Pirmadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos paviešintas sprendimas nepageidaujamais paskelbti tris Rusijos piliečius, kurių „veikla nesuderinama su diplomato statusu“ nebuvo ypač netikėtas, turint omeny, kad apie rusų diplomatų išsiuntimą Lietuva užsiminė dar praėjusią savaitę.
Vieninga reakcija prieš Kremlių
Lietuviai buvo ne vieninteliai, kuri solidarizavosi su oficialiuoju Londonu, nusprendusiu rusų diplomatų išsiuntimu reaguoti į Jungtinėje Karalystėje įvykdytą buvusio rusų žvalgybininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą.
Vienu metu notas dėl diplomatų išsiuntimo gavo 14-oje ES šalių ir JAV esančios Rusijos ambasados. Vokietija, Prancūzija, Kanada ir Lenkija išsiunčia po keturis Rusijos diplomatus, Čekija – tris, Latvija ir Estija – po vieną, Danija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai – po du, Ukraina – net 13.
JAV nepageidaujamais paskelbė net 60 rusų diplomatų. 48 iš jų – ambasados Vašingtone darbuotojai, dar 12 dirba Rusijos atstovybėje Jungtinėse Tautose. Be to, uždaromas Rusijos konsulatas Sietlo mieste.
Lietuva trims rusų diplomatams šalį nurodė palikti per savaitę, tad kitą pirmadienį šių asmenų šalyje jau neturėtų likti. Tiesa, iki šiol nebuvo daug žinoma, kas yra šie asmenys, ką jie veikė Lietuvoje ir kodėl būtent jie paskelbti nepageidaujamais. Be to, tokiais pat nepageidaujamais Lietuvoje galės pasijusti ir dešimtys kitų Rusijos piliečių, kurie apie tai kol kas dar, galbūt, nė nenutuokia.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, Lietuvos reakcija buvo adekvati ir logiška, reaguojant į Jungtinės Karalystės pateiktus duomenis apie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimą Solsberio mieste.
„Mes ir, beje, ne tik vieninteliai, gavome informaciją iš britų. Tai buvo konfidenciali informacija, mūsų specialiosios tarnybos bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės žvalgyba (Slaptąja žvalgybos tarnyba, populiariai vadinama MI6) ir tai yra natūrali praktika.
Labai svarbu pažymėti, kad mes neturime pagrindo abejoti britų versija ir išvadomis , tačiau turime daug abejonių dėl Rusijos versijos. Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas dar bandė teigti, kad neturime įrodymų. Tai neturėtų stebinti ir nieko nekeičia, juo labiau, kad įrodymų turime pakankamai. Beje, nepamenu, kada Rusija yra pateikusi įrodymų“, – DELFI sakė L. Linkevičius.
Išsiunčia grėsmę kėlusius šnipus
Jis tikino, kad jei identifikuojami tam tikri asmenys, jie pirmiausiai yra stebimi, renkami įrodymai. Jei įrodymų trūksta, informacija renkama toliau. O kontržvalgybos pareigūnai vertina rizikos veiksnius.
„Čia jau specialiosios tarnybos galėtų pakomentuoti plačiau“, – teigė L. Linkevičius, kuris pažymėjo, kad net ir nustačius, jog tam tikros šalies diplomatai užsiima žvalgybine veikla, ne visada priimami sprendimai juos paskelbti nepageidaujamais.
„Nebūtina iš karto išsiųsti, galima stebėti. Bet jei jų buvimas tampa didesne žala, nei stebėjimas, tai priimami atitinkami sprendimai – išsiunčiami tie, dėl kurių neturime abejonių“, – sakė L. Linkevičius.
Jis pripažino, kad dėl minėtųjų trijų Rusijos ambasados darbuotojų abejonių nebuvo.
„Jie neteisėtais būdais rinko informaciją, stengėsi verbuoti mūsų pareigūnus, – sakė L. Linkevičius. Tiesa, paklaustas ar Rusijos žvalgybininkai verbavo ir Lietuvos politikus, ministras nebuvo linkęs leistis į detales, – visokių buvo asmenų, nedetalizuosiu, kas yra žvalgybinė veikla“.
DELFI šaltinių duomenimis, trys išsiųstieji Rusijos diplomatai iš tikrųjų buvo aukšti Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkai. Pastarąsias tarnybas šią savaitę paviešintoje kasmetinėje ataskaitoje Lietuvos žvalgybininkai įvardija kaip didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Galima kelti klausimą, kodėl išsiunčiame dabar, ne prieš mėnesį ar dvi savaites? Buvo motyvų, nes tai yra atsako į Solsberio atvejį dalis. Bet jei šio atvejo ir nebūtų buvę, mūsų atveju surinkta informacija nekelia abejonių, manau spręstume pagal situaciją – ar jie daro daugiau žalos, ar ne, bet anksčiau ar vėliau jie būtų buvę išsiųsti“, – pabrėžė L. Linkevičius. Jis negalėjo patvirtinti ar Rusijos ambasadoje dirba daugiau tokią pat grėsmę keliančių Rusijos žvalgybininkų.
