Rusija yra nedraugiška Lietuvai valstybė, kuri kelia ekonominę, karinę grėsmę. Šį aukščiausių šalies vadovų kartojamą ir žiniasklaidos atspindimą teiginį patvirtino ir DELFI gautas tyrimas, kuris parodė, jog grėsmių suvokimas visuomenėje yra aiškiai apibrėžtas geografine kryptimi.
Dar pernai Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu parengtas Sociologinis gyventojų žiniasklaidos preferencijų, geopolitinės situacijos vertinimo bei požiūrio į grėsmes tyrimas buvo ne vienintelis, kurio metu teirautasi apie Lietuvos gyventojų požiūrį į kitas šalis ir jų lyderius.
Kitame, 2018-ųjų gruodį KAM užsakymu atliktame tyrime domėtasi požiūriu į krašto apsaugą, tačiau apklausoje taip pat klausta, ką lietuviai mano apie kaimynines valstybes, jų lyderius ir ne tik.
Abiejų tyrimų pagrindas – bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos.
Viena rengta dar pernai rugpjūčio pabaigoje, kai apklausta 1007 šalies gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų, kita – pernai gruodžio pabaigoje, kai apklausta 1010 tų pačių amžiaus kategorijų šalies gyventojų. Rezultatai rodo dėsningą ir menkai tekintantį požiūrį į kaimynus, tačiau pastebimos ir su pastarųjų metų geopolitiniais sprendimais siejamos tendencijos.
Draugiškiausi – ne tik kaimynai
Pavyzdžiui, RESC tyrime paklausus, ar kiekviena iš šių valstybių yra draugiška, ar nedraugiška Lietuvai, daugiausiai respondentų (net 96 proc.) draugiškiausia šalimi įvardijo Latviją. 2016-aisiais tokių buvo 93 proc.
„Latvija visada matoma kaip draugiškiausia. Emocijos svarbu. Latvija pirmauja, nes yra tradiciškai matoma kaip broliška valstybė, nors tarptautinių santykių ekspertai turbūt paminėtų nemažai klausimų, dėl kurių Lietuvos ir Latvijos pozicijos nebūtinai sutampa.
Juk latviai pirmi, nors net nėra ratifikuota sienos sutartis, ne visada sutariama dėl energetikos projektų ir pan. Visuomenės vertinimas apima tikrai daug aspektų – tiek racionalių, tiek emocinių, tiek paremtų tarptautine politika, tiek asmeninėmis gyventojų patirtimis“, – pabrėžė RESC vadovas Linas Kojala.
Antroje vietoje didesnių pokyčių taip pat nėra – Vokietija su 91 proc. (nuo 87 proc. 2016 m.). Be to, Vokietiją lietuviai įvardija ir kaip svarbiausią sąjungininkę gynybos srityje.
Po Vokietijos rikiuojasi Švedija (88 proc.), tik tada – JAV (81 proc., kai 2016 m. buvo 85 proc. ), Lenkija (79 proc.), Baltarusija (56 proc.), o Rusiją draugiška šalimi laiko vos 15 proc. (nedraugiška – 71 proc.) L. Kojalos manymu, tokius skaičiai neturėtų stebinti, net jei Vokietiją ar Švediją lietuviai vertina palankiau nei kaimyninę Lenkiją ar svarbiausią strateginę sąjungininkę – JAV.
„Lenkija vertinama pozityviai, svyravimai menki. Tai nesulyginama su situacija pabaigus „Auksiniam“ dvišalių santykių laikotarpiui šio tūkstantmečio pradžioje, po kurio sekė tikrai nemažas šaltukas ir kritiška retorika, dėl kurios Lenkijos traktavimas visuomenėje taip pat buvo pastebimai prastesnis. Dabar suvokiama, kad Baltijos valstybės ir Lenkija iš esmės „sėdi vienoje valtyje“ – sprendžia panašias saugumo, energetikos, dezinformacijos dilemas.
JAV vaidmenyje pokyčio taip pat nematyčiau: žinoma, Donaldo Trumpo retorika NATO ir Rusijos atžvilgiu skamba chaotiškai ir neprideda pasitikėjimo, tačiau JAV ir toliau Lietuvoje matoma kaip strateginė partnerė, ypatingai saugumo srityje.
