„Noriu prisiimti atsakomybę vesti sąrašą. Šiandien priimsime sprendimus, kurie valdybai deleguos teisę nuspręsti dėl reitingavimo momentų ir t.t. Ta diskusija persikels, bet manau, kad nereikia, kai esi partijos pirmininkas, slėptis Europos Parlamente ar Europos Komisijoje“, – šeštadienį žurnalistams Laisvės partijos suvažiavimo metu kalbėjo A. Armonaitė.
„Jeigu prisiėmei atsakomybę, ją reikia iki galo vesti ir didysis mūšis bus spalio 13 d.“ – pažymėjo ji.
Tuo metu kalbėdama apie Europos Parlamento rinkimus, A. Armonaitė akcentavo norinti, kad rinkimuose dalyvautų kuo didesnis rinkėjų skaičius.
„Europos Parlamente yra ne tik ideologiniai priešininkai, bet ir rinkėjų pasyvumas. Mes nenorėtume antirekordo Europoje, kai berods Slovakijoje atėjo viso labo 15 ar 19 proc. žmonių. Seimo rinkimų dalį sprendimų dalį priimsime ir užtvirtinsime poziciją dėl gynybos mokesčio“, – teigė politikė.
„Laisvės partijai pavyko suformuluoti gana subalansuotą pasiūlymą, kaip finansuoti gynybą neapkraunant vidurinės klasės ir žmonių naujais mokesčiais“, – pažymėjo ji, kalbėdama apie planus partijos suvažiavimo metu.
Vienas Laisvės partijos lyderių, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sakė, kad „laisviečių“ sąrašas parlamento rinkimuose turėtų būti išreitinguotas liepos viduryje. Jis taip pat išreiškė viltį, kad A. Armonaitė bus minėto sąrašo lydere.
„Jau dabar turime gana didelį sąrašą, kuris pildosi, jame yra mokslo daktarų, politikoje anksčiau dalyvavusių ir dalyvaujančių žmonių, Laisvės partijos lyderių. Liepos viduryje turėsime atvirą kandidatų ir simpatikų registraciją, tada reitingavimą, kurio metu susireitinguos visas Laisvės partijos sąrašas Seimo rinkimams“, – teigė V. Mitalas.
„Man atrodo, kad turėsime gana didelę konkurenciją, bet man, kaip Laisvės partijos nariui labai svarbu, jog aktyvūs žmonės ir partijų pirmininkai nesislėptų ir vestų sąrašą Seimo rinkimuose, neatsitiktų taip kaip su socialdemokratais ar konservatoriais, kur partijų pirmininkai nežinia kur bus. Tikiuosi, kad Aušrinė Armonaitė galės vesti Laisvės partijos sąrašą į Seimo rinkimus šį rudenį“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad rinkimai į Seimą vyks jau šių metų spalį. Tačiau apie savo sąrašo lyderius paskelbusios dar ne visos partijos.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sprendimus žada priimti iki birželio vidurio.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako vesiantis partijos sąrašą į parlamentą.
Armonaitė: Laisvės partiją matau, kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug gražių žodžių apie žmogaus teises“, tačiau to nepatvirtina savo sprendimais.
„Tie politikai, kurių programose prirašyta daug gražių žodžių apie žmogaus teises, Seime mums ciniškai ir visai atvirai atkirto: tai mums bus svarbu tada, jei ar kai būsime valdžioje. Aš netikiu, kad jiems tai bus svarbu kada nors. Nes arba tau tai yra svarbu dabar, arba nėra. Visai kitais atvejais tu tiesiog tuščiai kartoji svetimus žodžius, kurie tau asmeniškai nieko nereiškia“, – Laisvės partijos suvažiavimo metu kreipdamasi į partijos narius teigė A. Armonaitė.
„Laivės partiją šiame lūžio taške aš matau, kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, priešnuodį cinizmui ir populizmui. Nes mes kitokie. Mes nepaisydami nieko kovojome už žmogaus teisių darbotvarkę, neleidome užsimiršti niekam – nei draugams, nei priešininkams. Kovėmės dėl racionalaus požiūrio į mokesčius, bandėme įnešti sveiko proto į karingus partnerių naratyvus dėl Lietuvos gynybos“, – pažymėjo ji.
A. Armonaitės teigimu, „marištine dvasia“ besiremiančios jėgos grįžta slapta palaikomos tradicinių, vakarietiškų partijų politikų, kas kelia grėsmę dabartinėje geopolitinėje erdvėje.
„Mūsų viešojoje erdvėje mėgstami linksniuoti reitingai eilinį kartą visus suklaidino. Ne veltui sakoma, kad geriausia rinkėjų apklausa yra rinkimai. Ir nors prezidento rinkimai yra gana toli nuo partijų rezultatų, bet vieno reiškinio negalime apeiti: tamsos, Putino politinės dvasios ir grįžtančios „maršistinės“ bei revanšistinės agresijos“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
„Šie judėjimai grįžta sustiprėję, radę naujus pavadinimus, pavardes ir formas. Ir kas labiausiai liūdina, grįžta slapta palaikomi ciniškų tradicinių, neva tai vakarietiškų partijų politikų. Kodėl? Nes tie politikai nenori dirbti svarbiose pareigose, jie kratosi atsakingų postų ir būsimų sunkių darbų“, – kalbėjo ji.
