Vietoje, kur anksčiau buvo sovietų karių paminklas (jis yra nukeltas), išdėliotos raudonos ir baltos spalvos žvakės, padėtos gėlių kompozicijos, vainikai, žuvusiųjų nuotraukos.
Paaiškino, kodėl lankosi kapuose šią dieną
„Čia šventė“, – trumpai, paklaustas apie apsilankymo tikslus, Delfi atsakė kapų lankytojas.
Kitas kapų lankytojas – Valerijus – sakė, kad atėjo atminti žuvusiųjų.
„Pas mane senelis su fašizmu kovojo. Čia garbė mirusiesiems, kurie žuvo už žmonių laisvę – nebūtinai mano ar jūsų. Visi žinome. Kaip ten bebūtų, jie kovojo su fašizmu. Na va – pergalė“, – Delfi sakė Valerijus.
Jis sakė, kad tais laikais Rusija buvo visai kitokia šalis, o dabartinės padėties ten jis nelygina.
„Buvo visai kita šalis, kiti žmonės. Lyginti dabartinę Rusiją... Čia ne Tarybų sąjunga, visiškai skirtingos šalys, skirtingas karas... Aišku, čia didžiulis siaubas, bet visiškai kitoks dalykas. manau, kad čia žmonės ateina atminti atminti tų žmonių, kurie tada žuvo“, – kalbėjo Valerijus.
Svarstė apie karo priežastis
Jis taip pat sakė, kad jam skaudą širdį dėl Ukrainos.
„Aš prieš karą. Vienareikšmiai sakyti, ar tu už Putiną, ar Zelenskį, yra labai primityvu, nes reikia žinoti priežastis, kodėl taip elgiasi vienas, kitas.
Kodėl žmonės išrinko Zelenskį – Zelenskis žadėjo, kad baigsis karas Donbase, o kas išėjo? Čia vienareikšmiai sakyti labai sunku, bet kad aš prieš karą, tai 100 proc. Turbūt nėra žmonių, kurie už karą – žmonės žūsta ir iš vienos pusės, ir kitos, čia košmaras, siaubas“, – pabrėžė vyras.
Valerijus pritarė, kad Rusija užpuolė Ukrainą.
„Geopolitiniai karai, pinigai, o tikrųjų tų mechanizmų, kodėl viskas prasidėjo ir kas ką nori pasiekti, mes juk nežinome“, – kalbėjo kapų lankytojas.
Jis apgailestavo dėl valdžios svarstymų riboti mokyklose rusų kalbos mokymą.
„Valstybė turi būti vieningi, o taip išeina, kad skiria žmones, piktina. Štai apsunkina žmonėms lankyti Baltarusiją. Jei ten viskas taip blogai, duok žmogui nuvykti apžiūrėti, kas ten taip blogai“, – sakė Valerijus.
Su šeima, mažais vaikais kapines aplankiusi 35 metų moteris dalijosi, kad švenčia pergalę.
„Čia jau kaip šventė tokia, kiekvienais metais, kaip kažkokia tradicija daugiau. Karas yra blogai, aš ne už vieną ar kitą pusę, karas yra blogai“, – kalbėjo Veronika.
„Čia ne okupavimas, čia žaidimas“
„Man nepatinka čia, nėra paminklo, nėra kur padėti gėlių. Negerai, čia mūsų atsiminimas, mūsų istorija, reikia gerbti žmones, jie mirė už mus. Čia ne prie ko politika, čia nuo fašizmo žmones išlaisvino. Fašizmas dar baisesnis už okupavimą. Jūs nežinot, o mano senelė, mama žino, kaip jie gyveno, kas yra tikrai okupavimas. O čia ne okupavimas, čia – žaidimas“, – žiniasklaidai komentavo dar viena kapinių lankytoja Margarita.
