„Prabudęs iš komos supratau, kad nebeturiu kojos, organizmui buvo toks šokas. Galvojau: aš be kojos. Nu jo, aš sprogau. Neturiu kojos. Aš be kojos.
Aš tai sau be pertraukos kartojau, mano paskaičiavimais, 10 minučių, bet galvojau apie tai gal dvi dienas. Nu jo, aš be kojos. Be kojos. Bet po to atėjo mintys – na gerai, be kojos, bet turbūt turėsiu protezą. Turbūt kažkaip vaikščiosiu“, – taip dar šių metų pavasarį DELFI projektui „Karys be uniformos“ pasakojo Algimatas Valaitis.
Ne tik fizinis skausmas
Apie emocijas, kurios užplūdo sužinojus tikrąją mylimo vyro būklę, jo žmonai Aurelijai dar ir šiandien sunku kalbėti.
„Aš per patį pirmą mėnesį numečiau apie 10 kilogramų. Po savaitės su Algimanto mama mus nuvežė į Vokietiją. Galvojom, kad atvažiavom atsisveikinti tikrąja to žodžio prasme. Tikrai nesitikėjom, kad jis gyvens. Tikrai tikrai. Jis tiesiog atrodė miręs. Tai yra nenupasakojama. Niekam nelinkėčiau sulaukti tokio skambučio. To neįmanoma išgyventi“, – pasakojo moteris.
Buvęs Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karys 2012-siais buvo sunkiai sužeistas misijos Afganistane metu. Po sprogimo plaukimą, alpinizmą ir kitas aktyvaus sporto šakas mėgęs karys liko be kojos, o įvykus insultui liko pusiau aklas – nuo nosies galo jis nemato į kairę pusę, be to, atsirado kalbos defektai. Jis toks – ne vienintelis. Ir nors sunkiai sužeistus Lietuvos karius, anot A. Valaičio, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, iš viso nuo Nepriklausomybės atkūrimo sužeistų karių būta apie šimtą – trys dešimtys sužeidimus patyrė tarptautinių operacijų metu.
Tačiau blogiausia, anot A. Valaičio, yra tai, kad nors per pastaruosius kelerius metus Krašto apsaugos sistemoje įgyvendinta nemažai teigiamų pakeitimų, trūkumai, su kuriais susiduria sužeisti kariai, esą vis dar bado akis: piktina nepakankamas realus pasirūpinimas sužeistuoju ir neretai atmestinas, biurokratinis požiūris į sveikatą šalies tarnyboje paaukojusius karius, kuriems trūksta informacijos arba pažadų įgyvendinimo.
Kreipėsi ir į prezidentę
Sužeistų karių asociaciją įkūręs A. Valaitis fiesbuke pasidalijo ilgu įrašu apie tai, koks esą yra kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos požiūris į sužeistus karius.
„Sveikinu visus su praėjusia Kariuomenės diena. Praleidus 21 metus Lietuvos kariuomenėje, nori ar nenori, tai tampa tavo viena iš reikšmingiausių švenčių. Negadinant šventinės dienos, savo žinutę nusprendžiau paviešinti šiandieną“, – lapkričio 27-ąją, praėjus keturioms dienoms po Kariuomenės dienos, rašė A. Valaitis. Jo įrašas sulaukė milžiniško pasisekimo – A. Valaičio teigimu, vos per parą įrašu pasidalijo arba jį pamėgo daugiau nei 47 tūkst. vartotojų.
„Gavome daugybų teigiamų palaikymo komentarų ir išgirdau naujų istorijų, apie draudimų negavimą, informacijos nežinojimą, Karo medicinos tarnybos apatišką požiūrį į Privalomosios karinės tarnybos karius“, – rašė A. Valaitis, kuris viešai kreipėsi ir į Vyriausiąją ginkluotųjų pajėgų vadę, prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu padėti Lietuvos kariams.
