„(Šaudymo pratyboms – ELTA) neužtektų erdvės. Tada iš karto turėtų atsirasti saugos zonos, jos yra iki keturių kilometrų ir tada arba nebegali daryti manevrų, arba nebegali šaudyti. Plotas užtektinas tik manevrams“, – po susitikimo su Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojais žurnalistams teigė A. Jagminas.
„Teritorijose neplanuojama statyti jokio karinio miestelio, miške būtų tik užtikrinamas pravažiavimas. Tai viskas, apie ką dabar kalbama“, – akcentavo jis.
Pasak kariuomenės vado padėjėjo, pagal dabartinius planus minėtuose poligonuose būtų numatomos maždaug 5 pratybos per metus. Kiekvienų pratybų trukmė, anot jo, siektų iki 10 dienų.
Visi baiminasi, kad bus labai daug garso. Deja, to garso taip daug nebus. Patys aktyvūs veiksmai, kada yra šaudoma, yra ganėtinai trumpi ir labai fokusuoti į tam tikras vietoves, kur arba vyksta gynyba, arba vyksta puolimas.
„Poligonas būtų numatytas tai technikai, kuri yra Lietuvos kariuomenėje. Su ja mes norėtume treniruotis. Visi baiminasi, kad bus labai daug garso. Deja, to garso taip daug nebus. Patys aktyvūs veiksmai, kada yra šaudoma, yra ganėtinai trumpi ir labai fokusuoti į tam tikras vietoves, kur arba vyksta gynyba, arba vyksta puolimas“, – pridūrė pulkininkas.
Paskirties nebūtina apibrėžti teisės aktuose
Tuo metu susitikimuose dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys aiškino, kad poligono paskirties numatyti teisės aktuose – nebūtina.
„Pagal mūsų teisinę bazę, karinis poligonas yra karinis poligonas ir dėl to paprastai įstatymuose nenurodoma, kokia veikla būtų galima arba ne. Nenoriu pasakyti, kad mes čia bandome apgauti, iš principo, tolesnis aptarimas tik komitetuose bus, ar čia reikia dar kažkokius teisinius nustatytus įdėti“, – dėstė jis.
Meras pasigedo ministro
Siekiant atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl poligonų steigimo, pirmadienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai susitikimo su Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojais. Visgi, Šilalės rajono meras Tadas Bartkus šiame susitikime pasigedo ministro Lauryno Kasčiūno. Mero teigimu, tai rodo, kad ministrui šis klausimas yra neaktualus.
„Vertinu labai neigiamai. Nuo pat pradžių visuose pasitarimuose dalyvauja tik viceministras. Tai rodo, kad klausimas ministrui neaktualus, neprioritetinis. Jis turi kitų užsiėmimų“, – po susitikimo su ministerijos atstovais Eltai teigė T. Bartkus.
„Ministras tik komentuoja, bet atvykti į vietą, susitikti su gyventojais ir ministro lygiu išsklaidyti abejonių – neatvyksta“, – pridūrė jis.
Vertinu labai neigiamai. Nuo pat pradžių visuose pasitarimuose dalyvauja tik viceministras. Tai rodo, kad klausimas ministrui neaktualus, neprioritetinis. Jis turi kitų užsiėmimų.
Anot mero, susitikimo metu jo ir bendruomenės narių kelti klausimai nebuvo atsakyti.
„Klausimų mums daug neatsakė, liekame su tais pačiais klausimais. Pagrindinis jų – kodėl nebuvo komunikuota ir susitikta su visuomene, o kai sprendimai buvo priimti jau Valstybės gynimo taryboje (VGT) ir Vyriausybėje, tada atvažiuojama susitikti su visuomene ir pristatyta. Tai turėjo vykti anksčiau“, – akcentavo T. Bartkus.
„Ar šitos diskusijos dar gali kažką lemti, pakeisti, ar tai tik pliuso užsidėjimas, kad atvykome ir susitikome su visuomene? Paskui viešojoje erdvėje galės sakyti, kad viskas buvo pristatyta“, – dėstė jis.
