Analitikas: valdančiosios koalicijos tvarumas priklausys nuo dviejų aspektų

Rinkimų metai Lietuvoje baigėsi – prezidentą, Europos Parlamento (EP) atstovus ir naująjį Seimą išrinkę žmonės dabar savo išrinktuosius stebės. Diskusijoje apie Seimo rinkimų pasekmes ir perspektyvas kalbėję politikos ekspertai svarstė, kiek ilgai dirbs naujoji valdančioji dauguma, kas jai labiausiai kiš koją ir purtys pamatus ir ar dar galima susitarti krizių akivaizdoje.

Tendencijos ir išlikimas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotoje diskusijoje „Porinkiminė situacija Lietuvoje: pasekmės ir perspektyvos“ politologas Matas Baltrukevičius išskyrė, kuo šie Seimo rinkimai buvo kitokie nei ankstesni.

„Sakyčiau, šie rinkimai labai išsiskiria tuo, kad mes labai greitai nustojome kalbėti apie rezultatus. Ir tai pirmiausia padarė Vilija Blinkevičiūtė, atsisakiusi tapti premjere. Labai greitai dėmesys visai kitur pakrypo.

Iš esmės net ir formuojant koaliciją buvo tam tikra pauzė. Kažkas vyko, tada buvo susprogdinta bomba, kurios daugelis ir tikėjosi, bet tuomet jau buvo oficialiai pasakyta. Dar įsiterpė ilgasis savaitgalis ir jau prasidėjo rimtesnis judėjimas link koalicijos formavimo“, – teigė analitikas M. Baltrukevičius.

Jis, žvelgdamas į šių, 2020 ir 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus, atkreipė dėmesį, kad rinkimus laimėjusi partija parlamente užsitikrina bent 50 mandatų. O tai, anot jo, galima vadinti ir maža tendencija.