„Man nepaprastai gėda. Mūsų atminties jie niekaip nenužudys, nenužudys. Mano dėdė yra lietuvis, jie kare kaip kino filme susipažino ir karo metu apsivedė. Štai čia jis yra palaidotas ir aš pas jį ateinu. Nes jis kariavo ir žuvo. Gėda tokiai valdžiai, jei sodins, tegu sodina“, – piktinosi dar viena lankytoja Liudmila.
Tuo, kad Antakalnio kapinėse nebėra paminklo sovietų kariams, nepatenkinta buvo ir kita lankytoja.
„Blogai atrodo. Europoje švenčiama, Prancūzijoje yra paskelbta 9 diena – laisva diena, žmonės ateina prisiminti, Varšuvoje, kitur visi ateina. Lietuvoje – kiek žmonių buvo Lietuvoje nužudyta. Žinote, mums reikia pasakoti jauniems žmonėms, istorijos mes visiškai nežinome Lietuvoje. Mano šeima buvo okupacijoje, buvo žemė panaikinta, atiduota kolūkiečiams – visa tai buvo, tai praeitis“, – kalbėjo ji.
Moteris sakė, kad „Vilnius galėjo būti kaip Varšuva.“
„Daug ateis žmonių, ne tik jūs ateisit su savo nuomone, bet ir kiti ateis“, – tvirtino Ieva.
Surengė vieno asmens mitingą
Į kapines atvykęs Jurijus atsinešė daiktus, sakė rodysiantis pasirodymą. Su juo bendravo policijos pareigūnai.
„Nebijokit, ne bomba. Viskas tvarkoj, prašau, nemaišykite man“, – sakė jis.
Galiausiai Jurijus išsitraukė savadarbį stendą, kurį įsmeigė į žemą. Ant jo buvo parašyta:
„Čia stovėjo paminklas žuvusiems antifašistams. Jį nugriovė fašistų gynėjai!“.
„Jums turi papasakoti mūsų propaganda – argi nežinot, ypač Lietuvos radijo televizija. Ji gražiai papasakos, jūs manęs nepažinsit. Aš nieko jums neskaitysiu“, – teigė jis, pasipiktinęs nugriautu paminklu.
„Čia mano mitingas, pavienio asmens“, – tvirtino Jurijus.
Atėjo Švenčionienė, vyras su Georgijaus juostos spalvų marškinėliais
Į Antakalnio kapines atvyko ir Georgijaus juostelės spalvų marškinėlius užsidėjęs vyras, taip pat pagarsėjusi protestų dalyvė Erika Švenčionienė.
„Kai jūsų senelių, prosenelių kapus suniokotų, kaip jūs vertintumėte žygį tų, kurie dabar atėjo į valdžią? Kas atėjo į valdžią? Tie, kurie pralaimėjo Antrąjį Pasaulinį karą, dabar galvoja, kad jų valanda ir tais baisiais, negražiais darbais bando save įprasminti“, – tvirtino E. Švenčionienė.
Ji perskaitė eilėraštį rusų kalba.
Žurnalistai jos klausė, ar ši laukianti Ukrainos pergalės.
„Šiandien aš švenčiu Pergalės dieną. Ukraina turi suprasti, kad reikia būti kartu su mumis – būti kartu Pergalės dienoje, tai buvo visų tautų pergalė. Visų tautų – už savo išlikimą“, – teigė E. Švenčionienė.
„Mes gi buvome laimingi, kai galų gale laimėjome prieš tą nesveiką žmogų – Hitlerį. (...) Aš nežinau nieko apie sovietų okupaciją“, – tvirtino ji.
Piktinosi, keikė žurnalistus, Ukrainą
„Ar aš negaliu pagerbti senelio atminimo? Jau net nekalbu apie tuos žmones, kurie kariavo ir žuvo. Atėjau čia dėl savo senelio. Aš ne tik dėl jo atėjau, bet ar jums bus geriau dėl to, kad atėjau dėl senelio?“, – sakė vienas pašnekovas, į Antakalnio kapines atvykęs pasipuošęs Georgijaus juostos spalvų marškinėliais.
