Kodėl smogta Sirijos bazei?
Balandžio 4-osios rytą Chan Šeichune buvo surengtas antskrydis, kurio metu, kaip spėjama, panaudotas cheminis ginklas – zarinas. Atakos metu žuvo keli šimtai žmonių. Įdomu tai, kad fakto nė nemėginta slėpti, todėl Sirijos režimo ir Rusijos teigimu, dėl cheminio ginklo panaudojimo esą kalti patys sukilėliai, mat, sirų lėktuvų bombos pataikė į cheminių ginklų sandėlį.
Tuo tarpu tiek sukilėliai, tiek JAV neabejoja, kad ataką surengė ir cheminiais ginklais atakavo būtent Sirijos lėktuvai Su-22, kurie pakilo iš Al Šairato oro pajėgų bazės, esančios už maždaug 30 km nuo Homso miesto.
Ir jei dar praėjusią savaitę JAV pareigūnai tikino, kad B. Al-Assado režimo nuvertimas nėra vienas prioritetų, tai vakar prieš pat smūgius JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas patvirtino, jog „be jokių abejonių B. Al-Assadas atsakingas už šią ataką“. R. Tillersonas taip pat įspėjo, „B. Al-Assadas neturi ateities Sirijoje“, o paklaustas ar D. Trumpas burs tarptautinę koaliciją pašalinti B. Al-Assadą, R. Tillersonas pareiškė: „tokių žingsnių jau imamasi“.
Praėjus vos kelioms valandoms po tokio perspėjimo JAV karo laivai paleido 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į Al Šairato bazę. Taikytasi į priešlėktuvinės gynybos sistemas, amunicijos sandėlius, radarus, vadavietes, pačius orlaivius.
Toks didelis sparnuotųjų raketų, kurių viena gabena 450 kg konvencinių sprogmenų užtaisą arba kasetinius sprogmenis, skirtus naikinti oro uostų pakilimo takus, skaičius rodo, kad JAV nutarė ne šiaip nubausti Sirijos režimą, bet ir sunaikinti būtent specifinį taikinį, iš kur, kaip teigia JAV, surengta cheminė ataka.
Kodėl tai buvo tik simbolinė ataka?
JAV prezidentas D. Trumpas dar prieš sprendimą nubausti Sirijos režimą buvo susitikęs su Gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu bei patarėju nacionalinio saugumo klausimais generolu Herbertu R. McMasteriu.
Manoma, kad būtent šių dviejų patyrusių ir įtakingų generolų patarimas padėjo apsispręsti D. Trumpui, kuriam buvo pateikta svarstyti mažiausiai keli atsako variantai.
Įsitikinęs, kad B. Al-Assado režimas, o ne kas kitas atsakingas už cheminio ginklo panaudojimą, D. Trumpas galėjo rinktis: smogti visa jėga pačiam režimui, t. y. surengti sparnuotųjų raketų bei antskrydžių seriją prieš aukščiausią Sirijos režimo politinę ir karinę vadovybę, smogti režimo pajėgoms keliuose objektuose, pasirinktoje vietoje, t. y. būtent Al Šairato bazei, iš kur surengta cheminio ginklo ataka arba rinktis buvusios Baracko Obamos administracijos politiką – pagrasinti apie „raudonųjų linijų peržengimą“ ir nieko nedaryti.
Po to, kai 2013-ųjų rugpjūtį B. Al-Assado režimas panaudojo cheminį ginklą ir pražudė mažiausiai tūkstantį žmonių – tarp jų šimtus moterų, vaikų, B. Obama galėjo pasijusti įvarytas į kampą: jis anksčiau žadėjo smogti Sirijos režimui, jei šis peržengs „raudonąją ribą“ – panaudos cheminį ginklą. Tačiau kai tai nutiko, pajėgas regione sutelkusios JAV atsitraukė ir susitarė su Rusija, kad Sirijos režimas visiškai atsisakys cheminio ginklo atsargų.
Dabar aiškėja, kad cheminio ginklo sunaikinimą turėjusi prižiūrėti Rusija nesilaikė savo pažadų – B. Al-Assadą remiantis Kremlius, anot R. Tillersono „sulaužė savo įsipareigojimus“. Bet ironiška, kad D. Trumpas peržengė net dvi raudonąsias linijas: tą, kurią numatė jo pirmtakas B. Obamą ir savo, mat 2013-siais tuomet dar rimtu kandidatu į JAV prezidentus nelaikytas D. Trumpas savo „Twitter“ paskyroje ragino B. Obama susilaikyti nuo smūgių.
„Ką mes gausime subombarduodami Siriją, išskyrus daugiau valstybės skolos ir, galimai, ilgalaikį konfliktą? Obamai reikia Kongreso pritarimo“, – rašė D. Trumpas, kuris pats Kongreso ar Jungtinių Tautų pritarimo smūgiams nė neprašė.
Vis dėlto D. Trumpas pasirinko saugiausią iš karinių smūgių variantų: smogė tik pasirinktam objektui, be to, JAV patvirtino, kad Rusija iš anksto buvo įspėta. Rusija dar 2015 metais būtent Al Šairato bazėje dislokavo keliolika savo karinių sraigtasparnių Mi-35, Mi-28 ir Ka-52.
Tačiau pernai spalio ir šių metų vasarį iš komercinio palydovo darytose nuotraukose rusų sraigtasparnių jau nebematyti. Rusija patvirtino, kad niekas iš jos kariškių Al Šairato bazėje nenukentėjo, nors iki šiol nežinoma, ar šioje bazėje atakų metu iš viso buvo rusų kariškiai – pranešimai dėl jų buvimo yra prieštaringi.
