„Man pasidarė pikta dėl to, kad ir taip kovoju su „spamu“ el. paštuose, tačiau niekur nesiregistruojant mano ir mano tos darbovietės kolegų paštai buvo įtraukti į gavėjų sąrašą“, – teigė Andrius (pavardė redakcijai žinoma – „Delfi“).

Parlamentaras ir kandidatas būsimuose rinkimuose pripažino, kad platina agitaciją elektroninėmis priemonėmis.

J. Džiugelio rinkimų agitacija

„Vienas iš mano rinkiminės agitacijos priemonių yra naujienlaiškis. Naujienlaiškiai siuntinėjami viešai prieinamais kontaktais. Viešai prieinami kontaktai yra surenkami iš viešai prieinamų šaltinių“, – dėstė J. Džiugelis.

Pasak jo, jeigu žmogus nenori gauti naujienlaiškio, gavęs laišką, jis gali arba atsakyti į laišką ir jo atsisakyti, arba paspausti atsisakymo mygtuką, ir daugiau tokio naujienlaiškio jis negaus.

„Kaip žinote, šiuo metu yra aktyvus rinkiminis agitacinis laikotarpis. Tausodamas gamtą, aš atsisakiau popierinės spaudos, ir pasitelkiau išmaniąsias technologijas, kad parodyčiau rinkėjams apie atliktus darbus, nes aktyviai bendraudamas nuolat sulaukiu klausimo, kas yra atlikta ir padaryta. Yra platinamos ir darbų ataskaitos, ir kitas turinys. Bet, jeigu vienam arba kitam piliečiui nėra noro gauti tokio pobūdžio informacijos, jis gali atsisakyti“, – teigė J. Džiugelis.

VRK komentaras

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė paaiškino, kad rinkimų kodekse nėra numatyti draudimai konkrečioms politinės agitacijos formoms ir būdams, tačiau pagrindinis rinkimų įstatymas numato, kad agitacija neturi pažeisti sąžiningų ir garbingų rinkimų principų.

„Tokiu atveju, jeigu rinkėjas nepageidauja gauti kandidatų politinės reklamos, jis gali atsakyti kandidatui prašydamas nesiųsti tokio pobūdžio informacijos“, – teigė I. Ramanavičienė.

VRK kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija yra parengusi rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu. Su jomis galite susipažinti paspaudę čia.

VRK atstovė atkreipė dėmesį, kad šiame dokumente numatyta, kad viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų reikalingas konkretus ir nedviprasmiškas duomenų subjekto sutikimas, duotas laisva valia tinkamai informuoto duomenų subjekto. Šiuo sutikimu turėtų būti remiamasi rinkėjams siunčiant pranešimus balsuoti už konkretų kandidatą ar skambinant rinkėjams rinkimų agitacijos tikslais.

„VRK visoms rinkimuose dalyvaujančioms partijoms ir kandidatams tvarkant asmens duomenis rekomenduoja vadovautis rekomendacijomis dėl asmens duomenų tvarkymo rinkimų metu, nes tik laikantis šiame dokumente nurodytų reikalavimų yra įmanoma suderinti rinkimų veiklas kartu su asmens duomenų apsauga“, – teigė I. Ramanavičienė.

Pasak Komisijos atstovės, VRK neturi įgaliojimų patikrinti, ar kandidatas tinkamai tvarkė asmens duomenis siųsdamas jiems pranešimus. Šias aplinkybes galėtų patikrinti tik Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kurios kompetencijoje ir yra tokio pobūdžio pažeidimų tyrimas.

„Atvejų, kai rinkėjai skundžiasi gavę politinės reklamos, sulaukiame per kiekvienus rinkimus, todėl visi politinės kampanijos dalyviai prašomi vykdant rinkimų agitaciją gerbti rinkėjų lūkestį ir nenorą gauti politinės reklamos“, – teigė I. Ramanavičienė.