Nuomonės apie esamus reitingus išsiskiria
„Pirmas blynas prisvilo“ – taip apie diskusijas įsiūbavusius vienuoliktokų tarpinius patikrinimus atsiliepė laidos vedėjas Aurimas Perednis. Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Igno Gaižiūno, priežastys, kurios lėmė šią nesėkmę – pakankamai aiškios. Jo teigimu, tai yra susiję su tvarkaraščių ir užduočių rengimo klausimais.
„Tikrai joks pokytis ar joks ėjimas pirmyn nėra neįmanomas be tam tikrų trūkumų ir tie trūkumai labai stipriai išryškėjo būtent pirmą kartą vykdytoje tarpinių patikrinimų sesijoje. Mes tuos trūkumus labai aiškiai identifikuojame ir tikrai nuo jų nesislepiame. Toliau dirbsime su bendruomene, kad rastume jų sprendimus“, – tikino I. Gaižiūnas.
Neigiamų niuansų apie Lietuvos švietimą atskleidė ir žurnalo „Reitingai“ atliktas tyrimas. Pasak jo vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jeigu seniau skirtumai tarp mokyklų buvo matuojami 2-3 kartais, dabar jie siekia ir 19 ar net 20 kartų.
„Mes čia lyginame ne bulves ir kriaušes. Mes lyginame tų pačių miestų mokyklas tarpusavyje. 20 kartų, pavyzdžiui, yra Panevėžyje, 19 kartų yra Šiauliuose, 13 kartų Utenoje. Tarp vietos mokyklų lyginant – tokie skirtumai. Vadinasi, tas mokymasis tampa tokia kaip ir loterija. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visas šeimas be išimties ragina vesti vaikus į arčiausiai namų esančias mokyklas, bet, jeigu yra tokie skirtumai, tai kiekvienas tėtis ir mama nori savo vaikus vesti į gerą mokyklą, nes supranta, kad taip formuoja savo atžalą ir, kad nuo to daug kas priklauso ateityje“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Be to, jis atkreipė dėmesį į itin svarbią detalę.
„Beje, pačios ministerijos klerkai savo vaikus veda į geriausias mokyklas. Žodžiu, jie kitiems siūlo vesti vaikus į arčiausiai namų esančias mokyklas, o patys elgiasi kitaip. Čia jau yra dvigubi standartai“, – teigė G. Sarafinas.
Anot jo, svarbu suprasti, kad, jeigu tinkamai nepasirūpinsime ir nepasidomėsime, savo vaikus galime atiduoti į mokyklą, kurioje yra išplitusi nesimokymo kultūra.
„Natūralu, ten nieko labai stipriai ir nevyksta. Jeigu mes matome, kad iš mokyklos, kuri turi gimnazijos pavadinimą, 3 ar 4 procentai abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas ir nebūtinai dar į valstybės finansuojamas vietas – beveik viskas tuo ir pasakyta. Čia nieko daugiau komentuoti nereikia ir patys skaičiai kalba už save“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Į G. Sarafino išsakytas įžvalgas laidoje sureagavo ir I. Gaižiūnas.
„Man atrodo, pirmiausia reikia konstatuoti, kad tokie reitingai, kokie jie yra ir kokie yra skelbiami, yra verslas. Mano supratimu, tai yra pakankamai neetiškas ir nekorektiškas verslas, kuris neįskaito, kas iš tiesų yra mokykla, ir mokyklą vertina tik per išeigą, tik per egzaminų rezultatus. Anksčiau dar įskaitydavo stojimą į aukštąsias mokyklas, kur kildavo klausimas, kodėl profesinis mokymas nėra sėkmingo mokymo rezultatas. Anksčiau įskaitydavo ir netgi išvykimą į užsienį. Iš viso nežinau, kaip išvykimas į užsienį gali prisidėti prie aukštesnio mokyklos reitingo. Mes suprantame, kad reitingai yra ne apie mokyklą, pirmiausia. Tai yra kažkokia lentelė, kažkoks skaičių rinkinys, moksliškai nepagrįstas“, – kritikos negailėjo viceministras.
Pasak jo, sutikti galima su tuo, kad akademinių pasiekimų atotrūkis yra, tačiau, jo manymu, vertinant ir reitinguojant mokyklą – reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus.
