„Pirmo turo pasirodymą vienareikšmiškai vertiname kaip nesėkmę. Matyt, tokia jauna partija, kuriai iš karto teko išbandymas – valdžia – turėjome papildomų išbandymų rinkimų metu“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.
Strateginis balsavimas nebuvo palankus
Tuo metu „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pirmajame Seimo rinkimų ture šalies piliečiai rinkosi balsuoti strategiškai. Visgi, kaip pažymi politikas, tai jo atstovaujamai partijai nebuvo palanku – daugiau balsų sulaukė ne taip vienareikšmiškai kai kuriais klausimais pasisakantis Liberalų sąjūdis.
„Dažnai komentuojant Laisvės partijos pasirodymą rinkimuose, tiek politologai, tiek politiniai oponentai mini strateginio balsavimo reiškinį. Vienais kartais reiškinys suveikia mūsų naudai, kitais – mūsų nenaudai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Panašu, kad pirmojo rinkiminio turo metu rinkėjai taip pat rinkosi strategiškai, tačiau galbūt tuos koalicijos partnerius, kurie turi didesnį koalicinį potencialą dėl aptakiau formuluojamų tam tikrų savo pozicijų ar laikysenų, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais“, – svarstė jis.
Sutrukdė valdžia ir aštri retorika
Nors „laisviečiai“ ketina atlikti išsamesnę nesėkmės rinkimuose analizę, pirminiu vertinu A. Armonaitė mano, kad sutrukdyti galėjo darbas valdančiojoje koalicijoje.
„Laisvės partija buvo tas koalicinis partneris, kuris sugėrė daugiausiai neigiamo krūvio, būnant valdžioje. Matome praktikoje Vakaruose, kad mažiems koalicijos partneriams dažnai būna sunkiau išeiti į rinkimus iš valdžios pozicijų“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes pasirinkome netrankyti durų koalicijoje, neišeidinėti iš jos, kaip kažkas siūlė, nesugriauti visko. Kai žmonės balsuoja už partijas, jie tikisi, kad jie įgyvendins savo darbotvarkę ir sieks tų įsipareigojimų. Mes taip interpretavome tą rinkėjų mandatą“, – pridūrė ji.
Anot Laisvės partijos pirmininkės, mažesnį rinkėjų pasitikėjimą galėjo lemti ir aštri „laisviečių“ retorika.
„Mūsų politinių konkurentų rinkiminis pažadas skambėjo „Netrukdyti“. Mes manome, kad kartais reikia ir sutrukdyti. Šiąnakt girdėjome kaip galima nauja koalicija planuoja kelti mokesčius, lįsti į žmonių kišenes – man neramu, kas bus su mokestine sistema“, – sakė A. Armonaitė.
„Galbūt mūsų aštrumas ir tiesumas galėjo suveikti mūsų nenaudai“, – svarstė ji.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.