinas neakivaizdžiai pasiuntė ir daugiau žinučių Vakarams, kurie nesiklausė „taikios, niekam grėsmės nekeliančios Rusijos“. Užsiminęs apie JAV, NATO ar tiesiog „Vakarų partnerių“ tariamai neįvykdytus pažadus – neplėsti priešraketinės gynybos, nepriimti naujų Aljanso narių, V. Putinas griebėsi ir akivaizdaus melo.
„Tikiuosi, kad viskas, kas pasakyta šiandieną, atgrasys potencialius priešininkus. O tokie nedraugiški žingsniai, kaip priešraketinės gynybos kūrimas ar NATO artėjimas prie mūsų sienų kariniu požiūriu yra neefektyvūs, finansiniu – nepateisinami, betiksliai“, – sakė V. Putinas, pabrėžęs, kad Rusija „niekam negrasina, nieko nesirengia pulti, atimti, nieko nepažeidžia“.
Tiesa, JAV jau pasiuntė signalų, kad naujos, iš sausumos paleidžiamos sparnuotosios raketos bandymas pažeidžia 1987 metų sutartį tarp Vašingtono ir Maskvos, o Rusijos agresija prieš Ukrainą nuo 2014-ųjų ir šimtai Sirijoje išbandytų ginkluotės priemonių sumala į miltus V. Putino teiginius apie „taikos siekiančią“ Rusiją.
Signalai ir JAV, ir Lietuvai
Grasinimus Amerikai galima įvertinti kaip iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris neseniai pristatė naują nacionalinio saugumo strategiją ir Branduolinės padėties apžvalgą – abiejuose dokumentuose Rusija įvardijama, kaip potenciali JAV priešininkė.
D. Trumpas jau įrodė, kad jis lengvai gali būti išprovokuojamas – po grasinimais nuolat besisvaidančios Šiaurės Korėjos branduolinių ir balistinių raketų bandymų D. Trumpas Pchenjaną viešai auklėjo ir netgi tyčiojosi iš korėjiečių savo „Twitter“ paskyroje.
Be to, galima atkreipti dėmesį ir į tai, kaip V. Putinas aptakiai užsiminė apie Sovietų sąjungą, kurios griūtį anksčiau yra pavadinęs didžiausia XX a. geopolitine tragedija.
„Po SSRS griūties Rusija, kuri sovietmečiu užsienyje taip ir vadinta – Sovietinė Rusija, jei kalbėti apie mūsų nacionalines sienas, neteko 23,8 proc. teritorijos, 48,5 proc. gyventojų, 41 BVP, 39,4 pramonės potencialo, atkreipiu dėmesį – beveik pusę, 44,6 proc. karinio potencialo, SSRS karinių pajėgų padalijimo metu“, – guodėsi V. Putinas.
Nesyk viešai išsigynęs dėl Sovietų Sąjungos padarytų skriaudų ir kartojęs, kad Rusija su tuo neturi nieko bendro, dabar V. Putinas ne šiaip kone sulygino abi valstybes. Teiginį, kad Rusija „neteko“ teritorijų, galima vertinti ir kaip apgailestavimą, kuriuo V. Putinas ne tik pagrindė tariamą arogantišką JAV požiūrį į Rusijos nuomonę, bet ir kaip klaidą, kurią reikėtų ištaisyti.