Šiuo metu valdžios perdavimo procesas Jungtinėse Valstijose (JAV) vyksta ramiai. Politologas, filosofas Kęstutis Girnius aiškino, kad taip yra iš esmės yra dėl to, kad valdžioje yra Joe Bidenas, kuris pakvietė, priėmė D. Trumpą, ir pažadėjo, kad valdžios perdavimas bus tvarkingas.
„Dabar, kai jau D. Trumpas pradeda skelbti kai kuriuos savo kandidatus, tai, kai kurie jų tikrai yra kontroversiški, ir čia gali kilti šiokių tokių problemų. Antra vertus, net ne trys milijonai buvo skirtumas tarp balsų, bet faktiškai respublikonai ir rinkikų laimėjo labai daug, ir Senatas pateko į jų rankas, ir išsaugojo Atstovų Rūmus. Tai yra laikoma nelaukta, bet labai reikšminga pergale“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo K. Girnius.
Kontroversiškiausios pavardės
Tarp kontroversiškiausių žmonių, galimai sudarysiančių D. Trumpo komandą yra dabar jau buvęs Kongreso narys Mattas Gaetzas, galimas generalinis prokuroras. Lietuvoje jo pareigybę labiausiai atitiktų Teisingumo ministro pozicija. Gali būti, kad jo kandidatūra nesulauks palaikymo.
„Jis yra radikalas, Etikos komisija buvo pasirengusi balsuoti, kad būtų paskelbta labai kritiška ataskaita apie jį, todėl jis atsistatydino. Dabar, kai jis atsistatydino, ir nebėra Kongreso narys, Komisijos išvada nebus paskelbta. Jis taip save apsaugojo, bet yra labai aišku, kad trys senatorės balsuos prieš jį. Jei atsiras nors vienas vyras, kuris balsuos prieš jį, tai jis nebus patvirtintas“, – aiškino K. Girnius.
Pasak politologo, jis nelabai tinka savo pareigoms, bet yra ištikimas D. Trumpui.
„Jis manė, kad per pirmą kadenciją buvo apsuptas ne visiškai patikimų žmonių, tai aš manau, kad jis skyrė pirmenybę ištikimybei. Tai yra žmonės, kurie beveik šimtu procentų įgyvendins jo norus. Čia yra svajonė, aš manau, kad nebus taip lengva. Pavyzdžiui , dėl M. Gaetzo yra rimta galimybė, kad Senatas atmes jo kandidatūrą“, – teigė K. Girnius.
Dar viena kontroversiška pavardė, kuri greičiausiai nebus atmesta, tai yra buvusio kario, buvusio „Fox news“ komentatoriaus Pete’o Hegsetho kandidatūra į gynybos sekretoriaus poziciją. Pagrindinis priekaištas jam – dėl patirties trūkumo.
„Vienas dalykas yra plepėti televizijoje, o kitas dalykas – turėti patirties vadovauti ministerijai, kuri turi turbūt kokius tris milijonus darbuotojų ir karių, kartu sudėjus. Yra galimybė, kad, jeigu jis parinktų rimtus pavaduotojus, kad jis galėtų susitvarkyti, bet dauguma žmonių skeptiškai į šitą žiūri“, – sakė K. Girnius.
Dar viena didelė problema, pasak politologo, yra Mike Huckabee, buvęs pastorius, kuris parinktas ambasadoriumi Izraelyje.
„M. Huckabee yra pasakęs, kad palestiniečių tauta neegzistuoja, kad Izraelis gali išvaryti palestiniečius, jie galės rasti sau vietos kažkur kitur arabų žemėse arba kažkur kitur. Įsivaizduokite, kokia būtų reakcija, jeigu kažkas sakytų, kad žydų tauta neegzistuoja, ir, kad jie galėtų gyventi Amerikoje. Laikyčiau tai neapykantos kurstymu, tačiau jis bus patvirtintas“, – įsitikinęs K. Girnius.
Nori pasinaudoti istorine procedūra
„Šitas įstatymas tapo Konstitucijos dalimi, nes Senatoriai dažnai nebuvo Vašingtone. Kai jie turėjo arkliais keliauti į Bostoną ar kažkur kitur, tai dažnai jų nebuvo. Buvo priimtos tokios taisyklės, kad , kai jų nėra, galima priimti tokį paskyrimą. D. Trumpas yra dabar paprašęs, kad beveik visa komanda būtų priimta tokiu būdu. Tai būtų beprecedentis žingsnis. Tas faktiškai reikštų, kad Senatas atsisako savo pareigos patvirtinti kandidatus“, – kalbėjo K. Girnius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Senato vadu išrinktas Pickas Johnas Tune’as, kuris yra labiausiai nepriklausomas iš visų šitų kandidatų.
„Jis tikrai yra netrumpistas, bet jis aiškiai pasisako, kad „aš būsiu ištikimas prezidentui“. Bet klausimas, ar jis pritartų tokiems „pertraukos paskyrimams“. Manau, kad, jeigu jam rūpi išlaikyti vieną svarbiausių Senato funkcijų, jis turėtų pasipriešinti. Jeigu jis pasipriešins, tai gali būti sukilimas prieš jį. Jis bus pasmerktas kaip slaptas demokratas, bet aš dar turiu vilčių, kad jis supras, kad dviejų šimtų tradicijos negali išmesti dėl vieno žmogaus“, – kalbėjo K. Girnius.