VSD vadovas Darius Jauniškis viešai patvirtino, kad trečdalis Rusijos ambasados diplomatinio personalo yra susiję su žvalgybine veikla. Pavyzdžiui, JAV, iš kur išsiųsta per 60 Rusijos diplomatų, anot amerikiečių pareigūnų, iki šiol tebedirba daugiau nei 40 žinomų Rusijos žvalgybininkų.
Lietuvos URM duomenimis Lietuvoje akredituoti 33 Rusijos Federacijos ambasados diplomatinio personalo nariai ir 7 Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje diplomatinio personalo nariai. Tai reikštų, kad bent jau teoriškai Rusijos ambasada neteko penktadalio žvalgybinių pajėgumų. Tiesa, neslepiama, kad tokia diplomatų išsiuntimo praktika visada yra viena paskutiniųjų priemonių, ne tik dėl keliamos grėsmės, bet ir dėl kitų aplinkybių.
Atsakomosios priemonės skaudės ir Lietuvai
Pavyzdžiui, išsiuntus jau pažįstamus ir stebėtus „diplomatus“, prieš kuriuos surinkta papildomai įrodymų, Maskva beveik neabejotinai paskirs naujus žmones, kurie ar kurių veikla, darbo metodai gali būti nežinomi. Be to, pats L. Linkevičius pripažino, kad žadėtas Kremliaus atsakas skaudesnis gali būti ir pačiai Lietuvai. Tiesa, ne dėl žvalgybinių nuostolių.
„Mes neturime žvalgybos pareigūnų, dirbančių po diplomatine priedanga. Tačiau Lietuva nukentės, nes ambasadose dirbančių asmenų skaičiai, aišku, skiriasi“, – sakė L. Linkevičius.
URM duomenimis, Lietuvos ambasadoje Maskvoje dirba 15 diplomatinio personalo narių, Lietuvos generaliniame konsulate Sankt Peterburge – 5, Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade – 9 ir LT konsulate Sovetske – 2. Tad net kelių jų išsiuntimas apsunkins Lietuvos diplomatų darbą.
„Mūsų ir taip kuklūs dvišaliai santykiai bus dar labiau komplikuoti, kadangi turėsime mažiau pajėgumų, o iš mūsų pusės tai dar labiau pajusime“, – neslėpė L. Linkevičius.
Santykių gerinimui - dar ne laikas
Jis taip pat atmetė Lietuvoje vis pasirodančias kalbas, kad Lietuvai esą reikėtų kaip tik gerinti santykius su Rusija.
„Lietuvoje bandoma pasakyti, kad reikia gerinti santykius su Rusija. Bet mūsų pozicija nuosekli ir nuolat pabrėžiame, kad tai ne mes aneksavome Krymą, ne mes okupavome 20 proc. Gruzijos teritorijos, ne mes kišomės į kitų šalių rinkimus, tad ne mes čia turime kažką gerinti.
Čia turėtų pasikeisti tos šalies požiūris, nes ne mes norime tokiu „jūs mūsų nesiklausėte, o dabar klausykitės“ tonu kalbėti, žvanginti ginklais. Mums tokio dialogo nereikia, vargu ar jis kam nors iš viso reikalingas. Ir ne mes kalti dėl tokių santykių“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Jis taip pat atmetė kritiką, kad net aukščiausių Lietuvos pareigūnų, kalbančių Užsienio politikos klausimais, pozicija, kartais atrodo ne visada suderinta ar nuosekli.
„Jei kyla nesusipratimai, mes paaiškiname, nes bendra laikysena yra paprasta: norime konstruktyvių santykių, kaip bet kuri kaimyninė šalis to norėtų. Bet iš karto paminime, kad santykių negadiname ir nenorime to daryti, o pablogėjimas – ne mūsų kaltė.
Kita vertus, jei santykių su Rusija pagerėjimas suprantamas taip, kad Lietuva užmerks akis prieš visa tai, ką daro ta valstybė ir nereaguos, tai tokio pagerėjimo nenorime“, – sakė ministras.
Pasienyje išgirs „viso gero“
Tiesa, jis pripažino, kad dėl diplomatinio šaltuko tarp Vakarų ir Kremliaus, nukentės ir pati Rusija. Mat didesnis krūvis diplomatams gali sukelti nepatogumų keliaujantiems rusams. Pavyzdžiui, prieš žinią, kad Lietuva išsiunčia tris Rusijos šnipus, nublanko informacija, kad Lietuva taikys sankcijas dar kelioms dešimtims Rusijos piliečių.
Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, dar nepaviešintame Rusijos piliečių juodajame sąraše atsidūrė 21 asmuo, įtrauktas į vadinamąjį Magnickio sąrašą. Lietuva 49 asmenų vadinamąjį Magnickio sąrašą paskelbė sausio mėnesį. Į jį įtraukti Rusijos piliečiai, kuriems dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo uždrausta atvykti į Lietuvą.
