Kas dieną nemažai laiko savo svajonei tapti geru komiku skiriantis lietuvis finale nugalėjo ne tik prieš konkurentus iš Taivano ar Kanados, bet ir prieš pačius britus.
Portalui DELFI E. Karosas pasakojo, kad tai pirmoji jo pergalė po daugybės pasirodymų „open mic“ renginiuose, tačiau iki finalų jam yra tekę nukeliauti ir anksčiau. Kartu vaikinas tikisi, kad ši pergalė padės jo vardo žinomumui ir ateityje patekti į komedijų klubus.
„Dažniausiai visi komikai čia pradeda nuo tokių renginių, nes tai vieta būti pastebėtam. Todėl ir „open mic“ renginių čia organizuojama tiek daug“, – pasakojo Mančesteryje gyvenantis lietuvis.
E. Karosas pirmą kartą pabandė sužavėti publiką savo humoru prieš trejus metus, kol dar gyveno Lietuvoje. Tačiau gimtinėje pasirodyti jam pavyko vos kelis kartus, nes neilgai trukus jis išvyko dirbti į Norvegiją. Joje jis ir pradėjo kurti savo pirmuosius pasirodymus anglų kalba.
Teko pamiršti lietuviškus juokelius
Prieš pusantrų metų vaikinas persikraustė į Didžiąją Britaniją, o po pusės metų naujoje šalyje pradėjo aktyviai dalyvauti ir komikams mėgėjams skirtuose renginiuose.
„Iš tiesų pirmą kartą Mančesteryje į „open mic“ vakarą nuėjau iškart persikraustęs, bet man taip tuomet nepasisekė, kad pusę metų niekur nebedalyvavau, – prisipažino E. Karosas. – Dabar suprantu, kad tai – kasdienybė, bet tada galvojau, kad ta nesėkmė kažką pasako apie mane“.
Paklaustas, kodėl tuomet vaikinui nepavyko sužavėti publikos, E. Karosas svarstė, kad pirmiausiai jam dar trūko įgūdžių geram pasirodymui.
„Bet buvo ir tai, kad kai kurie mano pasakyti juokai puikiai veikė Norvegijoje ar Lietuvoje, bet čia – ne“, – kalbėjo jis.
E. Karosas pastebėjo, kad Lietuvos publika šiek tiek storesne oda, o Didžiojoje Britanijoje nepataikius, daug lengviau įžeisti auditoriją. „Kartais paklausau savo draugų Lietuvoje ir pagalvoju, kad čia tikrai taip negalėčiau. Čia reikia tikrai labai gerai pagalvoti ir atsirinkti, ką kalbi“, – aiškino pašnekovas.
Pats lietuvis šiuo metu viešbutyje dirba pusę etato, o visą likusį laiką skiria pasiruošimui komikų vakarams ir kas savaitę spėja sudalyvauti iki keturių renginių.
Didelė konkurencija ir ilgas kelias
E. Karosas pasakojo, kad iškilti tarp komikų Didžiojoje Britanijoje nėra lengva užduotis. Net ir tarp emigrantų iš Rytų Europos jau yra ne vienas pakankamai publikos simpatijų išsikovojęs komikas mėgėjas.
„Emigracijos, grįžimo temos jau yra labai išnagrinėtos ir apkalbėtos, todėl stengiuosi apie tai nebekalbėti. Pasirodymo pradžioje tik apie savo šaknis užsimenu, kad auditorija suprastų, iš kur mano akcentas, ir nebespėliotų, o toliau savo pasirodymą tęsiu taip lyg čia ilgai jau gyvenčiau“, – kalbėjo lietuvis.
Dar tik metus ant „open mic“ renginių scenų lipantis E. Karosas tvirtina, kad vieneri metai – labai trumpas laikas, per kurį daug pasiekti komiko karjeroje nepavyks.
„Jei po keturių metų jau uždirbi pinigų, tai jau labai gerai, – kalbėjo jis. – Dažnai, kai žmonėms pasakau, kad dalyvauju „stand–up“ komedijose, manęs klausia, kiek uždirbu. Bet juk, kai žmogus pradeda mokytis medicinos, niekas jo po metų neklausia, ar tu jau operuoji. Čia lygiai tas pats: reikia daug laiko išsiugdyti įgūdžius ir tapti profesionalu“.
Paprašytas palyginti Lietuvos ir Didžiosios Britanijos komikų vakarus, E. Karosas pasakojo, kad britai tokių renginių turi daug daugiau, tačiau Lietuvoje jie kokybiškesni.
„Kadangi Anglijoje daug daugiau gyventojų, tai daug daugiau žmonių nori pasirinkti šią karjerą, todėl ir tų vakarų daug daugiau. Galėčiau eiti kiekvieną dieną, bet prastesniuose renginiuose būna, pavyzdžiui, penki žmonės auditorijoje ir dvidešimt komikų mėgėjų. O Lietuvoje susirenka pasiklausyti 200–300 žmonių, nors renginių ir mažiau. Tačiau dėl mažesnės konkurencijos Lietuvos komikai gali praleisti daugiau laiko ant scenos. Jei Lietuvoje gali kalbėti 10–15 minučių, tai čia pradedi nuo 5 minučių“, – apibūdino lietuvis.