Pavyzdį rodo sąjungininkai
Prašymo esmė, anot buvusio SOP kario, yra sutvarkyti visiškai nesudėtingą biurokratinį mechanizmą taip, kad kariai būtų saugūs ir įsitikinę: jais bus pasirūpinta ir tuomet, jei karys bus sužeistas mūšio lauke, ir tarnybos metu vykdant vadų įsakymus. O dabar to rūpesčio esą trūksta.
Anot A. Valaičio, kariai visiškai nėra susipažinę arba netgi sąmoningai neinformuojami, kad jie yra drausti minimaliai pinigų sumai, kad nėra jokios sistemos, kaip rūpinamasi sužeistais kariais, o priimti įstatymų pakeitimai sunkiai įgyvendinami.
Sužeistų karių asociacijos vadovas tikino, kad maksimali draudimo suma yra 10 tūkst. eurų, kuriuos sužeisti kariai gali gauti įvykus nelaimingam atsitikimui tarnybos metu Lietuvoje arba užsienyje.
„Jeigu jums lūžo ranka, jūs gausite ne daugiau 10 tūkst. eurų. Jeigu jums nutraukė vieną koją, jūs gausite ne daugiau 10 tūkst. eurų, o jeigu jums nutraukė abi kojas ir viena ranką ir jūs praleidote 5 metus komoje, jūs gausite ne daugiau 10 tūkst. eurų“, – rašė sužeistas karys, kuris pats gavo tokią pačią draudimo išmoką.
Tiesa – praėjus net dviem metams po sužeidimo, mat iš pradžių sužeistu lietuvių kariu rūpinosi ir gydymo, reabilitacijos išlaidas, anot A. Valaičio, padengė Lietuvos SOP itin aukštai vertinantys amerikiečiai.
JAV A. Valaitis rodo kaip pavyzdį, mat ši šalis esą pasimokė iš Vietnamo karo laikų, kai daugelis sužeistų karių atsidurdavo gatvėse. Šiandien sužeistais veteranais rūpinasi atskiros JAV karinių pajėgų struktūros, be to, prisideda verslo, nevyriausybinės organizacijos, o moralinę, informacinę ir finansinę paramą sužeistiems kariams, kuriuos Amerikoje itin dažnai mėgsta vadinti tiesiog didvyriais, teikia ir garsenybės. Lietuvoje tokio dėmesio, anot A. Valaičio, dar trūksta.
Pavyzdžiui neseniai susižadėjęs Jungtinės Karalystės princas Harry su savo išrinktąja, amerikiete Meghan Markle pirmą sykį viešai pasirodė sužeistiems kariams ir veteranams skirtose žaidynėse „Invictus games“. paties Harry, kuris du sykius tarnavo Afganistane ir dalyvavo realiuose koviniuose veiksmuose, įkurtose žaidynėse šiemet pirmą kartą pakviesta ir Lietuva. Vienas iš tų, kuris prisidėjo prie pakvietimo, buvo ir pats A. Valaitis, Sužeistų karių asociacijos vadovas.
„Mūsų asociacija organizuoja renginius įmonėm. Pavyzdžiui, vienam sužeistam kariui suteikėme galimybę savaitę pabūti su antra puse „Vytautas mineral SPA“ – šis poilsio centras kartu su bendrove „Armijai ir Civiliams“ yra vieni nedaugelio mūsų rėmėjų.
O juk galėtų būti eilutė KAM, iš kur būtų finansuojamas karių gydymas, nemanau, kad tai būtų problema. Be to, kalbant apie amerikiečių pavyzdį, mums nereikia specialaus bataliono – užtektų bent keturių žmonių, kurie rūpinsis sužeistais kariais.
Juk sunkiai sužeistų Lietuvoje yra kokie penki-šeši, kuriems reikalinga nuolatinė intensyvi pagalba“, – DELFI sakė A. Valaitis, kuris KAM pateikė konkretų pasiūlymą sudaryti bent jau darbo grupę, kurioje būtų gydytojas, psichologas, karo kapelionas ir teisininkas, kurie spręstų sužeistų karių klausimus ir į kuriuos būtų galima kreiptis tiesiogiai, o ne į Karo medicinos tarnybą.