Vienai iš žurnalisčių paminėjus karą Ukrainoje, jis ir aplink vyriškį stovėję žmonės reagavo aršiai.
„Vėl Ukraina, prie ko čia Ukraina? Atsibodot su savo ta Ukraina, s*kos. Ar nėra daugiau ką veikti? Prietrankos“, – šaukė netoliese žurnalistų stovėjęs ir viską filmavęs pagyvenęs vyriškis.
Vyras Georgijaus juostos marškinėliais žurnalistų klausė, kaip jis turėtų žiūrėti į Ukrainą, kai joje jau dešimt metų kovoja „banderovcai“.
Dar vienas šalia stovėjęs vyras žurnalistams aiškino, kad jie neva kalba „standartiniais tekstais ir bijo pasakyti savo nuomonę“.
Pavieniai kiti lankytojai padeda gėles ir palieka kapines. Dauguma jų nekalbūs, su žurnalistais bendrauja nenoriai.
„Su pergalės diena“, – Eltos žurnalistei sakė jaunas vyras.
Žurnalistei atsakius, kad ji šios šventės nešvenčia, o į kapines atvyko daryti reportažo, pastaroji sulaukė paraginimo išeiti.
„Tai ir eik iš čia, jei nešventi“, – negarsiai praeidamas pasakė vyras.
Į kapus atvyko ir buvęs „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.
Kai kurie susirinkusieji piktinosi, kad buvo nukeltas paminklas. „Gėda Vilniui!“, – sakė garbaus amžiaus moteris.
Kapinėse skambėjo pergalę šlovinančios rusiškos dainos, kuriomis pasirūpino jaunas vaikinas, turėjęs kuprinę su Vyčio ženklu. Eltai jis sakė, kad yra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, kur esą buvo žeminamas dėl savo ukrainietiškos kilmės pavardės.
Susiginčijo su Ukrainos rėmėjais
Kapinėse apsilankė ir Ukrainos rėmėjai Olegas Šurajevas, Valdas Bartkevičius, kiti. Jie įsivėlė į ginčą su atėjusiais minėti gegužės 9-ąją.
„Mes jums mirties linkime, ar jūs mus puolate? Mūsų vietoje, Vilniuje“, – vienam kapinių lankytojui rusiškai sakė V. Bartkevičius.
„Čia ne tavo vieta“, – jam atsakė rusakalbis.
V. Bartkevičius tuo pasipiktino ir pareiškė, kad kapinėse guli okupantai.
„Eik pas savo kareivius iš švęsk“, – neatlyžo rusakalbis.
„Tavo kareiviai turi būti Rusijoje, o ne Lietuvoje. Galėjo juos pasiimti ir išsivežti juos namo“, – pareiškė V. Bartkevičius.
Jis rusakalbiui taip pat teigė esantis už Ukrainą: „Jūsų reichas bus sugriautas ir jūs mirsite visi“.
Į šį ginčą galiausiai įsikišo policijos pareigūnai ir vyrus išskyrė.
Sostinės valdžia prie įėjimo į kapines pastatė specialų konteinerį. Apie tai feisbuke rašė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas:
„Visiems, kuriems šiandien kyla nostalgija laikams prie ruso, mieste pastatėme tinkamiausią vietą pagerbimo simboliams.“
Tuo metu Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse kol kas ramu, minėti Pergalės dieną į kapus kol kas ateina pavieniai asmenys.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją yra minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją. Ukraina šią dieną ėmė minėti taip pat gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Policija budresnė nei įprastai
Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė „Delfi“ prieš kelias dienas sakė, kad siekiant išvengti provokacijų ir užkardyti galimus vandalizmo atvejus, šalies policijos policijos pareigūnai vykdys sustiprintą patruliavimą prie karių kapinių.
Viešosiose erdvėse bus stiprinama viešosios tvarkos priežiūra. Bus papildomai stebimi paminklai, skverai, tiltai ir kiti objektai, situacija dėl draudžiamų simbolių demonstravimo.
