Leidėjas sako išleisdamas rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą tiesiog norėjęs tik pateikti kitą nuomonę ir tikino pats iš tikrųjų nesutinkantis su G. Sapožnikovos teiginiais.
„Aš leidau išsakyti nuomonę“,– sakė P. Masilionis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti 78 metų P. Masilionio baudžiamąją bylą.
Jo vadovaujamos bendrovės „Mūsų gairės“ leidykla „Politika“ išleido knygą „Išdavystės kaina“, G. Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė“ vertimą.
P. Masilionis teisme pripažino, kad 1980-1988 metais dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete propagandos ir agitacijos skyriuje instruktorium.
Vilniaus apygardos prokuratūra mano, kad inicijuodamas išverstos G. Sapožnikovos knygos lietuvišką leidimą ir „Leidėjo žodyje“ pritardamas knygoje išsakytiems teiginiams, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pritarė bei šiurkščiai menkino 1990–1991 metais agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos valstybei bei jos gyventojams.
Pasak prokuratūros, šiame leidinyje tendencingai iškraipomi istoriniai faktai apie 1991 metais vykusias beginklių žmonių žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto, Medininkų pasienio poste iššaudytus Lietuvos pareigūnus ir kitus 1990–1991 metų įvykius Lietuvoje.
„Kategoriškai pareiškiu, kad su kaltinimais nesutinku, man inkriminuojamos veikos nepadariau, (Baudžiamojo kodekso - BNS) straipsnio taikymas knygos leidėjui šiurkščiai pažeidžia Konstituciją“, - teismui sakė P. Masilionis.
Jis pareiškė, kad duos parodymus, tačiau atsisako advokato paslaugų.
„Kol kas advokato nesamdau protestuodamas. Aš buvau Sausio 13-osios, Medininkų bylose, daugelyje bylų buvau, advokatas ten nieko nereiškia, kiti proceso dalyviai šiose bylose kalba politinėmis sąvokomis“, – teigė P. Masilionis.
Kaltinamasis teismui pasakojo, kad sužinojo apie Italijoje išleistą G. Sapožnikovos knygą. Ši knyga buvo parduodama ir knygynuose Maskvoje. Kadangi iš italų versti sunkiau, nuspręsta išversti rusų kalba parašytą knygą, ją iš Rusijos leidėjui atvežė jo pažįstamas.
P. Masilionis pats finansavo knygos leidimą, jam tai kainavo apie 2 tūkst. eurų.
Prokuroras Rolandas Jurkevičius klausė kaltinamojo, kokiu tikslu jis nusprendė panaudoti savo lėšas knygų leidimui. P. Masilionis tikino, kad jau seniai domisi procesais valstybėje, yra rinkęs medžiagą.
Teisėja Eglė Gruodienė teiravosi, P. Masilionio, kodėl jis knygoje nepateikė kontrargumentų, jeigu sako, kad nepritaria G. Sapožnikovos nuomonei, taip pat ar žino, kad sprendimai Medininkų ir vienoje iš Sausio 13-osios bylų yra įsiteisėję. P. Masilionis sakė šia knyga tiesiog norėjęs pateikti kitą nuomonę.
Teismo salėje jis demonstravo Giedrės Gorienės parašytą knygą „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“. Jo manymu, ir tokios knygos reikalingos nuomonių įvairovei. Vilnietis mano, kad teisėsauga neišsamiai ištyrė Sausio 13-osios ir Medininkų bylas, liko neatsakytų klausimų.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad P. Masilionis savo iniciatyva G. Sapožnikovos knygą išvertė į lietuvių kalbą bei parašė lietuviškam leidiniui „Leidėjo žodį“, savo lėšomis sumokėjo spaustuvei už jos spausdinimą.
Ši knyga išspausdinta 530 egzempliorių. Keletą jos egzempliorių leidėjas perdavė bibliotekoms, vieną knygą gavo Martyno Mažvydo biblioteka. Taip pat šią knygą išdalino savo pažįstamiems, dar 100 knygų davė kitam asmeniui, pažadėjusiam jas parduoti.
Prokuratūros duomenimis, jis taip pat bandė platinti šią knygą per knygynus, tačiau pastarieji atsisakė ja prekiauti.
„Knygynai atsisakė platinti. Knygynai sakė, kad mums tikrina, ir išima, jei kas. Isteriškas politinis elitas baimės atmosferą didina“, – piktinosi P. Masilionis.
G. Sapožnikova dėl savo veiklos Lietuvoje paskelbta nepageidaujamu asmeniu ir į Lietuvą neįleidžiama.
Į jos bylos posėdį buvo atvykęs vilnietis Jurijus Subotinas, jis anksčiau buvo teistas taip pat už viešą pritarimą sovietų nusikaltimams, tačiau vėliau buvo išteisintas.
Teismo salėje sėdėjo ir buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) vadovas Algirdas Paleckis, 2013 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti jam paskelbtą nuosprendį už sovietų agresijos neigimą Sausio 13-ąją.
P. Masilionio byla toliau bus nagrinėjama gegužės 10 dieną, bus kviečiami liudytojai.