Sužeistą karį palaikė „kosmonautu“
Su pastarosios požiūriu A. Valaitis tikina susidūręs asmeniškai 2013-siais, kai grįžo į tėvynę iš gydymo ir reabilitacijos JAV bei Vokietijoje.
„Atėjau į karo ligoninę ir man sako: „o kas tu toks? Ko tu nori?“. Kur biuletenis?“ Aš sakau, kad gydžiausi Amerikoje, buvo komoje, esu be kojos, o į mane žiūri kaip į kosmonautą, reikalauja biuletenio. Žinoma, aš buvau piktas ir visiems gadinu nuotaiką. Bet aš juk buvau sužeistas, o jiems tik įdomu, kur mano biuletenis. Ir, žinokite, tas požiūris visiškai nepasikeitė.
Yra vienas generolas, kuris vienam kariui, vairavusiam sprogusį hamerį, pasakė: koks dar draudimas? Džiaukis, kad už hamerį nereikės mokėti“, – tikino A. Valaitis.
Koja – verta milijono, kurio neprašo
Be to, anot A. Valaičio, sužeistiems kariams dar yra galimybė gauti kompensaciją, kuri, jo teigimu, gali siekti iki 46 tūkst. eurų. Norint gauti tokią sumą, sužeistas karys turi gauti tarnybinio tyrimo išvadą, kad trauma įvyko tarnybos metu, KMT ar neįgalumo nustatymo komisijos išvadas, kad sužeistojo sveikatos grupė buvo sumažinta bent vienu laipteliu iš A į B ir parašyti prašymą krašto apsaugos ministrui. Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai įprasta tvarka.
Tačiau, anot pašnekovo, visas procesas gali užtrukti iki trijų metų, o KMT esą tempia gumą ir duoda laikiną sumažintą sveikatos grupę 6 mėnesiams – kitaip sakant, mėgina „išgydyti“ sužeistą karį, kad šis negautų kompensacijos, mat laikina B grupė nesuteikia galimybės gauti išmoką.
Be to, iš kompensacijos automatiškai išskaičiuojama draudimo išmoka – jei tai maksimali 10 tūkst. suma, ji bus iš išskaičiuota.
„Aš šitokią matematinę formulę vadinu mažiausiai juokinga, o iš tikro tai norisi verkti. Ministerija tiesiog taip taupo pinigus, sako, kad tokia tvarka, tokia sistema. Nors, pavyzdžiui, jei su draustu automobiliu atsitrenkiu į medį ir mano mašina perlūžta pusiau, draudimo bendrovė man išmoka tokio dydžio sumą, kuri padengia sudaužytos mašinos ir draudimo sumą.
O jei mano mašina būtų drausta taip, kaip kariuomenė draudžia savo karius, aš ją turėčiau susitvarkyti iš savo lėšų ir draudimo bendrovėje nuspręstų, kiek mano mašina negali toliau važiuoti“, – situacijas lygino A. Valaitis. Jo teigimu, ir maksimali draudimo suma turėtų būti didesnė nei 10 tūkst. eurų, ir pati kompensacija.
„Nežinau, kiek turėtų būti. Taip, esu protingas, negali būti milijonas eurų, net jei savo koją vertinčiau milijonu. Bet jei kariui nutraukia kojas, ranką, ta suma yra menka paguoda.
Reikia suprasti – aš niekada nebūsiu su abejom kojom, niekada nematysiu dvejom akim, tai man kompensacija už tai, ką atidaviau tarnybai du dešimtmečius ir dabar turiu su tuo gyventi? Visus turtus atiduočiau, paskutinius marškinius nusivilkčiau, jei tik man kas grąžintų akį ir koją.
Aš visus pinigus išleidau namų įsirengimui, kad galėčiau važinėti su vežimėliu, nusipirkau mašiną su automatine pavarų dėže, kad galėčiau vairuoti. Tad pati kompensacija – už ką ji? Už gydymą? Nemanau“, – sakė karys. Jis pripažino, kad esą tarsi ir normalu, jei visi eiliniai Lietuvos piliečiai gauna tokias pačias paslaugas.
