Paskutiniąją darbo savaitę Baltuosiuose rūmuose skaičiuojantis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais generolas H. R. McMasteris darbo pietų su Baltijos šalių vadovais metu buvo tylus ir susikaupęs klausėsi savo vadovo.
D. Trumpui šnekant apie viską iš eilės – nuo pasienio su Meksika, operacijos Sirijoje, bendrovės „Amazon“ reikalų iki pagarbos Baltijos šalims, H. R. McMasteris labiau įsitempė tik JAV prezidentui prabilus apie Rusiją ir V. Putiną.
„Idealiu atveju norime sutarti su Rusija. Gal sutarsime, o gal ir ne. Galimai ne. Sužinosime, aš jus informuosiu, bus laikas ir aš jus informuosiu labai greitai“, – pietų metu pareiškė D. Trumpas.
Vėliau, spaudos konferencijos metu Estijos žurnalistei paklausus JAV prezidento, kaip jis traktuos Rusijos Prezidentą V. Putiną, ar kaip priešą, ar kaip asmenį, su kuriuo galima užmegzti dialogą, Baltųjų rūmų vadovas neatmetė galimybės, kad su V. Putinu įmanoma bendradarbiauti.
„Tikiuosi, kad pavyks užmegzti dialogą, o jei ne – pirmi apie tai sužinosite“, – vėl kalbėjo D. Trumpas. Tokie dviprasmiški signalai iš D. Trumpo lūpų sklinda jau ne pirmą kartą.
Ir nors prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino „nenuspėjamą JAV prezidento taktiką“, būtent D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H. R. McMasteris, regis, nebuvo ir tokio neprognozuojamumo šalininkas.
Vašingtone neslepiama, kad H. R. McMasterio atleidimas tebuvo laiko klausimas, mat jis pastaruoju metu nesutarė su D. Trumpu.
Pavyzdžiui Rusiją kišimusi į JAV prezidento rinkimus atvirai apkaltinęs H. R. McMasteris sulaukė viešos D. Trumpo kritikos. Jau kitą savaitę jis paliks savo pareigas, kurias perleis dar aštresne pozicija garsėjančiam patyrusiam JAV diplomatijos veteranui Johnui Boltonui.
Tiesa, ir pats H. R. McMasteris nesyk įrodė, kad jis yra vertinamas ne tik kaip patyręs karininkas bei intelektualas, bet ir turintis aiškią, nedviprasmišką poziciją dėl Rusijos.
Jau po prezidentų apsilankymo Baltuosiuose rūmuose, H. R. McMasteris kartu su jais buvo pakviestas kaip vienas pagrindinių kalbėtojų „Atlantic Council“ renginyje. Čia jis aiškiau nei prezidentas išsakė itin griežtą poziciją dėl Rusijos ir prieš ją taikomų priemonių. Savo paskutinėje ir itin ugningoje kalboje buvęs JAV generolas buvo ypač atviras.
Kritika Rusijai ir saviems
„Pernelyg ilgai kai kurios šalys žiūrėjo į kitą pusę, šių grėsmių akivaizdoje. Rusija gėdingai neigia šiuos veiksmus. O mes nesugebėjome jos priversti sumokėti pakankamą kainą“, – pripažino H. R. McMasteris.
„Kremliaus pasitikėjimas auga, o jo agentai nuosekliai vykdo kampanijas, kuriomis siekiama sugriauti mūsų pasitikėjimą vieni kitais. Praėjusį mėnesį Rusija panaudojo karinės paskirties nervus paralyžiuojančias dujas, siekdama nužudyti arba sukelti pavojų 130 žmonių gyvybėms, tarp jų ir vaikų.
Ši ataka buvo pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudotos nervus paralyžiuojančios dujos. Tai buvo ataka prieš Jungtinės Karalystės suverenumą. Bet koks cheminio ginklo panaudojimas valstybių lygiu yra aiškus Cheminių ginklų konvencijos pažeidimas“, – Rusiją kaltino H. R. McMasteris.
Jis taip pat priminė, kad Rusija prieš daugelį šalių vykdo kibernetines atakas, taip pat prieš JAV energetinio sektoriaus infrastruktūrą. Be to, būtent Rusija, anot JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, pastaraisiais metais Baltijos jūros ir Šiaurės regionuose nesaugiai perima JAV ir sąjungininkų orlaivius bei laivus, keldama grėsmę civiliniam transportui.
„Estija, Latvija ir Lietuva buvo tapusios Rusijos hibridinio karo taikiniais. Rusija naudoja sudėtingas, tačiau karinio atsako neiššaukiančias strategijas, tyčia sukurtas siekiant savų tikslų.