„Mes neprašėme rusų leidimo smūgiui. Tačiau buvo įspėti Rusijos kariškiai, siekiant išvengti nuostolių“, – sakė H. R. McMasteris. R. Tillersonas taip pat pabrėžė, kad ne Rusija, konkreti oro pajėgų bazė ir Sirijos režimas buvo taikinys. Anot R. Tillersono, D. Trumpo administracija pasiruošusi veikti prieš tuos, kurie peržengia liniją. Vis dėlto simbolinę smūgio reikšmę patvirtina H. R. McMasterio pareiškimas dėl Sirijos režimo galimybių.
„Suprantama, režimas ir toliau turės galimybę rengti masines žudynes su cheminiais ginklais ir be šios oro pajėgų bazės“, – sakė H. R. McMasteris, taip kartu pripažindamas, kad JAV žino, jog Sirija arba nesunaikino viso savo cheminių ginklų arsenalo, arba Rusija padėjo režimo pajėgoms išsaugoti, o gal net tiekti naujus cheminius ginklus.
Kas bus toliau?
R. Tillersono pareiškimai apie tai, kad B. Al-Assadas neturi ateities Sirijoje, skamba grėsmingai ir galimai žymi naują D. Trumpo administracijos kursą. Gali būti, kad šia ataka JAV neapsiribos ir sustiprins savo paramą prieš B.Al-Assadą kovojančioms grupuotėms. Kita vertus, tai gali būti tik pažadai, turint omeny simbolinę sparnuotųjų raketų smūgio reikšmę.
Bet net kaip simbolinis smūgis, ši ataka yra itin reikšminga, mat surengta gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis, nei 2013, jei panašų sprendimą būtų priėmęs B. Obama. Tuo metu regione buvo gerokai mažesnė Rusijos pajėgų koncentracija – rusų kariškiai buvo dislokuoti Tartuso uoste, o Viduržemio jūroje sukiojosi keli Rusijos karo laivai.
Naujausios JAV pajėgų atakos metu Sirijoje dislokuoti ir po skirtingas vietoves išskleisti tūkstančiai rusų kariškių, technikos. Sirijoje Rusija tebeturi karinius sraigtasparnius, atakos lėktuvus bei naikintuvus, o danguje neretai patruliuoja ir žvalgybiniai orlaiviai. Viduržemio jūroje taip pat tebėra Rusijos karo bei žvalgybiniai laivai. Be to, Rusija Sirijoje laiko modernias radarų bei priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios galėjo aptikti amerikiečių sparnuotųjų raketų paleidimą.
Būtent tai buvo viena priežasčių, kodėl JAV turėjo iš anksto įspėti rusus dėl būsimos atakos – menkiausio nesusipratimo metu Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos galėjo fiksuoti pavojų, nežinant atakos tikslo bandyti numušti atskrendančias „Tomahawk“ raketas ar net suduoti atsakomąjį smūgį JAV karo laivams.
Tokią galimybę Rusija turi, mat, Sirijoje buvo dislokuotas pakrančių gynybos kompleksas „Bastion“. Tuo tarpu pataikę į didesnį Rusijos pajėgų vienetą amerikiečiai taip pat rizikavo susilaukti atsako.
Šaltojo karo laikais ne viename scenarijuje buvo pažymima, kad trečioje šalyje netyčia kilęs, ar išprovokuotas sovietų ir JAV pajėgų susidūrimas gali baigtis Trečiuoju pasauliniu karu, kurio metu neišvengiama eskalacija greičiausiai privestų prie strateginio branduolinio apsikeitimo.
Tačiau net ir įspėjus rusus, kaip ir buvo galima prognozuoti, iš Kremliaus sulaukta griežtos reakcijos: pasmerkimo, perspėjimų apie santykių atšalimą.
Neatmetama, kad Rusija Sirijoje sustiprins savo priešlaivinius ir priešlėktuvinius pajėgumus bei tęs informacinį puolimą prieš JAV įvairiuose diplomatiniuose formatuose. Vis dėlto abi pusės supranta, kad dėl Sirijos veltis į aštresnį tarpusavio konfliktą nei JAV, nei Rusija neturi didelio noro.
D. Trumpo administracija vienu svarbiausiu savo tikslų įvardijo „Islamo valstybės“ sunaikinimą. Prieš „Islamo valstybę“ skelbia kovojanti ir Rusija, nors didžioji dalis Rusijos aviacijos, specialiųjų pajėgų ir kitų dalinių taikinių yra ne „Islamo valstybės“, o kitų opozicinių grupuočių kontroliuojamose teritorijose.
Galiausiai skandalų nuo pirmųjų dienų kamuojamai D. Trumpo administracijos sprendimas nubausti B. Al-Assadą gali būti tik gera viešųjų ryšių akcija – daugelio šalių sveikinimai JAV dėl ryžtingų veiksmų rodo, kad šis sprendimas surengti riboto dydžio ataką pasiteisino.
Tačiau taip iš dalies labiau yra dėl vangios ir neryžtingos B. Obamos administracijos politikos Sirijos atžvilgiu, nei dėl D. Trumpo ryžto. Bent jau kurį laiką Sirijos pilietinis karas, kuriame nuo 2011 metų žuvo šimtai tūkstančių žmonių, tęsis, o kariai, sukilėliai ir civiliai toliau žus ir be cheminio ginklo panaudojimo.