„Bet juk kariai yra ta visuomenės dalis, kurie, esant reikalui, bus pirmi pasiruošę padėti galvas už savo Tėvynę. Ir jie neturi pasirinkimo tuo metu, kai reikia atstovauti Lietuvai dalyvaujant tarptautinėse operacijose, jie niekada nepalieka savo sužeistų karių užnugario“, – pabrėžė jis.
KAM siūlo tikslinti tvarką
Tiesa, KAM Personalo departamento atsakyme DELFI pažymima, kad nuo 2017 m. kariai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokas moka „Sodra“. Maksimalus vienkartinės kompensacijos dydis gali siekti 24 tūkst. Eur (kai netekta 20-30 proc. darbingumo).
Esant didesniam netekto darbingumo lygiui, „Sodra“ asmeniui jau mokėtų netekto darbingumo periodinę kompensaciją (kas mėnesį). Tačiau problema, anot KAM, yra kita. Perėjus į „Sodros“ sistemą, kariams sumažėjo draudimo išmokų apimtis, nes nebemokamos draudimo sumos tais atvejais, kai po traumos nelieka liekamųjų reiškinių ir nenustatomas darbingumo lygis.
Tokią tvarką KAM siūlo tikslinti. Tačiau tikėtis, kad draudimo išmokos nebus išminusuojamos iš kompensacijos, esą dar anksti. Mat KAM tikina dar 2014 m. kėlusi šį klausimą ir buvo inicijavusi šio įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būtų neišskaičiuoti išmokėtos nelaimingų atsitikimų draudimo sumos iš vienkartinės kompensacijos. Tačiau šiems siūlymams nepritarta.
Be to, kompensacijų laukti, anot KAM, dabar formaliai galima iki vienerių metų, tačiau specialioje KAM komisijoje sprendimai paprastai esą priimami maždaug per mėnesį.
Kariams trūksta informacijos
Vis dėlto, anot A. Valaičio, viena pagrindinių problemų, susijusių su draudimu, kompensacijomis bei pačiu gydymu, yra informacijos stoka. Ir nors karys pripažįsta, kad formaliai sistema tarsi ir veikia, o ir KAM tikina, kad sužeisti kariai gali kreiptis tiesiogiai į dalinį, kuriame tarnauja arba visą parą dirbantį KMT Medicininės paramos koordinavimo centrą, anot A. Valaičio, kariams vis tiek trūksta informacijos. O kartais ir suteikiami viltingi pažadai, kurie nėra vykdomi.
Jis pripažino, kad nuo 2013-ųjų atsirado galimybė siųsti karius gydimui į užsienį su lydinčiu artimu žmogumi, yra galimybė gydytis ar gauti paslaugas iš privačių gydimo įstaigų. Bet tuo pačiu KAM esą yra uždėjusi saugiklius, kad nebūtų tai įmanoma padaryti.
„Norėdamas važiuoti gydytis į užsienį tu turi pateikti, kodėl tu negali gydytis Lietuvoje, be to, pats turi susirasti gydimo įstaigą užsienyje – sunku tai daryti, kai esi pats traumą gavęs karys ir kankiniesi skausmuose.
Pats mėnesį buvau išvykęs į JAV, turėjau bėdų su savo protezu, nevažiavau pas meistrą, nes nežinau, kaip KAM man apmokėtų patirtas išlaidas, nors pagal įstatymą galėtų apmokėti. Trūksta informacijos, kaip jis bus tvarkomas Lietuvoje, o ką kalbėti, kai tu esi užsienyje.
