„Narių stojimas į partiją išaugo, vadinasi progresyviai mąstančios Lietuvos gretose yra tikėjimo, kad Laisvės partijos reikia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Kai kažkas klausė, ar jau bėgate, tai priešingai – dabar žmonės stoja į partiją“, – akcentavo ji.
Tiesa, perklausta, kiek narių prie partijos prisijungė po sekmadienį vykusių rinkimų, „laisviečių“ pirmininkė teigė negalinti tiksliai atsakyti.
Tikina, konservatorių šansai formuoti koaliciją žuvo Laisvės partijai rinkimuose neperkopus 5 proc. kartelės
Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusiems konservatoriams neskubant pripažinti pralaimėjimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys formuoti koaliciją išblėso su nesėkmingu jos vadovaujamų „laisviečių“ pasirodymu.
„Mane stebina ta viltis, neva konservatoriai dar turi kažkokių šansų formuoti valdančiąją daugumą. Konservatorių šansai formuoti valdančiąją daugumą žuvo tą naktį, kai Laisvės partija neperėjo 5 proc. kartelės. Giliai viduje, manau, visi partijos (konservatorių – ELTA) lyderiai tai supranta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Kita vertus, matyt, yra ir daugiau priežasčių, kodėl nepavyks TS-LKD suformuoti daugumos – ne tik dėl rinkimų rezultatų, nes socdemai laimėjo, bet ir dėl to, kad jie nelabai moka dirbti koalicijoje, nemoka telkti koalicijų ir nesistengia to daryti“, – aiškino „laisviečių“ lyderė.
Neabejoja, kad centro-kairės koalicija susiformuos greitai
Po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėjus formuotis būsimos centro-kairės koalicijos rėmams, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neabejoja – nauja valdančioji dauguma susiformuos greitai. Anot jos, nepaisant to, ar prie socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ jungsis liberalai, ar „valstiečiai“, diskusijos dėl koalicijos neužtruks, mat, pažymi „laisvietė“, „noras į valdžią nugalės visus“.
„Mano vertinimas, kad visi taip nori į valdžią, kad greitai susitars. Nebus ten diskusijų dėl partnerystės įstatymo ar mokesčių, ar dar kažko. Aš taip jaučiu, kad jie greitai susitars“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė, pastebėdama, jog vis dar lieka atviras klausimas, kas bus trečiasis būsimos koalicijos partneris.
„Aš manau, kad tiesiog noras į valdžią visus nugalės, visas šitas partijas, nugalės jų programas, nes, ko gero, nelabai jos yra prioritetinės programos tų politinių partijų veikloje. Ir viskas čia įvyks gana greitai. O tada – pažiūrėsime“, – teigė ji.
Klausiama, kokią santykių dinamiką įsivaizduoja būsimoje koalicijoje ir ar tai panašės į pastarųjų ketverių metų kadencijos daugumos darbą, A. Armonaitė patikino, jog tai nėra esminis klausimas.
„Man iš tikrųjų net ir nelabai rūpi, kaip bus tenai santykiuose. Labiau rūpi, kokie bus sprendimai. Ir sprendimai mane neramina“, – kalbėjo nesėkmę rinkimuose patyrusios partijos lyderė, akcentuodama, kad mato aiškius ženklus dėl artėjančios ekonominės krizės.
„Jeigu bus įgyvendinami tie pažadai, kurie yra pridalinti, tai tikrai Lietuva bus recesijoje, aš galiu pasakyti atsakingai“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Laisvės partija neperžengė minimalios 5 proc. kartelės ir rinkimus daugiamandatėje apygardoje pralaimėjo. Tiesa, trys laisviečiai dar turi šansą patekti į Seimą įveikę konkurentus vienmandatėse rinkimų apygardose: Aušrinė Armonaitė – Pasaulio lietuvių, Morgana Danielė – Žirmūnų bei T. V. Raskevičius – Naujamiesčio-Vilkpėdės apygardoje.
Jau po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų pelniusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ėmė formuoti būsimą valdančiąją daugumą. Į premjerės postą besitaikanti Vilija Blinkevičiūtė nurodė, kad būsimoji koalicija turėtų būti formuojama iš trijų partijų – socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).
Pakomentavo pristatytą biudžetą: parodo, kad konservatoriai ir toliau nemoka dirbti kartu su partneriais
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.
„Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo. Jis tiesiog buvo pristatytas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.
„Nors biudžete matome daug augimo – pensijos augs 12 proc. ir pan. Bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios galėtų kelti ekonomiką, joms palaikoma tik gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama“, – vertino ji.
Ministrė pabrėžė, kad tikisi biudžeto koregavimo ir paminėjo, kad Laisvės partija pati galimai teiks tokius siūlymus.
Politikė neigiamai vertina, kad biudžete nenumatytas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, o finansavimas keliams buvo sumažintas. Pasak jos, Seime bus taisoma kiek finansavimo numatoma keliams.
„Neauga NPD. Tai reiškia, kad žmonių kišenėse nedaugės pinigų ar jie daugės kitais būdais, bet ne per mokestinį režimą“, – kalbėjo ji.
„Blogai vertinu (keliams skiriamą finansavimą – ELTA). Matome, kokia yra kelių situacija. Gal dar bus kažkaip Seime pataisytas tas biudžetas. Nes tai, kad pradėti Molėtai–Utena darbai, legendinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai ar „Via Baltica“ atkarpa, yra dideli pasiekimai, bet bendra situacija nėra gera. Tai,manau, Seime bus pataisyta“, – vertino ji.
Anot A. Armonaitės, biudžeto projekte trūksta lėšų numatytų pažangiosioms technologijoms, biotechnologijoms. Ji tvirtina, ypač matant galimą investicijų sulėtėjimą, toks finansavimas reikalingas.
„Reikalinga augimo darbotvarkė. Reikia investuoti į biotechnologijas, inžinerinę pramonę. Tai yra ne išlaidos, nors dažnai jas taip matome, bet tai yra investicijos, jos sugrįžta. Reikia ambicingiau suplanuoti paskatas investicijų pritraukimui, kur matome galimo lėtėjimo ženklų“, – komentavo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).