Penktadienį Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste skerdynes surengęs 28 metų Brentonas Tarrantas buvo apibūdinamas kaip 10 klasių baigęs intravertas, dirbęs asmeniniu treneriu sporto klube. Tačiau apie save B. Tarrantas, regis, yra kur kas geresnės nuomonės ir tiesiog tryško noru sulaukti dėmesio.
Eiliniu vyruku kelių dešimčių puslapių manifeste prisistatęs vyras pats sau iš anksto surašė klausimus, į kuriuos pateikė įvairiomis citatomis, eilėraščiais išmargintus atsakymus, tikėdamasis, kad per teroro aktą jis gali būti nušautas. Kruopščiai žudynių planą du metus rengęs vyras jį įgyvendino vos per keliolika minučių.
Mažiausiai 49 žmones – vyrus, moteris ir vaikus šaltakraujiškai mečetėje sušaudęs savo manifeste australas neslepia įvykdęs teroro aktą, bet tai iš anksto pavadino „nevaisingos baltųjų rasės gynimu“, veiksmu, nukreiptu prieš „musulmonų invaziją į Vakarus“.
B. Tarranto jau panaikintose feisbuko ir „Twitter“ paskyrose bei pačiame manifeste netrūksta pasikartojančios rasistinės retorikos, o tarp jo neva puoselėjamų vertybių bei ginamų šalių atsidūrė net Baltijos šalių istorija bei tradicijos, kurias esą reikia ginti nuo musulmonų invazijos.
Žudynės – lyg kompiuterinis žaidimas
Kraistčerčo tragedijos mastą ramios, viena saugiausių pasaulio valstybių vadinamos Naujosios Zelandijos gyventojai dar tik pradeda suvokti. Galbūt ir ne visiems tai pavyks padaryti – ne veltui protu nesuvokiamas išpuolis jau lyginamas su Anderso Behringo Breiviko surengtomis skerdynėmis 2011-ųjų liepą, kai naujuoju tamplieriumi ir kovotoju prieš Europos islamizaciją apsiskelbęs norvegas nužudė 77 žmones.
Iš Graftono miestelio Australijoje gimęs B. Tarrantas savo manifesete neslėpė susižavėjimo A. B. Breiviku ir jį vadino vienu įkvėpėjų, paskatinusių surengti skerdynes. Kaip ir ir norvegas, Kraistčerčo mečetėje metodiškai beginklius žmones šaudęs B. Tarrantas nesirinko savo aukų: keisdamas pusiau automatinio ginklo dėtuves jis kelis kartus kulkomis varpė susispietusių žmonių kūnus.
„Pradėkime vakarėlį, – teigė žudikas, transliuodamas žudynes tiesiogiai. Jis paleido mažiausiai 200 kulkų, kuriomis nedvejodamas kontroliniais šūviais į galvas nužudė mažiausiai vieną vaiką ir gatvėje padėti maldavusią jauną moterį. – Ne viskas išėjo taip, kaip planavau, ten buvo tiek žmonių“.
Kaip ir A. B. Breivikas, skerdynėms B. Tarrantas buvo puikiai pasiruošęs: automobilyje jis turėjo visą ginklų arsenalą – mažiausiai vieną pompinį šautuvą, kuriuo nužudė kelis vyrus prie mečetės įėjimo, du pusiau automatinius ginklus su optiniais taikikliais, o automobilyje turėjo dar kelis snaiperinius ginklus. Be to, jis dėvėjo maskuojamą aprangą, taktinę liemenę, taktines pirštines, balistinį šalmą su pritvirtinta kamera.
Ir nors šaudymo metu, vaizdo medžiagą analizavusių pareigūnų teigimu, B. Tarrantas pademonstravo, kad ne pirmą kartą laiko ginklą, jis elgėsi labiau kaip mėgėjas. Įėjęs į patalpas vyras į žmones šaudė po kelis sykius, tarp jų – ir į jau nužudytus, nesistengdamas patikrinti kitų patalpų.
Sykį buvo pargriautas jį sustabdyti bandžiusio vyriškio, o vėliau sunkiai kvėpuodamas kelis sykius grįžo prie palikto automobilio. Pareigūnų teigimu, žudikas, greičiausiai, sprendžiant pagal jo judėjimą patalpose rėmėsi filmų ir kompiuterinių žaidimų patirtimi.
Kaip B. Tarrantas įsigijo tiek ginklų dar paaiškės tyrimo metu, nors beveik 5 mln. gyventojų turinčioje Naujojoje Zelandijoje, kur priskaičiuojama apie 1,2-1,5 mln. ginklų, išduotų civiliams, įsigyti šaunamuosius ginklus nėra ypač sudėtinga.
Daugelio ginklų net nereikia registruoti, o norintis juos įsigyti turi būti vyresnis, nei 16 metų amžiaus asmuo: jis turi išlaikyti testą (mažiausiai 28 teisingi atsakymai iš 30), sumokėti įmoką, turi būti patikrintas policijos, turėti saugią ginklų laikymo vietą namuose, gauti bent dvi rekomendacijas – vieną iš giminaičio.
