„Manau, kad ne“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė V. Viačorka, klausiamas, ar Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporos gretose iš esmės egzistuoja litvinizmo tema.
„Tiesą sakant, net man – o aš esu Lietuvos-Baltarusijos santykių kontekste visą savo sąmoningą gyvenimą – buvo naujiena ta informacijos banga, kuri prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų, nuo anų metų pavasario“, – aiškino jis, kalbėdamas apie viešojoje erdvėje suaktyvėjusias kalbas apie litvinizmą.
V. Viačorka pažymi – litvinizmo reikšmė nėra vienalytė.
„Dėl to, kad aiškaus apibrėžimo ir čia, Lietuvoje, nėra“, – sakė buvęs politikas.
Opozicijos atstovas aiškino, jog po litvinizmo sąvoka gali slypėti teritorinio padalijimo aspektas. Tačiau, anot jo, pagrindo nerimauti dėl to nėra. O, V. Viačorkos nuomone, abejones dėl neva egzistuojančių baltarusių pretenzijų keliantys asmenys veikiau talkina Maskvos interesams.
„Reikia tą atvirai pasakyti – jie arba naudingi idiotai arba nenaudingi ne idiotai, kurie kažką sako apie sienų perdalijimą“, – pabrėžė pašnekovas.
Panašiai, tęsė jis, yra ir dėl bendros baltarusių ir lietuvių istorijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldo. Apskritai, pažymėjo opozicionierius, kalbant apie šiuolaikinę politiką nereikėtų nei Baltarusijos, nei Lietuvos valstybių projektuoti į senuosius laikus.
„Galbūt čia, Lietuvoje, yra skirtingas jautrumo lygis, kur yra labai svarbu jaustis LDK paveldėtojais. (…) Baltarusių jautrumas tiems klausimas yra silpnesnis. Aš galvoju, kad pirmajame dešimtuke ar net antrajame dešimtuke baltarusių problemų šios problemos nėra“, – nurodė jis.
Todėl, V. Viačorkos manymu, ir Lietuvoje gyvenanti gausi naujoji baltarusių diaspora iš esmės neturėtų tapti instrumentu skleisti litvinizmo idėjas.
„Žmonės, kurie galvoja apie darbą, apie sveikatos draudimą, apie leidimą laikinai gyventi, jo pratęsimą – jiems tikrai nėra nei laiko, nei jėgų galvoti apie kažkokį litvinizmą, apie konfliktą su lietuviais, su Lietuvos valstybe“, – apibendrino jis.