Kitaip, nei daugelis ginkluotės kontrolės sutarčių, ši nuo 2002 metų įsigaliojusi ir 34 valstybes, tarp jų ir Lietuvą įpareigojanti sutartis dar neseniai nekėlė didelių ginčų, nepaisant savo žvalgybinės misijos prigimties.
Per daugiau nei pusantro tūkstančio skrydžių JAV, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių ginkluotės ekspertai lipo į vieni kitų orlaivius, skraidė virš slapčiausių karinių objektų ir viską fiksavo įvairiais pagal sutartį leistinais prietaisais. Tai žvalgybinės, o ne šnipinėjimo misijos, bet vertingos. Pavyzdžiui, nepaisant Kremliaus sukelto karo Donbase, ukrainiečių ginkluotės ekspertai galėjo būtent tokių žvalgybinių skrydžių metu fiksuoti Rusijos pajėgų judėjimą pasienyje.
Ir vis dėlto 2017 m. tarp JAV ir Rusijos kilo nesutarimų dėl nesąžiningo elgesio skrydžių metu, nustatyti papildomi apribojimai, o dabar D. Trumpo administracija oficialiai paskelbė svarstanti nutraukti JAV dalyvavimą šioje sutartyje. Tokio sprendimo pasekmes gali pajusti ir Lietuva.
Pagal susitarimą stebi vieni kitus
Atviro dangaus sutartis, kuri buvo sumanyta dar 1955 metais tuometinio JAV prezidento Dwighto Eisenhowerio, įgyvendinta prie George'o H. Busho, ratifikuota 1992 metais, o įsigaliojo 2002-aisiais.
Idėja buvo paprasta, bet reikalaujanti nemažai abipusio pasitikėjimo: viena iš sutarties šalių pagal eilę gali prieš 72 valandas iki skrydžio įspėti kitą sutarties valstybę apie norą atlikti skrydį.
Likus 24 valandoms iki skrydžio pateikiamas jo planas – per tą laiką valstybė, virš kurios karinių objektų bus atliekamas žvalgybinis skrydis, gali išslapstyti tai, ką ji nori paslėpti, tačiau tokį judėjimą gali sekti žemės orbitoje skriejantys palydovai.
Atvirojo dangaus skrydžiai tėra dalis visų žvalgybinių pastangų, jie papildo palydovų, tikrų šnipinėjimo lėktuvų – bepiločių, elektroninės žvalgybos ir panašių orlaivių teikiamą informaciją. Pastarieji orlaiviai nuolat sukiojasi šalia Lietuvos ir stebi, kas vyksta Kaliningrado srityje.
Atvirojo dangaus sutarties orlaiviai lankosi rečiau, planuotai, bet tokie skrydžiai yra ypač svarbūs. Pagal sutartį, atliekant stebėjimo iš oro skrydžius siekiama įsitikinti, kaip yra laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Tokie skrydžiai atliekami visose Atvirosios oro erdvės sutartį pasirašiusiose šalyse.
Lietuvos kariuomenės atstovai taip pat dalyvauja tokio pobūdžio skrydžiuose užsienio šalyse kartu su NATO sąjungininkais. Virš Lietuvos nesyk skraidė rusų ir baltarusių ginkluotės inspektoriai – paskutinis skrydis surengtas liepą. Amerikiečiai ir rusai vieni kitus tikrina dar dažniau – per metus JAV surengia po kelis šimtus skrydžių virš Rusijos, o šios lėktuvai atsako perpus tiek.
Pagrindinis tikslas yra tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas – kaimynams parodoma, kad šalis, virš kurios bus atliekami tokie skrydžiai neturi ko slėpti nuo įprastų kamerų objektyvų bei jutiklių. Pastarieji, kaip ir jų gabenimo platformos, nėra nauji – Atvirojo dangaus skrydžiams JAV deleguoja kelių dešimtmečio senumo lėktuvus Boeing OC-135B, kurie dar naudoja juostines kameras.