Dėmesio ištroškęs narcizas
B. Tarranto pažiūros galėjo sukelti mažų mažiausiai įtartinų žvilgsnių dėl jo ketinimų. B. Tarrantas žudynes anonsavo forume „4chan“, o visas skerdynes filmavo prie šalmo pritvirtinta kamera, o įrašą transliavo tiesiogiai per feisbuką, sulaukdamas netgi „4chan“ vartotojų pritarimo.
Iš pradžių kraupių skerdynių įrašas galėjo atrodyti siurrealistinis žaidimas: kulkomis niekuo dėtus žmones varpęs žudikas stengėsi maksimaliai patenkinti savo dėmesio troškimą. Jis gyvai komentavo įvykių eigą, lyg dalyvautų pirmojo asmens šaudyklės varžybose, o ginklus buvo išmarginęs užrašais su nuorodomis į garsius asmenis, mūšius.
Pavyzdžiui, ant dėtuvių ir ginklų paminėtos Alexandre‘o Bissonnette ir Luca Traini – masinių žudynių mečetėje Kanadoje ir Italijoje organizatorių pavardės. O taip pat – britų fašistų lyderis Oswaldas Mosley, kraštutinių dešiniųjų aktyvistė Candace Owens.
Nemažai dėmesio B. Tarrantas skyrė Osmanų imperijai ir turkams, kaip vieniems svarbiausių Europos priešų: paminėtos legendinio serbų herojaus Milošo Obličiaus, 1389 m. Kosovo mūšyje žuvusio riterio, prieš turkus sukilimus rengusių Bajo Pivljanino ir Novako Vujoševičiaus pavardės. Be to, užsimenama ir apie kitus mūšius prieš turkus – Osmanų plėtrą į Vakarus sustabdžiusį 1571 Lepantų jūrų mūšį ir jame vadovavusius admirolus Sebastiano Venierį bei Marcantonio Colonną.
Ant vienos dėtuvės yra netgi nuoroda į laikus, siejamus su Lietuvos praeitimi: užrašai skelbia „Feliksas Kazimieras Potockis“ ir „Viena 1683“ – tai yra tiesioginė nuoroda į lenkų bajorą Feliksą Kazimierą Potockį ir 1683 metų Vienos mūšį, kuriame jis dalyvavo.
Tuomet miestą apsiautusią osmanų armiją sutriuškino jungtinės krikščionių pajėgos, vadovaujamos Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jono III Sobieskio. Tiesa, lietuvių pajėgos, vadovaujamos Jono Kazimiero Sapiegos, į mūšį nespėjo.
Įkvėpimo B. Tarrantas sėmėsi internete, o prieš pat šaudynes metu leido ir su genocidu siejamą muziką. Pavyzdžiui, prieš pat šaudymą jis automobilyje garsiai leido Bosnijos serbų atlikėjo Miro Semberačo dainą „Jadna Bosno suverena“, interneto platybėse geriau žinoma pavadinimu „Remove kebab“.
Jau dešimtmetį internete klajojančiame nekokybiškame 1995-ųjų vaizdo įraše užfiksuoti už genocidą ir karo nusikaltimus vėliau nuteisto Bosnijos serbų lyderio Radovano Karadičiaus vadovaujami kariai traukiantys, iš pirmo įspūdžio linksmą dainelę.
Iš tikrųjų ji rasistinė, o musulmonams primena serbų vykdytą genociją Bosnijoje 1992-1996 metais. Dainoje aukštinama serbų tauta, o musulmonai bosniai įspėjami, kad jiems nepadės ir dievas. Prieš pat šaudymą B. Tarrantas užleidžia britų grenadierių maršą – dainą, kuriai grojant britų kariai XVIII a. eidavo į mūšius.
Nesigaili žudęs vaikus
Tiesa, pats žudikas pasidavė be mūšio, kai jo automobilį taranavo pareigūnai ir sulaikė sprukti mėginusį B. Tarrantą. Tai irgi buvo suplanuota: savo manifeste jis teigė neplanavęs žudyti policijos pareigūnų.
„Naujosios Zelandijos policija sutaria su visuomene ir, kitaip nei Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje, liko lojali žmonėms.
Tad buvo vengtina skriausti pareigūnus, nebent jie priklausytų įsibrovėliams“, – iš anksto surašytame dokumente pažymėjo B. Tarrantas, tikinęs, kad susišaudymo su policija metu jis būtų juos bauginęs ar blogiausiu atveju tik sužeidęs.
Tiesa, jis nerodė jokio išankstinio gailesčio savo būsimoms aukoms – musulmonams, kuriuos vadino „sparčiau už vakariečius besidauginančiais įsibrovėliais“. Į savo paties užduotą klausimą ar gailisi dėl atakos jis ryžtingai atsakė „ne“.