„Reikia įskaityti ir kitus dalykus: švietimo pagalbą, neformalų švietimą, psichoemocinę gerovę. Yra daugybė faktorių, kurie nėra įskaitomi ir todėl kažkaip klasifikuoti mokyklas, ir sakyti, kad vienos geros, o kitos blogos – negalima“, – tvirtino I. Gaižiūnas.
Jis patikino, kad į akademinių pasiekimų atotrūkį, kurį rodo ir atliktas tyrimas, dėmesys tikrai yra kreipiamas.
„Kad atotrūkį tarp mokyklų reikia mažinti ir, kad tai yra iššūkis – mes tikrai to neneigiame. Tam yra skirta ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios tikslas yra mažinti atotrūkį tarp toje pačioje savivaldybėje esančių mokyklų. Čia tikrai yra problema, kurią turime spręsti, bet ne pagal tai turime matuoti mokyklą, ją vertinti ir sakyti, kad į šitą reikia vesti, o šitoje yra nesimokymo kultūra. Mes nevertiname, nei koks socialinis kontekstas yra vaikų, nei kitų dalykų“, – teigė viceministras.
Situaciją įvertino nevienareikšmiškai
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas patikino, kad, atliekant mokyklų tyrimą, yra vertinama daugybė įvairių dalykų ir plotmių.
„Mūsų ministerija dažnai be argumentų šneka, o, kas blogiausia, reformas konstruoja, neturėdama jokių tyrimų, jokių analizių, jokių apklausų – absoliučiai nieko. Tai yra tokios išgalvotos, kabinetinės reformos, kurios paskui prieina prie tokių pasekmių“, – viceministro išsakytą kritiką atkirto pašnekovas.
Šioje vietoje jis atkreipė dėmesį ir į jau aptartus vienuoliktokų tarpinius patikrinimus.
„Pusę metų buvo šnekama, kad jiems nepasirengta. Mums buvęs viceministras Skaudžius aiškino, kad pasirengta. Įvyko griūtis. Lygiai taip pat, su bet kuria kita reforma dabar prasidėjusia – tarkime, su regionų mokyklų optimizacija. Mums vėl aiškinama, kad viskas yra puikiai apgalvota, apmąstyta, bet pačių tų miestelių gyventojų niekas neklausia, ko jie nori. Už juos nusprendžia ir pasako: brangieji, jeigu jūsų gimnazijoje nėra 11-oje klasėje 21 vaiko – tiek žinių. Tą gimnaziją uždarome, vietoje jos lieka dešimtmetė“, – teigė G. Sarafinas.
Taigi, pasak pašnekovo, pati valstybė – apskritai nieko netiria.
„Ministerija – ji gyvena, neturėdama duomenų, neturėdama į ką remtis“, – teigė G. Sarafinas.
Diskusiją pratęsė švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Pasak jo, skleisti panikos – nereikėtų.
„Labai sudėtinga, kai žmonės skleidžia melą ir bando akivaizdžiai kelti paniką. Kad ir tas pats teiginys, kad nėra 21 mokinio ir yra uždaroma gimnazija – akivaizdus melas. Kalbame tik apie vienos klasės neformavimą. Vėliau, jeigu kitais metais klasė gali susiformuoti – tai toliau ir gali būti klasė, ir gimnazijos statusas dėl to neprarandamas. Mes matome tikrai daug tokio panikos skleidimo, kur jo neturėtų būti“, – teigė I. Gaižiūnas.
Anot jo, tyrimai, apie kurių nebuvimą kalbėjo G. Sarafinas, taip pat yra atliekami.
„Tyrimų yra ir tyrimais mes remiamės. Tų pačių duomenų yra vis daugiau ir daugiau, ir mes renkamės netgi įvairesnius duomenis. Man atrodo, jokia reforma nėra įmanoma be klaidų ir klysti yra žmogiška. Neklystant, niekas nedaro. Retrospektyviai yra labai lengva sakyti, kad visi matė, visi sakė, bet, iš tikrųjų, ne visada tie dalykai atrodo taip vienareikšmiškai“, – teigė viceministras.
Aptarė mažų mokyklų likimą
Greitu metu tam tikri pokyčiai pasivys ir mažąsias šalies mokyklas. Kaip jau minėjo G. Sarafinas ir dar kartą patvirtino I. Gaižiūnas, 11-tos klasės, kuriose nebus 21 mokinio – nebebus formuojamos.