Rusija tokiems skrydžiams iki šiol naudoja senutėlius, nors ir modifikuotus Tu-154 bei AN-30. Tiesa, naujasis Rusijos žvalgybinis lėktuvas Tu-214R, kaip spėjama, turi ne tik sertifikuotą, bet ir slaptą žvalgybinę įrangą.
Vis dėlto numatyta galimybė visoms 34 sutarties šalims keistis skrydžių metu gauta informacija yra laikoma unikaliu privalumu. Kitaip, nei palydovų darytose aukštos raiškos nuotraukose, kuriomis palydovus turinčios šalys neprivalo ir dažnai nenori dalintis netgi su sąjungininkais, Atvirojo dangaus misijų metu užfiksuoti kadrai prieinami visiems.
Rusai ėmė elgtis įžūliai
Tačiau sutarties įgyvendinimą pastaraisiais metais lydėjo didėjanti trintis tarp jos dalyvių. 2016 metais Turkija atsisakė patvirtinti rusų lėktuvo maršrutą arti sienos su Sirija – tai buvo įtemptas metas tarp Ankaros ir Kremliaus, mat 2015-siais turkai pasienyje numušė rusų lėktuvą.
2017-siais smarkiai pablogėjus santykiams tarp Maskvos ir Vašingtono įtampa atsiliepė ir Atvirojo dangaus skrydžiams.
Tų metų rugpjūtį, kai Atvirojo dangaus misijoms sertifikuotas rusų lėktuvas praskrido žemai virš JAV miestų, įskaitant Vašingtoną ir Bedminsterį Naujajame Džersyje, kur tuo metu savo golfo klube buvo D. Trumpas. Skrydis ne pagal planą, ne numatytame aukštyje – visa tai yra sutarties pažeidimai.
Tarp galimybių, kurias svarstė JAV pareigūnai, yra suvaržymai rusų skrydžiams virš Aliaskos ir Havajų, o Rusijos pareigūnai atsakė suvaržydama skrydžius virš Maskvos ir Kaliningrado srities.
Amerikiečius erzino ir tai, kad Rusija atsisakė leisti Atvirojo dangaus skrydžius virš Sakartvelui priklausančių Abchazijos ir Pietų Osetijos, kurias Rusija po 2008 m. karo su kartvelais laiko nepriklausomomis valstybėmis. Formaliai pagal sutartį viena jos dalyvių gali neleisti skrydžių, jei šie vyksta 10 km nuo sutarties nepasirašiusios valstybės sienos.
Dalis ginčų galiausiai buvo išspręsta – amerikiečiams buvo leista skraidyti virš Čečėnijos, o šiemet rusų lėktuvas intensyviai skraidė virš JAV, netgi virš ypač slaptos amerikiečių bazės Nevadoje, vadinamosios 51-osios teritorijos.
J. Boltono palikimas – sutartys tiesiog nepatinka
Būtent tada pasirodė abejonių dėl pačios misijos tikslingumo. Esą Atvirojo dangaus misijos tėra pinigų švaistymas. Bent jau tuo įsitikinimą išreiškė senatorius iš Arizonos Tomas Cottonas.
Aršus D. Trumpo rėmėjas, buvęs kariškis, Irako ir Afganistano karų veteranas tikino, kad 146 mln. dolerių, numatytų naujiems Atvirojo dangaus lėktuvams ir įrangai įsigyti galima būtų panaudoti kitur, pavyzdžiui įsigyjant ginkluotę.
Kritikai kandžiai pastebėjo, kad toks T. Cottono, garsėjančio palankumu įtakingų JAV ginkluotės gamintojų lobistams, požiūris nestebina, mat ginkluotė būtų gaminama jo atstovaujamoje valstijoje, o tai sukurtų naujų darbo vietų arba užtikrintų esamų išsaugojimą.
