Po to, kai Vokietijos kariai į tarptautines pratybas „Geležinis kardas“ atsigabeno raketines salvinės ugnies sistemas MARSII, Lietuvos kariai smalsiai apžiūrinėjo tokią ginkluotę.
MARSII yra jau kelis dešimtmečius JAV, Vokietijos ir kitų NATO šalių kariuomenėse naudojamų raketinės salvinės ugnies sistemų MLRS modernizuota versija, kitaip dar vadinama GMLRS. Raidė G šiuo atveju reiškia „guided“ – angl. valdoma.
Skirtingais duomenimis, maksimalus šios sistemos šūvio nuotolis – nuo 70 iki 85 km. Nors bandymu Vokietijoje metu raketos smigdavo į taikinius ir už 100 km. Skirtingai nei ankstesnės MLRS modifikacijos, MARSII savybės yra pažangesnės ne tik dėl dvigubai didesnio šūvio nuotolio.
Sistema per vieną minutę gali paleisti 12 valdomų maždaug 300 kg svorio raketų, kurios pasižymi gerokai didesniu taiklumu (nuo numatyto taikinio nenukrypsta daugiau, nei per 10 metrų), nei įprastos tokio tipo raketos.
Mat, nors savaime raketinės salvinės ugnies sistemos nėra karybos naujovė – pirmosios masiškai naudotos Antrojo pasaulinio karo metais, valdomos tokių sistemų raketos yra reikšmingas pajėgumas.
Raketinės salvinės sistemos, pavyzdžiui karo metu Rytų Ukrainoje liūdnai pagarsėjusios „Grad“ (20 km šūvio nuotolis) arba „Smerč“ (iki 90 km šūvio nuotolis) buvo gausiai naudojamos siekiant sukaustyti, nuslopinti arba sunaikinti priešininko pajėgas.
Tokias sistemas naudojo abi kariaujančios pusės. Tiesa, nors „Rusijos propaganda nuolat liaupsina“ savas sistemas, kaip neturinčias analogų pasaulyje, jos ypatingu taiklumu nepasižymi – rusiškos sistemos skirtos raketomis padengti didelį plotą, kuriame būtų naikinama visa kas gyva bei karinė technika.
Valdomos raketinės salvinės ugnies sistemos taiklumas leidžia ne tik taikliau šaudyti bei naikinti taikinius, bet ir atlikti užduotis su mažesniu pačių paleidimo įrenginių skaičiumi. MLRS gali leisti ir gerokai didesnes taktines raketas ATACMS. Pastarosios gali sunaikinti taikinius, esančius už maždaug 165 km. O naujausios šios sistemos modifikacijos šūvio nuotolis siekia ir 300 km.
Apie pirkimo galimybę užsiminė feisbuke
Galimybę, kad Lietuva svarsto ateityje įsigyti panašias sistemas dar prieš kurį laiką DELFI patvirtino KAM pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius plk. Darius Užkuraitis. Tiesa, jis pabrėžė, kad derybos dar nevyksta, „tik kalbos“. Be to, anot D. Užkuraičio, tai nėra slapta informacija, priešingai - viešai apie tai esą kalbėta dar nuo gegužės.
Tačiau jau pirmadienį ši informacija netikėtai pasirodė feisbuke, kur plk. D. Užkuraitis viešai patvirtino, jog apie galimą sistemų MLRS įsigijimą jau kurį laiką rimtai svarstoma Lietuvos kariuomenėje, kuri pernai už itin nedidelę kainą įsigijo vienomis moderniausių pasaulyje laikomų savaeigių haubicų PzH2000.
Pastarųjų šūvio nuotolis siekia apie 42 kilometrus, o su išmaniais šaudmenimis – ir iki 60 km. Viena PzH2000 baterija vienu metu gali paleisti kelis sviedinius. Tačiau net įspūdinga šių sistemų greitošauda, šūvio nuotolis bei mobilumas gali nusileisti MLRS, kurių viena salve gali paleisti iki 12 raketų.
Nei Lietuva, nei kita Baltijos šalis tokių sistemų iki šiol nėra turėjusios, tačiau manoma, kad MLRS pajėgumas sustiprintų artilerijos batalionų kovinę galią – išmaniai naudojamos savaeigės haubicos bei salvinės ugnies sistemos gali pridaryti itin didelės žalos net kiekybiškai gerokai pranašesniam priešininkui, kuris turi galybę šarvuotosios technikos.
