Adamkaus palaimintas „naujosios politikos“ planas sudegė: valdžią suteikė ne laimėtojams

Ne rinkimų laimėtojai, o „naujosios politikos“ nešėjai – tokia buvo 2000 metais įvykusių Seimo rinkimų išdava. Tada tuometis prezidentas Valdas Adamkus valdžią kurti patikėjo kelių partijų koalicijai, lyg apeidamas nusistovėjusias taisykles ir rinkimus laimėjusius politikus. Nors šis projektas gyvas buvo mažiau nei metus, „krikštatėvio“ vardo atsisakančio V. Adamkaus vaidmuo buvo itin svarbus.

Po įvykusių Seimo rinkimų iš viso 51 mandatą gavo Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija, sudaryta iš LDDP ir LSDP, Rolando Pakso vedama Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 29, o Artūro Paulausko vedama Lietuvos liberalų sąjunga – 34. Tad bendras Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Lietuvos liberalų sąjungos mandatų skaičius siekė 63. Pridėjus „naujosios politikos“ partnerių – tris centristų ir vieną moderniojo krikdemo – mandatus, jie turėtų 67 balsus. Be to, deramasi buvo dėl dviejų Lenkų rinkimų akcijos atstovų bei dar kelių išrinktų Seimo narių prisijungimo. Tokiu būdu buvo siekiama turėti 71 balso daugumą, būtiną svarbiems sprendimams parlamente priimti.

Daugiausiai mandatų gavusi A. Brazausko socialdemokratinė koalicija nelaidojo vilčių formuoti Vyriausybę, bet kol į kitus partnerius, kurie užtikrintų daugumą Seime, nesidairė, atsirado kitas planas.