41 metų Bal Gill peržiūrinėjo nuotraukas iš apsilankymo „Camera Obscura and World of Illusions“ muziejuje Edinburge, kai viename iš kadrų, darytų šilumine kamera, ji virš savo krūties pastebėjo karščio juostą.
Apsilankiusi pas gydytojus, moteris išgirdo diagnozę – ankstyvos stadijos krūties vėžys. Ekspertai perspėja – B. Gill tiesiog labai pasisekė, nes šiluminės kameros tikrai nėra veiksminga šios onkologinės ligos diagnostikos priemonė.
B. Gill, kuri muziejuje apsilankė gegužę, išgirdusi diagnozę parašė „Camera Obscura“ ir papasakojo personalui paieškos sistemoje „Google“ ieškojusi informacijos, ką galėtų reikšti karščio dėmė ir aptiko straipsnių apie krūties vėžį ir šilumines kameras.
„Man buvo atliktos dvi operacijos, dar viena bus skirta užkirsti kelią ligos plitimui“, – teigiama moters laiške, kuris publikuojamas „Camera Obscura“ svetainėje internete.
„Tik norėjau padėkoti: jeigu ne ta kamera, galbūt ir nebūčiau sužinojusi. Žinau, kad šios kameros paskirtis visai ne tokia, bet mano apsilankymas pas jus apvertė gyvenimą aukštyn kojomis“, – rašo sveikstanti moteris.
„Camera Obscura and World of Illusions“ direktorius Andrew Johnsonas teigia esąs labai laimingas, kad moteris nuotraukoje pastebėjo skirtumą ir skubiai ėmėsi reikiamų veiksmų.
„Linkime jai sėkmės ir kuo greičiau pasveikti, tikimės, kad ateityje dar susitiksime tiek su ja pačia, tiek su jos šeima“, – teigia direktorius.
Nors B. Gill labai pasisekė, medicinos ekspertai diagnostikai tokių prietaisų naudoti griežtai nerekomenduoja.
„NHS Lothian“ medicinos reikalų vadovė Tracey Gillies sako, kad jos komanda krūties vėžio diagnostikai naudoja skaitmeninę mamografiją, nes tai veiksmingiausias būdas laiku aptikti ligą.
„Mamografuose naudojami mažo galingumo rentgeno spinduliai, padedantys sukurti vaizdą, kurį jau interpretuoja medikai. Praeityje buvo eksperimentuojama su šiluminėmis kameromis vėžio diagnostikoje, tačiau jų efektyvumas nepasiteisino“, – teigia ekspertė.
Karališkojo radiologų koledžo klinikinės radiologijos ekspertė Caroline Rubin sako, jog nėra jokių mokslinių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiluminės kameros yra veiksmingas krūties vėžio ar kitų ligų diagnostikos įrankis.
„Principas gana paprastas – infraraudonosios šiluminės kameros fiksuoja karščio ir kraujotakos struktūras, esančias organizmo paviršiuje. Termografijos prietaisai nėra pakankamai tikslūs, kad galėtų aptikti krūties vėžį“, – sako C. Rubin ir patikslina, kad B. Gill atvejis tikrai buvęs unikalus.
Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija taip pat perspėja nesikliauti šiluminėmis kameromis kaip diagnostikos prietaisu.
„Termografija nėra mamogramų pakaitalas“, – konstatuoja 2019 metų vasarį parengtos specialistų gairės.
Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo. Tai tarptautinė kampanija, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į antrą pagal dažnumą moteris užklumpantį vėžį.
Kai kurioms moterims krūties vėžys diagnozuotas pastebėjus simptomus, tačiau dauguma atvejų jokių simptomų nebūna. Ekspertai rekomenduoja mamogramas reguliariai daryti nuo 40 metų.