Politikė džiaugėsi ir Laisvės partijos suformuotu krašto apsaugos stiprinimo paketu bei tuo, kad sėkmingai pasipriešino siūlytam nekilnojamo turto mokesčio modeliui Seime.
„Čia pasiekėme svarbių pergalių. Vietoje karo grėsmės skatinimo ėmėmės konkrečių darbų ir padėjome pagrindus gynybos pramonei. Suformavome tokį krašto apsaugos stiprinimo paketą, kuris mažiausiai apmokestintų gyventojus ir kartu netaptų nepakeliama našta verslui. Nepraleidome beprotiškai sumodeliuoto nekilnojamojo turto mokesčio pirmam būstui. Ir visada be kompromisų stovėjome žmogaus teisių pusėje“, – sakė A. Armonaitė.
„Laisvės partija yra aktuali dabar ir čia. Ir čia kiekvienas pradedame nuo savęs. Taip pat ir aš. Esu partijos pirmininkė, nebėgu nei į Europos Parlamentą nei į Komisiją, esu pasiruošusi vesti Laisvės partiją į Seimo rinkimus. Ir net tvenkiantis debesims, Lietuva turi kitokį pasirinkimą. Pasirinkimą, kuris yra grįstas atvirumu, pagarba žmogui, veržlumu, optimizmu ir šviesa“, – tvirtino ji.
Galiausiai A. Armonaitė teigiamai įvertino ir „laisviečių“ veiklą pandemijos metu.
„Kartu su žmonėmis ir verslu atlaikėme ketverius krizių metus, dirbome iš peties ir daug pavyko nuveikti. Turėjome pandemiją, neapibrėžtumo ekonomiką, žiaurią infliaciją, Rusijos karo sukeltas geopolitines ir ekonomines problemas, energetikos kaštų šokus. Kalbant ironiškai, šie ketveri metai valdžioje buvo dovana kuri nenustojo dovanoti“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
„Per pandemiją suteikėme galimybę žmonėms ir verslui laisviau gyventi su galimybių pasu. Nepaisant krizių – pavyko išlaikyti augimo tempą, dviženkliais skaičiais augančius žmonių atlyginimus ir naujus pasiekimus naujose pramonės srityse: nuo biotechnologijų iki gynybos ir kosmoso“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad šeštadienį Laisvės partija susirinko į suvažiavimą, kurio metu bus pristatyta, kada vyks reitingavimas į Seimo rinkimus, taip pat vyks diskusija apie Europos Parlamentą, tvirtinama finansinė veiklos ataskaita.
Mitalas: palaikymas dėl potencialios eurokomisaro kandidatūros turės būti sutartas koalicijoje
Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalicijoje, nes be jos balsų, parlamente kandidato nebus įmanoma patvirtinti.
„Mes tarsimės po Europos Parlamento rinkimų matydami tą sudėtį, kuri į EP yra išrinkta. Apie jausmų pasaulį pasakiau ir tas labai aišku apie koalicijos tarpusavio santykius, man atrodo, kad tam tikri principai, kaip kolektyviai ir kolegialiai dirbama koalicijoje yra labai svarbūs, tai matysime artimiausiu metu“, – šeštadienį žurnalistams Laisvės partijos suvažiavimo teigė V. Mitalas.
„Tas palaikymas be abejo turės būti sutartas koalicijoje, nes be koalicijos balsų Seime nebus įmanoma patvirtinti jokio eurokomisaro. Lietuvai svarbiausia, kad eurokomisaro portfelis būtų reikšmingas, būkime atviri, iš daugybės jų tikrai ne visi yra reikšmingi ir praėjusiose portfelių dalybose ir kaimynai latviai, ir estai turi pakankamai reikšmingesnius portfelius“, – pažymėjo jis.
V. Mitalas taip pat neigė kalbas, kad „laisviečiai“ kalbėdami apie potencialią premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į eurokomisarus, siekia sukelti tarpusavio trinčių konservatorių partijoje tarp Vyriausybės vadovo ir užsienio reikalų ministro Gabrielio Landsbergio.
„Tėvynės Sąjungos vidaus reikalai man nėra ypatingai įdomūs, mes rūpinamės savo dalykais, bendrais koaliciniais dalykais, Lietuvos ateitimi, o kaip partneriai susidėlios savo problemas ir iššūkius, tai palikime jiems“, – sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūnas.
Laisvės partija anksčiau yra išreiškusi abejonių dėl galimos G. Landsbergio kandidatūros į Europos Komisiją (EK). Dar praėjusių metų rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Dokumente teigiama – jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į EK.
Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais.
Viešojoje erdvėje jau anksčiau spekuliuota apie tai, jog G. Landsbergis veikiausiai yra įvardijamas kaip realiausias kandidatas pakeisti šiuo metu kadenciją EK baigiantį komisarą Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką ir vandenynus.
Visgi, pats G. Landsbergis konkretaus atsakymo iki šiol nėra pateikęs – pernai lapkritį komentuodamas minėtus gandus ministras nurodė, jog tai jam nėra svarbiausias klausimas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