Be to, siūloma dar 23 asmenims uždrausti atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Kol kas minėtų asmenų pavardės nėra viešinamos. DELFI šaltinių duomenimis, sąraše bus ne tik oficialūs pareigūnai, bet ir rusų oligarchai, o gal net ir informacinio karo dalyviai – Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos atstovai, kurie jau ne vienerius metus lankosi Lietuvoje ir rengia tendencingus, propagandinio pobūdžio reportažus.
Anot prezidentūros, apie įtraukimą į juodąjį sąrašą minėtieji Rusijos piliečiai kol kas dar gali nežinoti ir sužinotų tik tuo atveju, jei bandytų kirsti Lietuvos sieną.
Ruošiasi Rusijos provokacijoms
Be to, paradoksalu, kad būtent dėl Kremliaus veiksmų problemų visame pasaulyje gali kilti ne tik „už atitinkamus nuopelnus“ į juoduosius sąrašus įtrauktiems Rusijos režimo rėmėjams, bet ir nieko dėtiems Rusijos piliečiams.
Pavyzdžiui, amerikiečiai neslėpė, kad Rusijos paskelbtos atsakomosios priemonės – 60 JAV diplomatų išsiuntimas, konsulato uždarymas Sankt Peterburge pirmiausiai atsilieps patiems rusams, siekiantiems gauti JAV vizas.
Daugelio Rusijos oligarchų ir net aukštų pareigūnų, pavyzdžiui Užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo atžalos arba gyvena, arba nuolat važinėja į JAV. Trikdžiai ir delsimai JAV konsulatuose prie kelionių į Floridą ar Niujorką įpratusiems rusams gali būti nemalonia staigmena.
„Aš jau girdėjau iš čia apsilankiusių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailo Chodorkosvkio ir Vladimiro Kara-Murzos, kad dabar neįmanoma gauti JAV vizos“, – sakė L. Linkevičius.
Tiesa, jis pabrėžė, kad nepaisant tokio politinių ir diplomatinių kontaktų ribojimo, santykiai su Rusija nenutrūksta. „Praktinis bendradarbiavimas vyksta: prekyba, turizmas auga. Eksportas į Rusiją augo net 27 proc. Tad tų kontaktų kultūros, transporto, prekybos, turizmo srityse yra pakankamai“, – sakė L. Linkevičius.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad reikėtų skirti tokį dvišalį bendradarbiavimą nuo Rusijos režimo palaikymo. Pavyzdžiui, Rusijoje vyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas, anot L. Linkevičiaus, galėtų būti visuotinai boikotuojamas ne tik užsienio šalių atstovų, bet ir sportininkų.
„Futbolo čempionatas Rusijoje – tai prasta idėja. Žinoma, taip jau nuspręsta, bet vis tiek noriu pasakyti, kad Rusijoje kultūra ir sportas yra politika. Tai reikia žinoti, ir iš visų tų renginių daroma politika. Tapti pasaulio futbolo sostine ir parodyti, kad Rusija yra dėmesio centras yra ne tik garbė, tai bus panaudota politiniams tikslams. Aišku, mums lengva kalbėti, nes mūsų futbolo rinktinė pasiekė nelabai dideles aukštumas, bet kalbėti reikia realiai“, – sakė L. Linkevičius.
Jis taip pat neslėpė, kad artėjant futbolo čempionatui, Lietuva ruošiasi ir nemalonioms staigmenoms iš Rusijos pusės, mat vienos grupės varžybos vyks kaimyninėje Kaliningrado srityje Ten žais Nigerijos ir Maroko rinktinės, kurių gerbėjai, atskridę į Maskvą tranzitiniu traukiniu galės vykti į Kaliningradą. O kaip bus su tranzitinėmis vizomis, kurių prireiks minėtų šalių piliečiams?
„Mes kliūčių tikrai nedarysime, į tai žiūrime konstruktyviai ir geranoriškai. Rusijos pusė apie šią situaciją žino, nes yra informuota. O ar minėtų šalių piliečiai tai žino, ar juos rusai informavome, mes to nežinome.
Bet Rusijos pusė turėtų informuoti, kad Šengeno erdvė galioja visiems, tikėkimės nebus nesusipratimų ir rusai į tai atsakingai pasižiūrės. Bet per daug nesigilinant galiu pasakyti, kad mes ruošiamės visiems atvejams“, – įspėjo L. Linkevičius, primintas, kad informaciniuose karuose kaltę kitoms šalims mėgstanti suversti Rusija gali kaltinti, kad Lietuva esą trukdo futbolo gerbėjų tranzitui.
„Jei rusai dėl to pradėtų rėkti, tai nebūtų tinkamas būdas. Reikia elgtis pagal tarptautines sutartis. Tik noriu pabrėžti, kad niekas nedarys skylių Šengeno erdvėje, nes kažkas pamiršo informuoti“, – priminė L. Linkevičius.