Tarp taktinių priemonių galima įvardyti įsiskverbimą į socialinę žiniasklaidą, propagandos skleidimą, informacijos pavertimą ginklais ir kitas naikinimo ar šnipinėjimo formas“, – teigė H. R. McMasteris. Tiesa, jis pabrėžė, kad net jei Vakarams trūksta ryžtingo atsako, Rusijai esą vis tiek nepavyks pasiekti savų tikslų.
Įspėjo V. Putiną: jis klysta
„Ponas Putinas gali manyti, kad naudodamas šią naują karo priemonę, jis laimi. Jis gali manyti, kad šie agresyvūs veiksmai Salisburyje ir kibernetinėje erdvėje, danguje ir jūrose gali pakirsti mūsų pasitikėjimą, mūsų institucijas ir mūsų vertybes. Galbūt jis mano, kad mūsų laisvos šalys yra silpnos ir nesipriešins jo provokacijoms. Jis klysta“, – pabrėžė H. R. McMasteris. Jo teigimu, Rusijos agresija tik sutvirtino Vakarų ryžtą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
„Mes galime padėti ponui Putinui suprasti jo didelę klaidą. Galime parodyti jam Normandijos paplūdimius, kur iki šiol likę krateriai ir kulkų žymės demonstruoja Vakarų valią aukotis ir saugoti mūsų laisvę.
Galime jį atvesti į mūsų koncertų sales ir teatrus, kur mūsų žmonių muzika ir menas rodo mūsų laisvę kurti ir svajoti. Galime atvesti jį į mūsų universitetus, kur laisvas apsikeitimas idėjomis rodo mūsų laisvę mokytis, kalbėti ir siekti aukščiausių tikslų.
Galime atvesti jį čia prie valstybinių pastatų Vašingtone, kur akmenyje iškalti žodžiai rodo, kad esame laisvi garbinti, lygūs prieš įstatymą ir priešinamės visoms tironijos formoms“, – ugningai šnekėjo H. R. McMasteris.
Pergalei būtinos 4 sąlygos
Kaip ir pats D. Trumpas, Baltijos šalis H. R. McMasteris pristatė, kaip pavyzdį, kuris, nepaisant Antrojo pasaulinio karo žiaurumų, sovietinės okupacijos rodo, kad šios šalys „yra kūrybiškiausios ir inovatyviausios šalys Žemėje“.
Tiesa, plojimų savo kalbos metu nesyk sulaukęs H. R. McMasteris pripažino, kad D. Trumpas jau ėmėsi veiksmų, reaguodamas į agresyvius Rusijos veiksmus. Kaip pavyzdį jis pateikė 60 Rusijos „diplomatų“ išsiuntimą iš JAV – tokį sprendimą D. Trumpas esą priėmė nedvejodamas, o tai esą buvo laisvojo pasaulio reakcija į Rusijos įvykdytą nusikaltimą Jungtinėje Karalystėje.
„Trumpo administracija taip pat tęsia sankcijų politiką prieš Rusijos veikėjus, kurie taikosi į kibernetinę infrastruktūrą ar kitaip kišasi į JAV ar sąjungininkų suverenumą. Be to, JAV padidino Europos atgrasymo iniciatyvos biudžetą, skirtą finansuoti JAV ir sąjungininkų pajėgas Europoje, atgrasyti Rusijos agresiją ir užkirsti kelią konfliktui“, – JAV teigė prezidento patarėjas.
„Taigi, mes reaguojame, bet turime pripažinti, kad reikia padaryti daugiau, norint atgrasyti Rusiją keturiose kritinėse srityse“, – pabrėžė H. R. McMasteris. Jis įvardijo hibridinį karą, kaip sovietų laikais naudotų „aktyviųjų priemonių“ ir maskirovkos atitikmenį , kaip grėsmę, į kurią turi reaguoti tiek karinė, tiek politinė, tiek teisėsaugos institucijos.
Antrąja sritimi generolas įvardijo pokyčius kibernetinėje infrastruktūroje, siekiant atsispirti šnipinėjimui. Trečia sritis, anot H. R. McMasterio yra naštos dalijimasis, kalbant apie išlaidas gynybai.
„Kaip ir Baltijos šalys mes leidžiame daugiau, nei 2 proc. BVP gynybai, bet tai daro ne visos NATO valstybės. Bendri įsipareigojimai reiškia, kad prisidėti turime visi“, – pakartojo H. R. McMasteris, pabrėžęs, kad svarbiausiu veiksniu jis laiko „strateginį pasitikėjimą ir valią ginti vertybes“.
„Laisvų visuomenių pergalė nėra išpranašauta. Nėra nieko neišvengiamo, kalbant apie žmonijos istoriją. Nėra jokios istorijos arkos ar taip vadinamos istorijos pabaigos. Šiandien mūsų laisvų ir atvirų visuomenių išgyvenimas priklauso nuo pasitikėjimo mūsų vertybėmis, mūsų palikimu ir valia ginti laisvę“, – filosofiškai savo kalbą baigė JAV generolas.