„Be to, kariuomenėje mes neturime jokios sistemos, kuri galėtų veikti reikiamu momentu ir galėtų padėti sužeistam kariui. Šiuo metu viskas vyksta taip: sužeistas karys yra parvežamas iš tos vietos, kur patyrė traumą, į jam pagal gyvenamą vietą priklausančią ligoninę, ten yra atiduodamas į priimamąjį ir toliau tu esi kaip ir visi ligoniai priklausomas/prižiūrimas savo artimųjų ir gydytojų, kurie budi. Pavyzdžiui, KMT parvežė traumą gavusį karį, paguldė ligoninėje prieš Kūčias ir paliko daktarų priežiūrai. Bet kadangi tai buvo prieš Kūčias, tai daktarai jį apžiūrėjo tik po Kalėdų, o visos bėdos buvo paliktos spręsti jo artimiesiems, žmonai“, – tikino A. Valaitis.
Šiuo metu jis tikino, kad nežinioje palikti du kariai – vienam Afganistane pažeista smegenų dalis ir „trumpėja raiščiai“ – tai, anot A. Valaičio, reiškia, kad kairė ranka gniaužiasi į kumštį, o pėda – tiesi kaip pas baleriną.
„Tai nenutrūkstamas procesas, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Pristačiau šią problemą KAM, man sakė, kad jis pats nieko nebenori“, – stebėjosi A. Valaitis. Bet tai reiškia, kad sužeistas karys jau praranda viltį, mat traumos nėra vien fizinės, bet ir psichologinės. O tokiomis traumomis tinkamai nesirūpinant jos gali pavojingai progresuoti.
„Pirmą kartą jį sutikau 2015 m. Vokietijoje – jis puikiausiai vaikščiojo, nešė padėklą su maistu, šiandien jis jau negali užsirišti batų. Laiko klausimas, kad jis sės į vežimėlį, nes jis jau susidūrė su pirma stadija, kai nenori gydytis.
Antrojoje stadijoje nenori judėti, o tada kariai ir nebenori gyventi – įsikiša pistoletą į burną ir nusišauna. Tokie dalykai vyksta Amerikoje. Kalbu su specialistais ir bijau, kad tai neįvyktų čia. Bandysime užkirsti kelią, nes jei nieko nedarysime, pirmiausiai visiškai susigniauš kumštis, išsitiesins pėda ir karys sėsi į neįgaliojo vežimėlį, kurio jau viena ranka negalės valdyti.
Kitas karys tarnybos metu gavo traumą – lūžo stuburas. Metus praleido ligoninėje, nejautė apatinės kūno dalies, iki šiol sunkiai valdo koją, nevaldo vidaus organų. Lietuva sako: nieko negalim padaryti, pažadėta išvežti į užsienį, bet turi pagrįsti, kodėl Lietuvoje negali to daryti.
Abu sužeistieji gydosi Santariškėse, viskas oficialiai tarsi vyksta, bet praktiškai – nieko. Aš sakau – jei jam prižadėta siųsti į užsienį, tai taip ir padarykime. Taip, gal jau ir viskas, bet dar suteikime jam galimybę, motyvaciją“, – problemas vardijo A. Valaitis.
Sužeistiesiems siūlo skaityti teisės aktus
KAM jau esą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl paslaugų teikimo ne bendra tvarka, tačiau SAM pateikė biurokratinį atsakymą: teisės aktai nenumato jokių išimčių, esą išskirti karių iš kitų pacientų, turinčių panašius sveikatos sutrikimus, būtų nekorektiška.
Tiesa, Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio nurodymu jau pradėta ieškoti galimybių pakeisti kariams sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, paslaugų kokybę.
Personalo departamentas tikina taip pat jau parengęs siūlymus dėl karių socialinių garantijų tobulinimo, įskaitant didesnę pagalbą tarnyboje sužeistiems kariams. Pavyzdžiui, vienas siūlymų – įkurti socialinės paramos specialistų etatus. Tačiau tam dar turi pritarti pati KAM vadovybė ir parengti teisės aktų pakeitimus.
Be to, KAM patvirtino, kad šiuo metu du kariai išties laukia specialios komisijos atsakymo dėl prašymo gydytis užsienyje. O Sužeistųjų karių asociacijos veiklą teigiamai įvertinusi KAM pripažino, kad jau inicijuotas ortopedijos technikos ir protezų įsigijimas – tam netgi numatytos lėšos.