„Jeigu asmeniškai klausimas, ar tikėjausi (tokių sprendimų – ELTA) – tai tikrai ne. Bet ministrė priėmė sprendimą ir, matyt, premjerė jį įvertins“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė, pastebėdama, jog nėra detaliai įsigilinusi į ažiotažą sukėlusią situaciją.
„Matyt, ministrė geriausiai pati žino ir situaciją, ir gali įvertinti, kokie čia gali būti sprendimai. Ji tą vakar padarė. Tai tiek žinių. Ir tikiu, kad čia yra geriausias sprendimas“, – pridūrė ji.
Šiuo metu M. Navickienė vadovauja ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), bet ir laikinai eina švietimo ministrės pareigas. Klausiama, ar „laisviečiai“ galėtų pretenduoti į šiuos laisvus portfelius, A. Armonaitė teigė, kad tokio scenarijaus dar nesvarstė.
„Visų pirma, tai nebuvo ta ministerija – kaip, beje, ir švietimo – kurią per derybas Laisvės partija gavo. Atsakomybę valdyti tas sritis prisiėmė konservatoriai. Tai pirmiausiai jų prerogatyva ir yra dabar užtikrinti darbų kokybę tose ministerijose“, – kalbėjo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nusprendė palikti postą tęsiantis skandalui dėl jos ir politikės sutuoktinio Mindaugo Navicko ryšių su įmone „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir verslininkės sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu.
Finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje. Trečiadienį pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – ministrės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
M. Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 m., nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios buvo šios įmonės direktoriumi. Visgi, Lietuvos bankui pradėjus tyrimus, M. Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.
Tiesa, naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis Vilhelmas Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.
Ministrė M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja politikė bendrauja retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.
Trečiadienį 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų.
Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.
Tikisi, kad LSMU perleis sklypą „Rheinmetall“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tarybai ketvirtadienį spręsiant dėl Radviliškio rajone esančio sklypo perleidimo amunicijos gamyklai „Rheinmetall“, Aušrinė Armonaitė viliasi, kad universitetas apsispręs valstybės naudai. Pasak ministrės, kitu atveju Vyriausybė ir Seimas bus priversti valstybei priklausantį ir universiteto naudojamą žemės sklypą perimti kitais būdais.
„Jei universitetas stovės valstybės intereso pusėje, jis šiandien priims sprendimą ir jo nevilkins. Jei universitetas mėgins daryti verslą, (...) Vyriausybė, Seimas turėsime imtis visai kitokių veiksmų“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.
„Tikiuosi, kad nebus žaidžiama kažkokių užkulisinių žaidimėlių, nebus bandoma gauti to, kas universitetui nepriklauso. (...) Su „Rheinmetall“ derybos vyko labai sklandžiai, tikiuosi, kad su LSMU tai neužtruks ilgiau“, – pridūrė ministrė.
Ji taip pat nevengė sukritikuoti universitetą dėl delsiamo apsisprendimo.
„Galbūt tie sprendimai universitete jau galėjo būti priimti anksčiau“, – sakė A. Armonaitė.
Ketvirtadienį LSMU taryba neeiliniame posėdyje spręs, ar perleisti Baisogaloje esantį universiteto valdomą sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Radviliškio rajone esantį 340 hektarų naudojamą žemės sklypą siekiama perimti, o universitetui suteikti kitus, Vyriausybės nutarime numatytus, žemės sklypus.
ELTA primena, kad EIMIN sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
Eurokomisaro klausimas koalicijoje aptartas nebuvo
Laisvės partijos lyderė tikina, kad eurokomisaro klausimas koalicijoje aptartas nebuvo. Tai, pasak jos, nėra normalu. Politikės nuomone, koalicijos partneriai turėtų atsižvelgti į „laisviečių“ nuomonę bei palaikyti ir jų keliamą Civilinės sąjungos klausimą.
„Koalicija niekada neturėjo išsamaus pokalbio dėl eurokomisaro, koalicinė taryba taip pat. Nėra indikuota, kas galėtų būti kandidatas. Vis dėlto, situacija nevisai normali“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Normalioje koalicijoje, lygiavertėje, draugiškoje partnerystėje būtų adekvatu pasišnekėti apie eurokomisaro skyrimo klausimus ir išklausyti, kas partneriams yra svarbu“, – akcentavo politikė.
Laisvės partijos lyderė leidžia suprasti, kad „laisviečiai“ didžiųjų koalicijos partnerių siūlomo eurokomisaro kandidatūrą labiau palaikytų, jei būtų priimtas Civilinės sąjungos įstatymas.
„Jeigu yra tikimasi palaikymo kažkokiai kandidatūrai, reikėtų suprasti, kad Laisvės partija visada indikavo, kur palaikymas yra svarbus Laisvės partijai. Yra keletas klausimų ir vienas iš jų yra civilinės sąjungos įstatymas, kuris yra priėmimo stadijoje ir trūksta kelių balsų“, – kalbėjo ji.
„Civilinės sąjungos likimas yra koalicijos partnerių rankose. Nuo jų priklausys, nuo jų pasipriešinimo ar palaikymo kiekio priklausys, ar mes dar galėsime civilinę sąjungą priimti šioje sesijoje“, – patikino A. Armonaitė.
Todėl, pažymi politikė, radus sutarimą dėl Seime įstrigusio projekto, kur kas lengviau „laisviečiams“ būtų priimti sprendimus ir dėl eurokomisaro.
„Negalėčiau atmesti, kad Laisvės frakcijai palaikyti eurokomisaro kandidatūrą būtų lengviau jei civilinė sąjunga būtų priimta“, – akcentavo ji .
„Tai paprasta tiesa“, - sakė Armonaitė.
ELTA primena, kad Laisvės frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas yra užsiminęs, jog „laisviečiai“ rems Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, vertindami tai, kaip konservatoriai „kovos“ už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Laisvės partija ir anksčiau yra išreiškusi abejonių dėl G. Landsbergio kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius. Dar praėjusių metų rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Dokumente teigiama – jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į EK.
Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais.
Viešojoje erdvėje jau anksčiau spekuliuota apie tai, jog G. Landsbergis veikiausiai yra įvardijamas kaip realiausias kandidatas pakeisti šiuo metu kadenciją EK baigiantį komisarą Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką ir vandenynus.
Visgi, pats G. Landsbergis konkretaus atsakymo iki šiol nėra pateikęs – pernai lapkritį komentuodamas minėtus gandus ministras nurodė, jog tai jam nėra svarbiausias klausimas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