„Aš tik norėčiau, kad man pavyktų nužudyti daugiau įsibrovėlių ir išdavikų. Ar aš nekenčiu musulmonų? Tų, kurie gyvena savo tėvynėse – ne. Musulmonas ar musulmonė, kurie renkasi invaziją į mūsų žemes ir siekia pakeisti mūsų žmones – taip, aš jų nemėgstu.
Nekenčiu tik atsivertėlių, kurie atsuka nugaras savo kultūrai, tradicijoms ir tampa kraujo išdavikais savo rasei. Ar aš tikiu, kad tie, kuriuos užpuoliau buvo nekalti?
Invazijos metu nėra jokių nekaltųjų, visi tie, kurie kolonizuoja kitų žmonių žemes, dalijasi ta kalte. Įsibrovėlių vaikai tokiais neliks – jie užaugs, ims daugintis, balsuos dėl savo naudos, užims jūsų žmonių namus, perims valdžią. Įsibrovėlis, kurį nužudai – nesvarbu, koks jo amžius, yra vienu mažiau, su kuriuo tektų susidurti tavo vaikams“, – šaltakraujiškai rašė žudikas.
Karinę uniformą jis tikino pasirinkęs ne atsitiktinai – jei išgyventų ir stotų prieš teismą, ten jis neigtų savo kaltę, kaip „uniformą dėvintis partizanas, teisėtas kombatantas, kovojantys prieš okupacines pajėgas“.
Tikisi Nobelio Taikos premijos
Vienu pagrindinių motyvų B. Tarrantas nurodė kerštą. Jis esą keršija už visus musulmonų įvykdytus išpuolius Europoje, nes pats jaučiasi europiečiu – esą kaip imigrantas iš Australijos jis ne šiaip yra europietiškos kilmės, mat „Australija tėra viena Europos kolonijų“.
Būtent po savo kelionių po Europos šalis 2009-2011 m. jis tikino susidaręs neigiamą įspūdį apie musulmonų invaziją Senajame žemyne ir netgi prisipažino, kad Naujoji Zelandija nebuvo jo originalusis taikinys, tiesiog lengviausias. Apsispręsti jam esą padėjo 2017-ųjų teroro išpuoliai Europoje.
Per tuos metus Europoje nuo islamistų rankų per dešimt atakų žuvo 62 žmonės. Vieną auką – 11 metų mergaitę Ebba Akerlund, kurią sutraiškė pabėgėlio islamisto vairuojamas sunkvežimis Stokholme B. Tarrantas išskyrė kaip savo teroro akto keršto simbolį.
Iš dabar jau panaikintos B. Tarranto feisbuko paskyros matyti, kad australui neva rūpėjo netgi jam tokių tolimų šalių, kaip Baltijos valstybių ateitis. Vos prieš kelias dienas jis pasidalijo keliais įrašais: viename teigiama, kad Vašingtonas neva spaudžia estus priimti multikulturializmą, o kitas yra Latvijos dainų šventės ištrauka. „Štai, ką jie nori sunaikinti“, – komentavo T. Tarrantas, turėdamas omeny latvių dainų festivalį ir į jį neva nusitaikiusius „įsibrovėlius musulmonus“.
Kaip įkvėpimo simbolius jis nurodė ne tik A. B. Breiviką, bet ir 2015 m. šaudynių JAV vykdytoją Dylaną Roofą, kuris bažnyčioje nušovė 9 žmones, norėdamas sukelti rasinį karą. D. Roofui skirta mirties bausmė – tokios B. Tarrantas Naujojoje Zelandijoje išvengs net ir įrodžius jo kaltę dėl teroro akto.
„Taip, pagal apibūdinimą tai yra teroro ataka. Nors manau, kad tai labiau partizaninė ataka prieš okupacines pajėgas. Taip, esu rasistas, fašistas, etnonacionalistas, buvau komunistas, anarchistas, o dabar esu ekofašistas. Bet nesu konservatorius, nacis, neonacis, antisemitas, ksenofobas, nusistatęs prieš užsieniečius, kitas kultūras“, – pats į savo iškeltus klausimus atsakinėjo žudikas.
Lankydamasis Šiaurės Korėjoje jis neslėpė susižavėjimo šios šalies diktatūra, bet taip pat palankiai vertino ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą – tik kaip baltaoždių identiteto gynėją, o ne kaip politiką ar lyderį. Dėl savo likimo žudikas nesijaudina.
„Jei mane nuteistų, aš liksiu kalėjime tol, kol mane arba nužudys, arba paleis. (....) Aš ne tik tikiuosi, kad mane paleis, bet viliuosi, kad galiausiai man skirs ir Nobelio taikos premiją, kaip buvo apdovanotas teroristas Nelsonas Mandela. Tikiuosi, kad mane paleis po 27 metų“, – nesikuklino žudynių organizatorius.