Reikia pažymėti, kad Lietuvoje JAV vertinimo pokytis yra labai nežymus, lyginant su daugeliu Europos valstybių – Vokietija, Prancūzija ir kitomis – kur pasitikėjimas JAV ženkliai smuko prezidentu tapus Trumpui. Lietuvoje Latvija, Vokietija, Švedija, JAV visada buvo vertinamos itin pozityviai, tai pastebima ir dabar“, – sake L. Kojala.
Jo nuomone, Vokietijos augimas sietinas su išaugusiu vaidmeniu mūsų regione, ypatingai – NATO priešakinio bataliono dislokavimu Lietuvoje.
„Manau, jie kaip tik identifikuoja pokyčius ir pačioje Vokietijoje. Prisiminkime Naujųjų metų kanclerės A. Merkel pranešimą. Ji kartoja, kad mes turime prisiimti didesnę atsakomybę visose srityse. Jei anksčiau Vokietiją siedavome su Eurozona, ekonominiais dalykais, dabar auga jos vaidmuo užsienio ir saugumo politikoje. Netgi tuo atveju, kai yra veliamasi į tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
Prisiminkime, kas buvo kalbama apie Vokietijos veiksmus stiprinant Baltijos valstybių saugumą: Rusija iškart grasino, kad į tai reaguos ir naudos galbūt ir branduolinį ginklą, jei to prireiks. Šiuo atveju Vokietijos lyderystė buvo pademonstruota ir aš manau, kad Lietuvai tai yra reikšminga. Juo labiau, kad ją mato: Merkel Lietuvoje buvo pati, ji susitinka su prezidente Grybauskaite, santykiai atrodo labai geri“, – pabrėžė L. Kojala.
Jis taip pat pripažino, kad nemažas teigiamo Vokietijos įvaizdžio indėlis yra ir prezidentės D. Grybauskaitės pastangos, asmeniniai santykiai su A. Merkel, bet ir D. Trumpo skaldantys pareiškimai, į kuriuos jautriai reaguoja ir Berlynas.
„Vokietija su Merkel matoma kaip stabili, patikima partnerė, kurios vaidmuo kryptingai auga. JAV yra matoma kaip nepakeičiama strateginė sąjungininkė, tačiau su Trumpu iškyla svarstymų dėl šio ryšio ilgalaikės ateities. Turbūt tuo galima aiškinti svyravimus. Kita vertus, jų nesureikšminčiau: JAV ir Vokietija yra toje pačioje artimiausių Lietuvos draugų gretoje, nes procentiniai skirtumai yra minimalūs“, – sake L. Kojala.
Su Rusija – ne per griežtai
KAM tyrime klausimas buvo pateiktas kiek kitaip – išvardykite tris Europos valstybes, kurios, Jūsų nuomone, yra draugiškiausios Lietuvai šiuo metu. Spontaniškai atsakę respondentai draugiškiausia šalimi daugiausiai rinkosi irgi Latviją. Pirmu numeriu įvardijo 35 proc., antru – 15, trečiu – 12 proc.
Antroje vietoje formaliai laikosi Vokietija: pirmu numeriu draugiškiausia šalimi ją įvardijo 12 proc., antru – 8 proc., trečiu – 13 proc. Tačiau trečioje ir penktoje vietoje besirikiuojančios šalys – Estija ir Lenkija bendrai surinko daugiau proc. – atitinkamai 44 ir 36 proc. Rusijai šiame tyrime atiteko paskutinė vieta su 0,1 proc.
Su teiginiu, kad Lietuvai būtų naudinga gerinti santykius su Rusija, sutiko 49 proc. (nesutiko 15 proc.), bet tik 35 proc. manė, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta.
2016 metais tokių buvo daugiau – 42 proc. Tad Kremliaus ruporų teiginiai, kad „paprasti Lietuvos gyventojai nesutinka su valdančiuoju elitu, kuris yra kliūtis geriems santykiams su Rusija“, regis yra laužti iš piršto, o griežtą Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu rodo ir kitas rodiklis: vos 29 proc. apklaustųjų mano, kad sankcijos Rusijai turi būti panaikintos (34 proc. pasisako už sankcijas).
Kurie lyderiai (ne)patinka labiausiai?
Paklausus nuomonės dėl pasaulio valstybių lyderių vertinimo, didelių staigmenų taip pat nebuvo. Pavyzdžiui, aukščiausias reitingas skirtas Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei (57 balai palyginus su 34 prieš kelerius metus), žemiausias – Vladimirui Putinui (minus 35), tiesa pastarąjį 2016-siais vertino dar labiau neigiamai – minus 48.