Aiškesnės kandidatūros
Aiškesnės ir mažiau nerimo keliančios kandidatūros yra Marco Rubio – į Valstybės departamentą, kas Lietuvoje būtų Užsienio reikalų ministerijos atitiktų, ir Michelio Waltzo – į nacionalinio saugumo patarėjus.
„Abu yra laikomi kompetentingais, nebus jokių problemų. Jie bus patvirtinti. M. Rubio kurį laiką buvo aršus Ukrainos rėmėjas, dabar jis truputį pašvelninęs toną, jau kalba, kad reikės rasti susitarimą.
M. Waltz laikomas puikiu kandidatu. Bet, jeigu D. Trumpas ir jo ištikimieji pradėtų didelį spaudimą, tai bus klausimas, kiek jie galės atsilaikyti. Prezidentas turi teisę bet kada atleisti bet kokį ministrą, jam nereikia paaiškinti, jis gali paskambinti telefonu ir pasakyti „sudie, nebesi man reikalingas“, ir jis privalo pasitraukti“, – aiškino K. Girnius.
Klausimas dėl paramos Ukrainai
Politologas nemano, kad D. Trumpas nutrauks paramą Ukrainai, tačiau neatmeta, kad ją gerokai sumažins, ir spaus dėl derybų dėl paliaubų.
„Jei paliaubos bus dabartinėmis sąlygomis, tai demarkacinė linija bus frontas. Kitaip sakant, didelė dalis Ukrainos teritorijos liktų Rusijos rankose. Niekas nepripažintų to teisėtu, ir ukrainiečiai galėtų turėti viltį, kad po keturiasdešimt metų, kai Rusija bus pakitusi, jie galės bent dalį tos teritorijos atgauti. Krymo niekada neatgaus.
Tada yra klausimas, kokias saugumo garantijas suteiktų? Yra kalbų, kad būtų pakankamai dvišalių sutarčių, kur garantuotų, kad, jeigu Rusija vėl pultų Ukrainą, kad vis tiek Ukraina gautų labai rimtą paramą, kiti kalba, kad gal ir NATO pajėgos pradėtų ginti Ukrainos oro erdvę, jeigu staiga, po susitarimo, Rusija ją pažeistų“, – teigė K. Girnius.
Jo vertinimu, Vakaruose jau pasiektas taškas, kad „kokia nors taika, teisinga ar neteisinga, daugeliui yra labiau priimtina, negu buvo pirmuosius ar antruosius karo metus“.
Skandalo dėl Remigijaus Žemaitaičio Lietuvoje įtakos politologas nebuvo linkęs pervertinti.
„Yra žmonių, kurie tuo nepatenkinti, bet aš manau, kad Lietuva turi gerą vardą, ir kalbos apie didelę reputacinę žalą yra pervertintos. Tai bus dienos , mėnesio dalykas, ypač, jei Vyriausybėje nebus „Nemuno aušros“ ministrų, ir, jei aiškiai vykdys provakatietišką politiką, ir nebus jokio žydų persekiojimo ir antižydiškų pasisakymų viešumoje“, – sakė K. Girnius.
Dviprasmybė dėl kontaktų su Rusija
Dar lieka atviras klausimas, ar buvo išrinktojo JAV prezidento skambutis Maskvai.
„Tokia dviprasmybė nėra dažna, kai kalbame apie išrinktąjį prezidentą ir jo kontaktus, juo labiau, kad esame girdėję apie D. Trumpo pokalbius su daugybės šalių lyderiais, ir vienintelis pokalbis su Rusija yra pakibęs ore, kaip ir klausimas, ar D. Trumpas palaikė kontaktą su V. Putinu po to, kai jau paliko prezidento postą po pirmosios kadencijos, kaip teigiama garsiojoje Bobo Woodwardo knygoje, bet tai nebuvo niekur patvirtinta“, – sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Pasak jo, ši situacija yra nepalankiausia Ukrainai, nes ji yra neinformuotoje pozicijoje.
„Ji yra pozicijoje, kai nežino, ar diskusijos apie Ukrainą vyksta tarp D. Trumpo ir V. Putino vyksta nedalyvaujant Ukrainai, ar tai tik spekuliacijos, kurios augina įtampą, bet didesnių politinių pasekmių neturės“, – teigė L. Kojala.
Kalbant apie paliaubų galimybę, pasak politologo, jau kokius vienerius metus pačioje Ukrainoje matosi diskusija, kuri yra labai sudėtinga, apie tai, kad karas negali tęstis amžinai, kad karas kainuoja gyvybes, be abejo ir ekonominį šalies išsivystymą, labai brangiai kainuoja psichologiškai.
„Taip pat, kad užsibrėžti tikslai yra šventi ir negali kisti principiniame lygmenyje, tai yra, kad turi būti išvaduota visa Ukrainos teritorija, bet galbūt ne iš karto. Galbūt teks susitaikyti su sitaucija, kai agresorius liks dalies okupuotų teritorijų šeimininkas, niekam to nepripažįstant teisine, politine prasme, bet konstatuojant „realybę“ ant žemės.
