Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariai registravo pataisas, kurios išplėstų esamus ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus. Įstatymo projekto iniciatoriais ir rengėjais pristatomi Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Žygimantas Pavilionis ir Stasys Šedbaras.
Įstatymas – kirtis Rusijai
Jei iki šiol tokiais pagrindais buvo laikomi įtarimai, kad asmuo gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, tai dabar siūloma papildyti, kad draudimas užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą, jei jis keltų grėsmę ir kitos ES ar NATO valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Be to, svarbiausia dalimi galima laikyti tai, kad draudimas galiotų ir jei „yra informacijos arba rimtas pagrindas įtarti, kad užsienietis vykdė, dalyvavo ar kitaip prisidėjo prie stambaus masto korupcijos ar pinigų plovimo, arba prie žmogaus teisių pažeidimo, dėl ko asmuo, kurio atžvilgiu buvo padarytas žmogaus teisių pažeidimas, mirė arba patyrė rimtų sužalojimų, buvo nepagrįstai nuteistas dėl politinių motyvų arba patyrė kitų rimtų neigiamų pasekmių“.
Projekto autorių teigimu, jo nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei.
Be to, neigiamų pataisų pasekmių nenumatoma – priešingai, priėmusi siūlomas įstatymo pataisas Lietuva tarptautiniu lygiu esą pademonstruos, jog netoleruoja su korupcija ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų bei žmogaus teisių pažeidimų.
„Projektas padėtų užkardyti galimus tarptautinius pinigų plovimo atvejus pasinaudojant Lietuvoje veikiančiais bankais, todėl siūlomų įstatymo pakeitimų priėmimas prisidėtų gerinant šalies kriminogeninę situaciją ir kovojant su korupcija“, – aiškina projekto iniciatoriai.
Ir nors tokie įstatymo pakeitimai atvirai nesiejami su konkrečia valstybe, beveik neabejojama, kad omenyje turima Rusija.
„Pabrėžtina, jog projektu siūloma nuostata nėra nukreipta prieš konkrečią valstybę – ji yra universali, kaip ir žmogaus teisės, tad gali būti taikoma bet kuriam užsieniečiui, kuris vykdo, dalyvauja ir padeda vykdyti grubius žmogaus teisių pažeidimus užsienio valstybėje arba vykdo ir/ar prisideda vykdant stambaus masto korupcinius ir su pinigų plovimu susijusius nusikaltimus.
Tokie asmenys neturi likti nebaudžiami vien todėl, kad yra susiję su nedemokratinėmis valdžios institucijomis. Jiems turi būti iš anksto žinoma, kad piktnaudžiavimas valdžios galiomis pažeidžiant tarptautinės teisės normas, jei toks nusikaltimas užtrauktų atsakomybę demokratinėje valstybėje, reiškia, jog tokiam asmeniui demokratinėse valstybėse bus taikomos sankcijos“, – aiškinama projekto pristatyme.
„Diskusijų šiuo klausimu būta dar prieš 3 metus, priminė „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis, kuris 2014-ųjų vasario 19 dieną Seime pristatinėjo knygą „Kodėl Europai reikia Magnitskio įstatymo“. – Lyg tyčia tądien Maidane buvo pradėta šaudyti į žmones ir Ukrainos įvykiai, Krymo okupacija bei Rusijos agresija regione užgožė visus kitus klausimus.
Vykstant karui Ukrainoje, Kremlius lygiagrečiai tęsė susidorojimą su kitaminčiais bei aktyviais piliečiais pačioje Rusijoje Vadinamasis Magnitskio įstatymas esant politinei valiai būtų stiprus instrumentas prieš korumpuotus valdininkus, o taip pat tuos, kurie yra atsakingi ir ciniškai vykdo žmogaus teisių pažeidimus“.
Anot pašnekovo, teoriškai toks draudimas galėtų būti taikomas net Vladimirui Putinui.
„Turėtų būti visiems korumpuotiems pareigūnams bei represiniam aparatui, atsakingam už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, nesvarbu koks rangas, kokia pavardė, ar koks regionas. V. Putinas yra sistemos dalis, sistemos viršūnė, tad atsakymas atrodytų labai natūralus.
Bet teisinėje valstybėje net ir jo atveju reiktų dokumentų įrodančių jo tiesioginį dalyvavimą bei kaltę. Tad kalbame apie teisinę priemonę tokiam procesui, bet ji jokiu būdu neturėtų būti nukreipta į vieną konkretų asmenį“, – pabrėžė V. Jurkonis.
Seka Estijos ir JAV pavyzdžiu
Seime registruotos pataisos neatsitiktinai vadinamos „Magnitskio įstatymu“. Sergėjus Magnitskis – „Hermitage Capital“, veikusios Rusijoje, teisininkas, atskleidęs finansines Rusijos Federacijos (RF) pareigūnų machinacijas, kai apgaulės būdu buvo pasisavinta 230 mln. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų.
Vietoje to, kad Rusijos teisėtvarka ištirtų atskleistą schemą, S. Magnitskiui buvo pateikti sufalsifikuoti kaltinimai, jis suimtas ir patyrė nuolatinį smurtą bei kankinimus Rusijos įkalinimo įstaigose. Įkalinimas baigėsi itin įtartina teisininko mirtimi 2009 metais. Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad S. Magnitskis buvo tiesiog numarintas ir mirė baisiose kančiose.
Nors 2011 metais Rusijos Žmogaus teisių taryba, savarankiškai atlikusi tyrimą, pateikė išvadą, kad S. Magnitskio sulaikymas ir įkalinimas buvo neteisėti, nepaisant to, 2013 m. buvo priimtas kaltinamasis nuosprendis S. Magnitskiui dėl mokesčių vengimo.
Tai bene pirmas atvejis Rusijos teismų istorijoje, kai buvo teisiamas miręs žmogus. Pažymėtina, kad nors yra gerai žinomi asmenys ir pareigūnai, kurie dalyvavo falsifikuojant kaltinimus ir suimant bei kankinant S. Magnitskį, niekas nebuvo nubaustas, o penki pareigūnai buvo net apdovanoti aukščiausio laipsnio Rusijos Vidaus reikalų ministerijos apdovanojimais.
Vis dėlto S. Magnitskio istorijos Rusijai numarinti nepavyko. Dėl grubių žmogaus teisių pažeidimo ir pačios S. Magnitskio bylos Rusija susilaukė ne tik pasmerkimo, bet ir sankcijų.
Vadinamasis S. Magnitskio įstatymas, kuriuo įvestos sankcijos (vizų draudimas ir turto įšaldymas) asmenims, prisidėjusiems prie S. Magnitskio bylos bei mirties ir prie neteisėtų veiksmų prieš S. Magnitskį užglaistymo.
2016 m. Estija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, kuri nacionalinėje teisėje priėmė atitinkamas pataisas.
2016 m. JAV Senatas patvirtino pasaulinį S. Magnitskio atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus aktą – pagal šį teisės aktą užsienio valstybių pareigūnams, kurie yra įvykdę grubius pažeidimus ne JAV teritorijoje, taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas.
Europos Parlamentas pakartotinai 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasisakęs už Europos Sąjungos sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs sąrašą, įvardijantį 32 asmenis, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Nacionalinius „Magnitskio įstatymus“ šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės bei Kanados Parlamentai.