„Yra išimtys tautinių mažumų mokykloms ir gimnazijų skyriams. Čia yra vienintelis pokytis, kuris įvyksta, nes labai svarbu, kad 11-12-oje klasėje mokiniai turėtų tinkamą pasirinkimą dalykų. Mes suprantame, kad, kai yra mažas mokinių skaičius klasėje – neįmanoma suformuoti dalykų pasirinkimo ir fizikos, ir chemijos, ir biologijos, ir dar antros užsienio kalbos. Reikia mums pradėti galvoti apie vaikų galimybes ir, kad vaikai tikrai tas galimybes turėtų, kad būtų minimalus vaikų skaičius adekvatus, kad būtų galima leisti vaikui realizuoti savo potencialą“, – teigė I. Gaižiūnas.
Pasak viceministro, čia išryškėja ir dar viena svarbi problema.
„Mes matome, kad tų mokyklų, kuriose yra mažos 11-12-tos klasės, vaikai nestoja į aukštąjį mokslą. 20 procentų stoja, kai tuo tarpu iš didelių mokyklų pusė stoja į universitetą. Tai yra radikalūs skirtumai. Gal neturi visi aukštajame mokytis, bet neturi būti tokių skirtumų. Skirtumai yra didžiuliai ir jie yra nulemti to, kad mes nesuteikiame vaikams vienodų galimybių“, – tikino I. Gaižiūnas.
Deja, G. Sarafinui tokie pokyčiai sistemoje taip pat kelia nemažai klausimų.
„Jeigu mes žiūrime į du parametrus, yra kiekybė ir yra kokybė. Ar jūs šioje reformoje žodį „kokybė“ kur nors girdite? Ne. Mes girdime žodį „kiekybė“ – 21 vaikas. Čia irgi yra išgalvotas skaičius. Kodėl ne 19? Kodėl ne 28? Čia gali kokį nori skaičių parašyti. Suprantate, kai pradėjo ošti miesteliai, kad jiems gresia netekti gimnazijų statuso, kad liks tik dešimtmetės mokyklos, ministerija suprato, kad šiek tiek per daug užvirino, kad reikia atsitraukti. Ji pradėjo atsitraukinėti, bet sugalvojo tokį keistą modelį“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot pašnekovo, tikslai, apie kuriuos kalba viceministras, pasiekti remiantis tokiu modeliu nebūtų.
„Mažame miestelyje, kur nesusiformuoja 21 vaikas 11-oje klasėje, ta mokykla – ji kaip ir išlieka, tie vaikai lieka toje mokykloje, juos moko, didžia dalimi, tie patys mokytojai miestelio, bet tos 11 ir 12 klasės – jos priklausys nebe tai miestelio mokyklai, o rajono centro gimnazijai – toks keistas modelis sugalvotas. Čia neįvyksta tai, apie ką kalbėjo viceministras. Tie vaikai nevažiuos į rajono centrinę gimnaziją. Jie fiziškai lieka toje pačioje mokykloje, jie kaip mokėsi – taip ir mokysis. Čia yra tik formalumas. Miesteliai sugalvojo, kaip išsigelbėti, kaip apsisaugoti, kad liktų vienuoliktokai ir dvyliktokai jų mokyklose“, – teigė G. Sarafinas.
Nusiskundimais šia tema laidoje pasidalijo ir Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė. Pasak jos, nerimą kelia tai, kad ministerijos atstovai į bendruomenės rūpesčius tiesiog neatsižvelgia.
„Graudu žiūrėti, klausytis, ką kalba švietimo ministerijos atstovai. Visiškai neatsižvelgiama į bendruomenes, į bendruomenių rūpesčius. Toks šuolis – 11-12-oje klasėje turi būti 21 mokinys. Mūsų Telšių rajone yra trys gimnazijos, kurioms gresia tapti pagrindinėmis mokyklomis. Tai mus neramina. Mes negalime pasigirti tuo, kad pas mus kažkada buvo 30 mokinių arba daugiau. Pas mus visada buvo panašiai – apie 15-20 mokinių“, – teigė pašnekovė.
J. Žabaliūnaitės teigimu, siekdamos atkreipti dėmesį į šią problemą, minėtos Telšių rajono gimnazijos pagalbos kreipėsi į įvairias institucijas.
