Liberalų sąjūdžio pirmininkė
-Nielsen teigė, kad partijos tikslas buvo iškovoti vieną mandatą.
„Jis yra pasiektas. Programa minimum geras rezultatas pasiektas. EP išlaikyta proeuropietiška linija. Radikalios jėgos nepaaugino savo gretų tiek, kiek galėjo būti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu europarlamentras Petras Auštrevičius perspėjo dėl pavojingų tendencijų.
„Šie rinkimai pakeitė ir Lietuvą, ir Europą. Nemanykime, kad šie pokyčiai yra galutiniai. Lietuva, kiek pavėlavo į tą vadinamą populizmo traukinį. Deja, kai kas bando vytis tuos procesus, kurie kai kuriose mūsų kaimyninėse valstybėse yra jau pajudėję anksčiau. To įrodymas yra balsavimas už tas populistines jėgas, kurios kalba gražiai, žada daug, bet aš manau, kad neturi nei galimybių, nei supratimo, kaip tuos pažadus įgyvendinti“, – sakė P. Auštrevičius.
Jo vertinimu, tai yra skambutis Lietuvos rinkėjams suklusti.
„Jeigu tendencija tęsis, galime turėti nebūtinai pačią geriausią situaciją ir pageidaujamą tendenciją šį rudenį“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Europos Parlamento narys tikisi, kad Liberalų ir demokratų frakcija EP, nors ir sumažėjusi, išliks darbinga, proeuropietiška.
„Kaip niekada Lietuvai reikalinga vieningesnė Europa, o tam reikia pasiruošti ir tam tikriems pokyčiams, reformoms ir reikalingiems sprendimams“, – sakė P. Auštrevičius.
Mato radikalių jėgų stiprėjimo tendenciją
Partijos pirmininkė tai, kad geriau už jų partiją pasirodė Petro Gražulio Tautos ir teisingumo sąjunga, Waldemaro Toszewskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, siejo su radikalių jėgų stiprėjimo tendencija.
„Matyt, akivaizdu, kad į visiškai skirtingas rinkėjų grupes mes taikome. Matyt, ne jie mums aplenkė, bet radikalios jėgos turi palaikymą. Tas palaikymas stiprėja visoje Europoje. Tos tendencijos matomos ir Lietuvoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji yra įsitikinusi, kad proporcijos būtų kitos, jei būtų kitoks rinkėjų aktyvumas.
„Rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas buvo beveik du kartus didesnis, dėl to, kad rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimais. Net neabejoju, kad, jei būtų dalyvavę ne šiek tiek mažiau nei trečdalis rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi aukščiau“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Per rinkimus P. Auštrevičius aplenkė pirmoje sąrašo vietoje buvusį Eugenijų Gentvilą.
„Rinkėjai, matyt, pasitikėjo P. Auštrevičiaus patirtimi kaip Europos parlamentaro, ir pakoregavo sąrašo eiliškumą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos pirmininkė teigė, kad šių rinkimų rezultatas yra paskata jiems aktyviau dirbti prieš Seimo rinkimus.
„Vertiname ir tai, kad šį kartą iškovotas EP mandatas mums atsiėjo tris kartus pigiau resursais negu 2019 m. Resursų klausimas taip pat svarbus. Mums reikėjo juos paskirstyti racionaliai. Sakyčiau, kad mažiausiomis racionaliomis pastangomis, pasiekėme rezultatą, kuris mums buvo svarbus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos sėkmę sieja su Žalimo asmenybe
Liberalų sąjūdžio pirmininkė geresnį Laisvės partijos rezultatą siejo su Dainiaus Žalimo asmenybe.
„Laisvės partijos rezultatas yra geras. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad čia yra ir sąrašo lyderio sėkmė. Taip būna, kad legionieriai kartais atneša sėkmę. Mes ėjome kitu keliu. Šituose rinkimuose ėjome be legionierių, su savo politikais“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Į EP rinkimus išrinktas P. Auštrevičius kalbėjo bendriau apie nepalankias tendencijas.
„Mano komentaras buvo skirtas tiems, kurie rinkimuose bando pasinaudoti vienkartinėmis akimirkomis arba veiksmais, vaidindami labai karingus, labai kovojančius už kažką politikus, arba apsimeta klounais, ir juokina žmones. O rinkėjai mano, kad tai yra realybė.
Dėl Dievo meilės prašau Jūsų, nekalbėti apie Gražulio standartą Lietuvoje. Gražulis neįvedė jokio standarto šiuose rinkimuose. Tai yra apgailėtina. Tai yra keliantis ne tik juoką, bet ir savotišką šiurpą. Deja tai atitinka tendencijas, kuriomis Lietuva bando vytis kai kurių valstybių patirtį šioje srityje“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo tik 5,31 proc. balsų, ir tai jiems suteikė vieną mandatą. Į Briuselį vyks P. Auštrevičius.