Todėl manoma, kad 2 proc. nuo BVP gynybos biudžetą jau nuo 2018 metų turėsianti Lietuva pajėgtų įsigyti tokias sistemas. Tiesa – ne naujas, o perteklines, kurios būtų modernizuotos iki MARSII standarto.
„Būtent su Norvegija ir kalbamasi šiuo klausimu. Taip pat yra užklausimas JAV. Pokalbis vyksta ir su Vokietija. Bėda, kad jų turima perteklinė įranga labai jau blogos būklės, todėl, vokiečių vertinimu, modernizavimui nebetinka. Jei perpirksime Norvegu perteklines sistemas ar sutarsime su JAV, vokiečiai yra pasirengę Lietuvą prijungti prie savo modernizacijos programos. Belieka sutarti dėl perteklinės įrangos“, – rašė D. Užkuriatis.
Jo teigimu, jau buvo konsultuotasi ir dėl tokių sistemų 12 vienetų, kurių kaina siektų apie 10 mln. eurų. Tiesa, dar antra tiek kainuotų modernizacija – senos hidraulinės sistemos būtų keičiamos elektroninėmis, pačios MLRS sistemos būtų kompiuterizuojamos.
Idealiu atveju salvinės ugnies sistemoms kariai iš žvalgybinių orlaivių ar kitų žvalgybinių pajėgumų perduotų taikinių koordinates, o taikiniai būtų naikinami iš itin didelio ir saugaus atstumo. Pačias salvinės ugnies sistemas turėtų saugoti priešlėktuvinės ugnies sistemos – jau skelbta, kad Lietuva iš Norvegijos planuoja įsigyti vidutinio nuotlio priešlėktuvines sistemas NASAMS.
Be to, į galutinę kainą dar būtų neįskaičiuota amunicijos kaštai – viena MLRS salvė gali atseiti iki 300 tūkst. eurų. Tiesa, tokia pati salvė gali sunaikinti bataliono dydžio šarvuotosios technikos grupuotę, o šios kaina siektų dešimteriopai daugiau.
„Tikimės greitu laiku sulaukti galutinio norvegų atsakymo“, – viltingai skelbė D. Užkuriatis. Jis DELFI pridūrė, kad užklausa yra perduota ir amerikiečiams bei vokiečiams.
Apžvalgininkui kilo abejonių
Tiesa, gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis nusistebėjo tokiais viešais D. Užkuraičio pareiškimais, mat jie esą galimai atskleidžia informaciją, kurios nederėjo viešinti. Esą, viena, kai apie galimus pajėgumus feisbuke diskutuoja aukštų pareigų neužimantys asmenys, o visai kas kita, kai atsakingas pareigūnas išdėsto detales.
„Ar tokiu paviešinimu derybos nebus sukompromituotos? Ar paviešinta informacija nėra konfidenciali? Ir jei derybos dėl raketinių salvinių sistemų nepavyktų, ar šis pulkininko postas būtų su tuo susijęs?“, – klausė A. Matonis.
Jis teigė esąs nustebintas primygtinio viešumo ir ėjimo į socialinius tinklus „asmenų, kurių kontroversiška reputacija susiformavo būtent dėl ankstesnių projektų, kurie jų pastangomis vyko šešėlyje ir apaugo visokiomis istorijomis“. A. Matonis priminė PzH2000 bei Pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ projektus, kuriuos D. Užkuraitis esą slėpė savo stalčiuje. D. Užkuraitis tokias kalbas griežtai paneigė ir pateikė dokumentą, kuris neva įrodo, jog dėl savaeigių haubicų jis jokių paslapčių nelaikė.
„Gerbiamo A. Matonio reakcija kartais tikrai stebina. Vieną dieną kuriama sąmokslo teorija, kitą dieną pasigirsta nuogąstavimų, kad KAM Ginkluotės ir pajėgumu direktorius su savo komanda tikslingai vilkina prioritetinius projektus“, – gynėsi D. Užkuraitis.
Tiesa, A. Matonis nenusileido, tikindamas, kad „tariamas viešumas įsigijimų srityje išryškėja, kai vyksta KAM vadovybės perdavimas“. Be to, anot A. Matonio teiginiai, kad ši informacija neslapta, taip pat kelia nusistebėjimą.
„Jei ji neslapta, tai pulkininkas galėtų į susirašinėjimą įtraukti ir adresatus iš žiniasklaidos“, – sakė A. Matonis.