Su tokiu požiūriu nesutinka legendinis JAV generolas, buvęs Pentagono vadovas Jamesas Mattisas. Jis buvo ir yra vienas aktyviausių Atvirojo dangaus sutarties rėmėjų, o šia tema yra atvirai pasisakęs ne kartą. Pavyzdžiui laiške kitam JAV senatoriui Debui Fischeriui, jis pabrėžė, kad „JAV interesas yra likti šioje sutartyje net ir po to, kai paaiškėjo, jog Rusija ją pažeidinėjo“. Tokį J. Mattiso požiūrį remia ir didelė dalis JAV generolų, pavyzdžiui, visa strateginė vadovybė.
Kritikai pažymi, kad Rusijai sutartis naudingesnė. Pavyzdžiui, buvęs Gynybos žvalgybos agentūros direktorius Vincentas Stewartas 2016 metais pabrėžė, kad rusai iš tokių skrydžių sužino daugiau.
„Dalykai, kuriuos gali pamatyti ar duomenys, kuriuos gali surinkti, o po to išanalizuoti leidžia Rusijai, mano nuomone, gauti reikšmingos informacijos apie mūsų kritinę infrastruktūrą, o tai jiems suteikia pranašumų“, – pabrėžė generolas.
Vis dėlto tokius ginčus labiau nusvėrė sutarčių priešininkų balsai pačioje D. Trumpo administracijoje. Dabar jau buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas garsėja savo požiūriu į anksčiau JAV pasirašytas tarptautines sutartis, kurios vienaip ar kitaip riboja JAV pajėgumus arba įpareigoja amerikiečius skirti lėšas už šalies ribų.
Ir nors J. Boltono administracijoje neliko, jo įtaka ir palikimas vis dar stiprus. Šaltinių duomenimis, J. Boltonas idėją nutraukti JAV dalyvavimą Atvirojo dangaus sutartyje D. Trumpui galėjo pakišti likus mėnesiui iki savo darbo pabaigos.
Net ir dėl daug ko nesutarę D. Trumpas ir J. Boltonas bent jau buvo nuoseklūs dėl vieno – daugelis tarptautinių susitarimų, kuriuos pasirašė ne D. Trumpas, o buvę JAV vadovai, yra nesąžiningi, blogi ir jų vertėtų atsisakyti.
Be to, naujojo D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Roberto O'Brieno komandoje dirbantis įtakingasis Timas Morrisonas toliau remia JAV pasitraukimą iš šio susitarimo.
Pats patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tėra prezidentui aklai pritariantis teisininkas, neturintis patirties saugumo srityje – jis dar J. Boltono paliktą patarimą trauktis iš Atvirojo dangaus pasirašė nė nemirktelėjęs ir nepasitaręs su taryba.
Alternatyvų nėra daug
„Tai yra neapgalvotas sprendimas, kuris naudingas tik Rusijai ir bus žalingas mūsų sąjungininkams Europoje, pakenks mūsų nacionaliniams interesams ir toliau pakirs Amerikos patikimumą bei prognozuojamumą“, – reaguodamas į tokį JAV administracijos signalą atšovė Kongreso Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Eliotas Engelis.
Toks Europos paminėjimas – ne atsitiktinis. Mat kitaip, nei JAV ar kitos šalys, kurios gali skirti ne tik tokius žvalgybinius lėktuvus, bet ir kitas priemones, tokios valstybės kaip Lietuva, neturi pajėgumų ar prieigos prie palydovinės žvalgybinės informacijos.
Bet net jei sąjungininkai ir suteiktų tokią informaciją, jiems patiems tai yra papildomos išlaidos – kiekvienas palydovo orbitos pakeitimas pagal dešimčių valstybių pageidavimus išeikvotų ir taip mažas kuro atsargas, tad tikėtis, kad tokie prašymai būtų tenkinami dažnai neverta.