Esu matęs apklausų, kurios rodo, kad dalis ukrainiečių galbūt mato skirtį tarp Donbaso ir, pavyzdžiui, Zaporižės, kad Donbasas galbūt, ypatingai tas, kuris buvo okupuotas nuo 2014 m., gali likti Rusijos okupuotas, kol pavyks jį atsiimti kitokiomis formomis, galbūt reikia pradėti derybas dėl atskirų regionų“, – kalbėjo L. Kojala.
Pasak jo, šis klausimas labai sudėtingas pačiai Ukrainos vadovybei.
„Labai sunku įsivaizduoti Volodymyrą Zelenskį staiga išeinantį į viešumą ir pareiškiantį, kad „aš sutinku brėžti ribą žemėlapyje. Nes mes puikiai suprantame, kad net, jeigu ženkli visuomenės dalis iš principo tokiam teiginiui nepritartų, ko gero, kad ir mažesnė, bet aktyvi visuomenės dalis protestuos, laikys tai išdavyste, ir sukels dar didesnį politinį chaosą, kurio šaliai tikrai nereikia“, – kalbėjo L. Kojala.
Putinas gali norėti paliaubų?
Dar vienas atviras klausimas, ar Rusija gali norėti paliaubų? Politologo nuomone, į jį atsakymo neturi ir D. Trumpo komanda. L. Kojalos vertinimu, įtikinti Kremlių gali būti labai sunku ar net neįmanoma, ypatingai matant, kad Rusija ir toliau toleruoja nepaprastai dideles aukas.
„Visai neseniai britų žvalgybininkai yra viešinę informaciją, kad per pastarąjį mėnesį apie pusantro tūkstančio kasdien karių praranda rusai, kurie žūva arba yra sužeidžiami. (…) Aišku, kad su tokiu agresoriumi bet kokiai pusei derėtis yra galbūt ir neįmanoma“, – sakė L. Kojala.
Pasak jo, jau kurį laiką sklando abstrakčios idėjos, kaip D. Trumpas gali bandyti abi puses susodinti prie stalo.
„Iš esmės bandydamas jas abi spausti – Ukrainą spausdamas, kad parama mažės, arba jos net nebeliks, ir tai gerokai apsunkintų galimybes net ir dabartine forma Ukrainai tęsti gynybą (…). Kaip spausti kitą pusę? Bet irgi galima parodyti iš JAV pusės grasinimą, kad, jeigu Kremlius neklausys, tuomet Ukrainai bus atrištos visos rankos, ji galės naudoti visą ginkluotę, kuri dabar yra suvaržyta geografine, teritorine ir kitomis prasmėmis prieš Rusiją, kad galbūt tos ginkluotės Ukraina gaus dar daugiau ir įsipareigojimai bus dar ilgesni, įrodantys, kad Vakarų šalys neatsitrauks“, – sakė L. Kojala.
Jis atkreipė, kad D. Trumpas naudoja Ronaldo Reigano tezę „taika per galią“.
„Ji galėtų būtų realizuojama tokiu būdu, bet tam reikėtų koreguoti retoriką. Iki šiol Trumpo ir jo atstovų retorikoje buvo nemažai kirčių Ukrainai, V. Zelenskiui, bet aiškios principinės pozicijos Rusijos atžvilgiu nebuvo“, – sakė L. Kojala.
Kol kas daug neaiškumų
Apskritai, kalbant apie saugumo reikalus, pasak politologo, daug ką lems komanda.
„ Valstybės sekretorius M. Rubio adaptavo savo poziciją daugeliu klausimų, įskaitant NATO ir Ukrainą, bet vis tik galėtų būti laikomas tuo, kuris neišduotų Ukrainos, kuris supranta šios valstybės kovos reikšmę ir prasmę (…). P. Hegsethą , jeigu jis būtų nominuotas gynybos sekretoriumi, nuspėti labai sunku, kai kalbame apie televizijos žvaigždę, neturinčią jokios politinės patirties.
Esame girdėję stiprių tezių iš jo, pavyzdžiui, sakant, kad bet kokios paliaubos būtų tik galimybė Rusijai iš naujo įgyti pranašumą karine prasme. Tokia tezė dažnai kartojasi ir iš ukrainiečių pusės. Jeigu tai būtų supratimas, kuris dominuotų D. Trumpo kabinete, turbūt teigtume, kad ir mus tai turėtų raminti, nes situacijos vertinimas yra adekvatus“, – kalbėjo L. Kojala.
Tačiau, jo nuomone, nerimo liks, ir jo liks pakankamai daug, nes bet kokie planai, apie kuriuos kalbėjo D. Trumpas karo atžvilgiu, neegzistuoja arba egzistuoja embrioninėje fazėje, jie tik dabar bus kuriami.
„Ką tuose planuose prioritetizuos naujoji administracija, o ką stums į šalį kaip nesvarbius dalykus, galime tik spėlioti“, – sakė L. Kojala.