T. Bartkui kilo klausimų ir planuojamo poligono statuso. Pasak jo, jei pastarasis būtų skirtas šaudymui, aplinkinėse teritorijose gyventojai negalėtų grybauti, uogauti ar medžioti.
„Esminis klausimas buvo dėl poligono statuso. Ar jis bus skirtas pėstininkams ir jame nebus šaudoma? Atsivertus įstatymą Seime, niekur nėra parašytas poligono statutas ir palikta laisvė KAM. Jeigu po kiek laiko jis taps šaudymo poligonu, tai visuomenei nebus priimtina“, – sakė meras.
Jo teigimu, ministerijos atstovai negalėjo atsakyti klausimų ir apie poligono plotą bei kiek procentų toje teritorijoje esančio miško planuojama iškirsti.
Tauragės rajono meras prašo poligono paskirtį apibrėžti teisės aktais
Kariuomenės ir KAM atstovams žadant, kad poligono paskirtis bus tik manevrinė, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikino, kad šiuos planus reikia apibrėžti teisės aktuose. Anot jo, tai gyventojams užtikrintų tam tikrą saugiklį, jog jie galės lankytis poligono teritorijoje.
„KAM ir kariuomenė sako, kad ten bus tik manevrinis poligonas, be miškų kirtimo. Pagrindinis interesas, kad visa tai, kas yra komunikuojama, būtų įdėta ir į teisės aktą. Man atrodo, kad tai yra pakankamai logiškas reikalavimas“, – Eltai teigė D. Kaminskas.
„Reikėtų nurodyti maksimalų skaičių, kiek procentų miškų bus iškirsta. Taip pat, kas yra tas lengvasis manevrinis poligonas, kokia veikla ten vyks. Trečias dalykas – medžiotojų veikla, ar tos galimybės bus numatytos ir kaip tas procesas turėtų vykti. Visi numatyti saugikliai, jei jie būtų keičiami, turėtų būti derinami su Tauragės rajono savivaldybe“, – akcentavo jis.
L. Kasčiūnas nedalyvavo dėl įtemptos darbotvarkės
Pirmadienį susitikimuose su Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojais pasigedus ministro Lauryno Kasčiūno, Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina – politikas negalėjo dalyvauti susitikimuose dėl įtemptos darbotvarkės. Visgi, pažymima, jog tai niekaip nepaveikė susitikimų, mat, KAM teigimu, į vietos bendruomenių klausimus atsakinėjo tarpinstitucinės grupės ekspertai.
„Deja, ministras nesudalyvavo dėl įtemptos darbotvarkės grįžus iš NATO viršūnių susitikimo Vašingtone. Bet buvo sudaryta tarpinstitucinė krašto apsaugos ir aplinkos viceministrų bei ekspertų grupė, kuri vyko į pokalbius su bendruomenėmis ir atsakinėjo į jų klausimus“, – Eltai siųstame atsakyme teigė ministro patarėja Emilė Balodytė.
„Natūralu, kad vietos bendruomenių atstovams kyla klausimų. KAM toliau tęs pokalbius su vietos gyventojais, išklausiusi jų nuogąstavimus, ir ieškos sprendimų“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta anksčiau, Šilalės rajono meras T. Bartkus pirmadienį vykusiame susitikime pasigedo ministro L. Kasčiūno. Mero teigimu, tai rodo, kad KAM vadovui klausimas ir vietos gyventijų nerimas yra neaktualus.
„Vertinu labai neigiamai. Nuo pat pradžių visuose pasitarimuose dalyvauja tik viceministras. Tai rodo, kad klausimas ministrui neaktualus, neprioritetinis. Jis turi kitų užsiėmimų“, – po susitikimo su ministerijos atstovais Eltai teigė T. Bartkus.
ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė KAM pateiktiems įstatymų projektams, kuriais numatoma steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Dabar klausimas kelsis į Seimą.
Siekiant užtikrinti sklandų poligonų įkūrimą bei jų efektyvų naudojimą, siūloma pripažinti statybas ypatingos svarbos projektu ir numatyti teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas. Tuo metu Šilalės rajone – kiek didenis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždaros karinės teritorijos, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.