Iš užsienio šalių vadovų lietuviai palankiausiai vertino Vokietijos kanclerę A. Merkel (54 balai) – palankiau, nei 2016-ais, kai jai skirti 34 balai. Nuo Vokietijos vadovės nedaug atsilieka Prancūzijos ir Lenkijos prezidentai – Emanuelis Macronas ( 47 balai) ir Andrzejus Duda (40 balų) .
JAV prezidentui Donaldui Trumpui skirti vos penki teigiami balai, o kaimyninės Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai – 26 neigiami. Tik septynis teigiamus balus (procentais – 29 neigiamų vertinimų) surinko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Tą, matyt, galima sieti su dviprasmiška informacija apie Ukrainoje vykstančias reformas – nuolatos kyla abejonių, ar jos sėkmingos, ar tikrai pasiekiami apčiuopiami rezultatai, ar tikrai valstybė juda teisinga linkme. Todėl nesusiformuoja vienareikšmiškas ir paties Porošenkos įvaizdis. Juolab, kad jis gana daug kritikos susilaukia ir pačioje Ukrainoje“, – teigė L. Kojala.
Procentais daugiausiai neigiamų vertinimų surinko V. Putinas (56 proc.) ir D. Trumpas (38 proc.). Anot RESC vadovo, D. Trumpą vertinančiųjų pozityviai vis dėlto yra kiek daugiau, nei negatyviai. Bet iš esmės jis, kaip ir JAV, yra skaldanti persona, nes kritikų ir palaikančiųjų grupės yra beveik tolygios.
„Tuo stebėtis neverta, ir nesiečiau tuo su bendru JAV įvaizdžiu, kuris formavosi gerokai ilgesnį laiką“, – pabrėžė analitikas. Vis dėlto Rusijos prezidento nuomonės vertinimas sulaukia daugiausiai neigiamų vertinimų ir tais atvejais, kai jis ima gundyti sovietine nostalgija.
Pavyzdžiui, V. Putinas yra pasakęs, jog Sovietų sąjungos žlugimas yra didžiausia XX a. geopolitinė katastrofa. Su tokiu vertinimu RESC tyrime visiškai sutinka vos vienas procentas, o sutinka dar dešimt proc. apklaustųjų.
Vyresnio amžiaus (56 m. ir daugiau), mažesnes pajamas (300 Eur ir mažiau) gaunantys asmenys dažniau linkę sutikti su V. Putino nuomone, vidutinio amžiaus (36-45 m.), neįgiję vidurinio išsilavinimo, kaimo vietovių gyventojai dažniau neturi aiškios nuomonės dėl Rusijos prezidento išsakytos nuomonės.
Jaunesnio amžiaus (26-35 m.), mažiausias pajamas (iki 200 Eur) gaunantys, rajoniniuose centruose gyvenantys dažniau linkę nesutikti su Rusijos prezidento nuomone. Jaunesnio amžiaus (18-25 m.), įgiję aukštąjį išsilavinimą, didžiausias pajamas (daugiau nei 500 Eur) gaunantys, didžiųjų miestų gyventojai dažniau linkę visiškai nesutikti su išsakyta nuomone.
Palankiai vertina NATO ir ES
Tuo metu KAM tyrime pateikiami ne tik šalių ar jų vadovų, bet ir organizacijų vertinimai. Pavyzdžiui, 83 proc. apklaustųjų pritarė NATO sąjungininkų buvimui šalyje. Palyginus su 2017 metais, kai Aljansas dislokavo po daugiašalį batalioną Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, pritariančiųjų skaičius beveik nekito, tik išaugo 2 procentais.
Be to, išaugo ir pritariančiųjų teiginiui, kad NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes – nuo 70 proc. 2017 iki 76 proc. pernai. Ypač padidėjo visiškai pritariančiųjų skaičius – nuo 17 iki 29 proc.
RESC tyrime su teiginiu, kad NATO karių dislokavimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse tėra nereikalingas Rusijos provokavimas sutinka vos 17 proc. apklaustųjų. Požiūris į ES – taip pat palankus: manančiųjų, kad narystė ES pakenkė Lietuvai tebuvo 7 proc. ir tik 18 proc. buvo įsitikinę, kad ES griauna tradicines lietuviškas vertybes.