Vilniuje, nepaisant to, kad paminklai sovietų kariams yra nuversti, paprastai tą dieną lankytojai su gėlėmis eina į Antakalnio kapines. Nešti gėlių nėra draudžiama, bet policija budriau stebės aplinką, kad užtikrintų viešąją tvarką ir rimtį.
„Kiekvienais metais Vilniaus apskr. VPK policijos pareigūnai gegužės 9-ąją dirba Antakalnio kapinėse užtikrindami viešąją tvarką ir rimtį. Šiemet ne išimtis. Policijos pajėgos (tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai) patruliuos ir fiksuos galimus pažeidimus, stebės atvykusius dalyvius, kad būtų išvengta galimų provokacijų, užkirstas kelias administraciniams nusižengimams dėl draudžiamų simbolių demonstravimo“, – teigė policijos atstovė.
Prašymų rengti mitingus negauta
Prašymų šią dieną rengti susibūrimus negauta nei viename iš trijų didžiųjų miestų
Klaipėdoje paprastai ta vieta, kur Gegužės 9-ąją žmonės nešdavo gėles, rinkdavosi, būdavo Skulptūrų parkas. Prieš kelerius metus ten irgi buvo demontuoti sovietiniai paminklai.
„Bus budinčių pareigūnų kaip ir kiekvieną dieną, kurie taip pat tą dieną pravažiuos, patikrins tas vietas, kuriose Gegužės 9-ąją galimai galėtų rinktis asmenys. Gėlių padėti arba susitikti tikrai yra nedraudžiama, svarbu, kad tie susitikimai būtų taikūs ir nepažeistų viešosios tvarkos“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė.
VSD perspėjo
Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėjo, kad artėjant gegužės 9-ajai neatmestinos provokacijos
„Pastaruoju metu su Kremliaus režimu susiję subjektai prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes aktyviai vykdo psichologines-informacines operacijas, kurios apima ir kinetinius veiksmus, kai tikslingai daromi įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimai.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipia dėmesį, kad šios operacijos pasižymi agresyvumu, siekiant paveikti visuomenes, jas įbauginti, kelti paniką ir trikdyti valstybės institucijų darbą“, – teigiama VSD feisbuke išplatintame pranešime.
Lietuvos žvalgyba pažymi, kad informacinių-psichologinių atakų kampanijos įprastai remiasi įvykiais, kurie tuo metu yra aktualūs atakuojamose šalyse, o naratyvams kurti naudojamos visuomenei svarbios temos ir reikšmingos istorinės datos.
„Pernai antisovietiniam pasipriešinimui atminti skirti paminklai Baltijos šalyse tikslingai išniekinti gegužės 9 d. išvakarėse, kai Rusijoje švenčiama vadinamoji „pergalės diena“. Žvalgybos vertinimu, artimiausioje perspektyvoje panašaus pobūdžio išpuolių ar provokacijų tikimybė prieš įvairius objektus Lietuvoje išlieka padidėjusi“, – teigiama įraše.
VSD dar kartą atkreipia dėmesį, kad priešiškos tarnybos siekia įvairiais būdais verbuoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojus, kuriuos vėliau galėtų išnaudoti tokioms provokacijoms ar išpuoliams vykdyti. Vis dažniau tam pasitelkiami socialiniai tinklai, kuriuose nuolat atsiranda skelbimai, skelbiantys, kad ieškoma asmenų, sutiksiančių už tam tikrą mokestį šnipinėti, pavyzdžiui, fotografuoti strateginės svarbos infrastruktūrą ar karinius objektus ir rinkti duomenis apie asmenis, vykdyti sabotažo ar vandalizmo aktus.
Socialiniuose tinkluose pamačius skelbimus, kuriuose siūlomas finansinis atlygis už vandalizmo aktų ir kitų teisės aktų pažeidimų vykdymą Lietuvoje, raginame nedelsiant apie tai pranešti VSD.