„Mes kreipėmės į prezidentūrą, į Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, keldami klausimą ne tik apie mokinio ugdymosi kokybę, jo sveikatą, bet ir apie tai, kad ką tai reiškia dėl bendruomenių išlikimo? Ne tik gimnazija praranda statusą, bet ir mokiniui nebėra sudaromos galimybės dalyvauti neformaliame ugdyme, mokyklos vakariniuose renginiuose. Tokiu spaudimu, mokinys yra tarsi skatinamas nutraukti mokslus po antros gimnazijos klasės, nes net ir suaugusiam žmogui turbūt būtų sunku ištverti 40 kilometrų su autobusu kiekvieną rytą“, – teigė Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos tarybos pirmininkė.
Pasak jos, visi šie pokyčiai paveiks mokinių mokymosi motyvaciją ir silpnins vietos bendruomenes.
„Tikrai tai neskatins nei ekonominio augimo, nei kultūrinio gyvenimo. Trūkinės socialiniai ryšiai“, – teigė J. Žabaliūnaitė.
Į problemų sprendimą turi įsitraukti ir tėvai
Nemažai diskusijų viešojoje erdvėje pastaruoju metu sulaukia ir nuo rudens startuosianti įtraukiojo ugdymo reforma. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, įtraukusis ugdymas apima ne vien mokyklas. Jo teigimu, sėkmingas procesas vyksta tik ten, kur aktyviai įsitraukia ir tėvai.
„Mes turime tokius pavyzdžius, kaip Islandija. Ten tėvai dalyvauja ir viskas labai sėkminga. Turime ir Lietuvoje pavyzdžių, kaip, pavyzdžiui, „Lietaus vaikų“ asociacija, kuri įsitraukusi į problemų sprendimą“, – teigė A. Žukauskas.
Anot jo, tėvams neįsitraukus – reforma tinkamai nesuveiks.
„Kai kuriais atvejais, suveiks, bet tikrai liks labai daug problemų“, – tikino pašnekovas.
Apskritai, pasak A. Žukausko, per pastaruosius tris metus padėjėjų ir specialiųjų pedagogų srityje buvo padaryta milžiniška pažanga.
„Jeigu prieš tai stagnavo tie skaičiai ir buvo maži, per pastaruosius tris metus labai stipriai išaugo ir toliau auga, pavyzdžiui, priėmimas specialiųjų pedagogų Šiaulių akademijoje, Vilniaus universitete išaugo kartais tų studentų. Vienu žodžiu, tas procesas vyksta. Nuo rugsėjo pradžios mes startuojame su visuotinai įtraukiu švietimu, ugdymu ir turime vis tiek sutvarkyti dar pagal konvenciją esančią išimtį, kada yra per didelė našta mokyklai. Ji neturi būti amžina, o turi būti konkretūs terminai, per kiek laiko tą vaiką priims į jam artimiausią mokyklą ir užtikrins jam visas sąlygas“, – kalbėjo jis.
Tiesa, padėjėjų ir specialiųjų pedagogų klausimas visuomenėje vertinamas įvairiai. Pavyzdžiui, atsiranda nuogąstaujančių, kad realybėje, o ne politikų kalbose, padėjėjo darbas yra pamatuojamas nepakankamai rimtai, mat specialių poreikių turintiems vaikams yra reikalinga tikrų specialistų pagalba. Vis dėlto, kaip aiškino A. Žukauskas, čia svarbu turėti omenyje tai, kokį darbą tie padėjėjai atlieka.
„Tai yra ne mokytojas. Tai nėra mokytojas. Tai yra žmogus, kuris padeda vaikui“, – apie padėjėjo funkcijas kalbėjo A. Žukauskas.
Pasak jo, ugdymo problemas spręs ne padėjėjai, o specialieji pedagogai ir psichologai.
„Padėjėjas atlieka techninį darbą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra su specialiais ugdymo poreikiais, jį reikia pergabenti iš klasės į klasę, reikia prie jo pabūti, jeigu jį kartais reikėtų nuvesti į nusiraminimo kambarį ar kažkur – tai yra techninis darbas. Jeigu mokyklos vadovybė užverčia padėjėjui specialiojo pedagogo ar psichologo darbus – dėl to, aišku, pasipiktinimas kyla“, – teigė A. Žukauskas.
A. Žukausko teigimu, nors įtraukiojo ugdymo reforma startuos nuo rugsėjo 1-osios – pokyčiai su šia diena sistemoje tikrai nesustos ir sistema bus nuolat tobulinama.
„Reikia ir tėvų didesnio įsitraukimo, ir išimtis suvaldyti. Kaip aš sakau, tikrai išlys daugybė dyglių ir juos reikės tvarkyti“, – teigė pašnekovas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
