Maskvoje apsilankiau rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Vokietijos nevyriausybinė žiniasklaidos projektų organizacija „n-ost“. Joje daug dėmesio buvo skiriama propagandos ir kitų Rusijoje vykstančių procesų temoms. Po intensyvių debatų ir seminarų vakare atsirado galimybė apsilankyti vietinių maskviečių namuose. Programoje tai buvo pavadinta „Pokalbiai virtuvėje“ – „Кухонные разговоры“.
Loterija taip nulėmė, kad mane, vieną vokietį ir Vokietijoje gyvenančią rusę su savimi pavakaroti pavadino jaunas politologas, Maskvoje gyvenantis 28-erių metų Georgijus.
Iš pačiame Maskvos centre esančio konferencijų centro „Telegraf“ pajudėjome pažiūrėti, kaip iš tikrųjų teka gyvenimas Rusijos sostinėje. Iki miesto Pietų administracinėje apskrityje esančio Nagorno rajono reikėjo važiuoti metro 7 stoteles ir dar apie 10 minučių keliauti į ir nuo stotelių. Nemažai laiko sugaišti vien patekdamas į metro, kuris veda į ypatingai gilius požemius. Taigi pati kelionė užtruko apie valandą.
„Maskvoje tai visiškai normalu. Jei nuo namų iki metro stotelės 10 minučių – puiku,“ – paaiškino man Georgijus ir juokėsi sužinojęs, kad Vilniuje nėra metro, o visos Lietuvos gyventojų skaičius nebesiekia 3 milijonų. Palyginimui – vien Maskvoje oficialiais duomenimis gyvena beveik 12 mln. žmonių. „Neoficialiais, jei suskaičiuotume visus atvykstančius dirbti, nelegalus ir pan. – bus apie 17 mln.“, – sakė Georgijus. Maskva yra suskirstyta į 12 administracinių apskričių, kurios sudarytos iš 125 rajonų ir 21 gyvenvietės.
Georgijus nusivedė mus ne pas save, bet į gero bičiulio namus. Tvarkingame daugiabutyje duris atidarė simpatiškas vaikinas Pavelas. Jis mus pakvietė į savo visai neseniai suremontuoto vieno kambario buto virtuvę. Ten mūsų laukė gardi garuojanti vakarienė ir trečias bičiulis Kirilas.
Nors maskviečiai sakė, kad pokalbių apie politiką jie vengia, bet prirėmiau juos prie sienos – iškvočiau apie politines pažiūras. Visi sakė balsavę Dūmos rinkimuose. Kitaip nei dauguma maskviečių, kurie šiemet ypatingai vangiai ėjo prie balsadėžių, aktyvumas nesiekė nė 30 proc.
„Na aš tai balsavau už LDPR, už Žiriką“, – sakė buto šeimininkas Pavelas.
Man atvipo žandikaulis – sunku patikėti, kad šis jaunas žmogus galėjo balsuoti už V. Žirinovskio partiją, tad perklausiau, ar jis juokauja. „Aš tai nejuokauju, bet su Žiriku tai bent jau juokinga. Klounas, pasimuša, vis įdomiau. Balsavau už jį ir prezidento rinkimuose“, – savo politinio apsisprendimo motyvus aiškino jis.
Kirilas balsavo už Kremlių aptarnaujančią valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“, nes tai garantuoja stabilumą.
Georgijus išsiskiria iš savo draugų – jis balsą atidavė už nieko nepešusią opozicinę, europinių liberalių pažiūrų partiją „Jabloko“.
„Tai draugystei netrukdo, bet apie politiką, Krymą ir t.t. ir pan. geriau nekalbėti. Yra tokia trijų temų taisyklė: nekalbėti apie politiką, asmeninius santykius ir uždarbį. Tada nebus ir pykčių“, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino Georgijus.
Dar konferencijos metu buvo minima krūva pavyzdžių, kad Rusijos visuomenėje Krymo ir Ukrainos karas sukėlė daug įtampų - vakarėlio nuotaika gali per akimirką subjurti, pykstasi draugai, šeimos, giminės. Georgijus tą patvirtina ir virtuvėje – aiškina, kad nėra prasmės narstyti tokių temų, nes reikalas bergždžias – galiausiai vis tiek visi lieka su savo nuomone, tik susipykę.
Tai apie ką kalbėti? Nuskambėjo pasiūlymas – apie muziką. Maskviečiai norėjo sužinoti, kokią lietuvišką muziką aš klausau. „Youtube“ svetainėje suradome grupės „Skylė“ albumą „Broliai“, paaiškinau, kad tai dainos apie skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį – partizanų kovas dėl Lietuvos laisvės. Rusai pakraipė ūsą dėl „labai jau nacionalistinės tematikos“, bet bendrai virtuvės publika įvertino, kad muzika skamba tikrai neblogai.
Dar užduodu klausimą, ar trijulė iš Maskvos apskritai turi susidarę nuomonę apie Lietuvą, Baltijos šalis. Pagūžčioja pečiais, kad neturi, nes neteko lankytis. Georgijus tik priduria, kad jo tėvas sovietų laikais tarnavo armijoje kažkur Kalvarijoje.
Paskui sukosi ratas dainų – kiekvienas vakarėlio dalyvis pristatydavo vis kokią nors savo mėgiamą dainą. Vakarą vainikavo populiarios rusų roko grupės Arija (Ария) daina „Nerūpestingas angelas“, kurią trys maskviečiai draugai plėšė iš visos širdies.
Po taurelę – „na posošok“ (на посошок) – ir susiruošėme palikti svetingus namus. Maskviečiai palydėjo mus iki metro stotelės. Linksmas vakarėlis baigėsi – įspūdžių apmąstymui gausu.
Kitą dieną konferencijoje vėl sutiktas Georgijus pasiteiravo, ar neišgąsdino manęs tokia „rusiška virtuvė“. Neišgąsdino, bet negaliu nuslėpti, kad nuostaba dėl jo draugų, ypač Pavelo, politinių apsisprendimų vis dar išliko.
DELFI primena, kad rugsėjo 18 d. įvykusiuose Rusijos parlamento rinkimuose dalyvavo rekordiškai mažas skaičius rinkėjų – 47,88 proc.. Daugiausiai balsų (54,20 %) surinko Vladimiro Putino rėmėjų partija „Vieningoji Rusija“, gavusi konstitucinę daugumą Dūmoje – 343 vietas. Komunistų partija surinko 13,34 % balsų ir turi 42 mandatus, V. Žirinovskio Liberalų demokratų partija gavo 13,14 % balsų ir užsėdo 39 kėdes, „Teisingoji Rusija“ surinko 6,22 % balsų ir gavo 23 vietas. Dar tris mandatus gavo nepriklausomi arba mažųjų partijų kandidatai vienmandatėse. Visos kiek aiškesnės pakraipos opozicinės partijos neperžengė 5 proc. barjero ir į parlamentą nepateko.