Vienas iš Irano sukurtų dronų „Shahed“, kokiais rusai jau porą metų atakuoja taikinius Ukrainoje, šeštadienį įskrido į Latviją ir sudužo Rėzeknės srityje.
Pirmadienį Latvijos kariuomenės vadas pranešė, kad į Latviją įskrido rusų kariuomenės „Shahed“ dronas su sprogmenimis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai ne Latvijos, ar jos kaimynių, bet viso NATO rūpestis.
„Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas – dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Anot Latvijos kariuomenės, rusų dronas su sprogmenimis atskrido iš Baltarusijos. Latviai esą jį pamatė iš karto kirtus sieną, stebėjo ir fiksavo kritimo vietą. Rėzeknės sritis su Baltarusija nesiriboja, tai reiškia, kad rusų dronas Latvijoje nuskrido mažiausiai 50 kilometrų.
„Tai ne pirmas atvejis, kai krenta ar tai dronai, ar tai būtų raketų nuolaužos NATO teritorijoje. Iki šiol dažniausiai apsiribodavome pasipiktinimu. Man atrodo, kad ateina metas turėti tikrai išsamią diskusiją ir pradėti kalbėti apie tam tikras raudonas ribas“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Latvių kariškiai teigia, kad pagal pirminę informaciją rusų dronas neturėjo priešiškų tikslų, ar konkretaus tikslo skristi į Latviją.
Sekmadienį rusų atakos dronas įskrido į kitą NATO narę – Rumuniją. Vietos rumunai virš savo namų nufilmavo jau kažką panašaus į karo vaizdus. Rumunai pakėlė į dangų savo F–16 naikintuvus. Taip pat pirmą kartą Rumunijos gyventojams buvo išsiųsti įspėjimai dėl pavojaus iš oro – kad gali kristi nuolaužos.
Savaitgalį savo naikintuvus kėlė ir Lenkija.
Baltijos šalys, kitaip nei lenkai ir rumunai, savo naikintuvų neturi, yra NATO oro policijos misija, dabar ji ir Latvijoje. Latvijos oro pajėgos teigia, kad pastebėjus iš Baltarusijos atskridusį droną NATO orlaiviams kilti į dangų nebuvo reikalo. Esą nebuvo pasiekti pakilimui reikalingi kriterijai. Nors rusų dronas su sprogmenimis iki Rėzeknės – Utenos dydžio miesto. Tad latviai žada kelti šį klausimą NATO.
„Privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio buvo sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje“, – ragino Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad esą Lietuvos radarai tokius dronus pastebėtų. Paklausus, ar Lietuva turi pajėgumų tokį orlaivį numušti esant reikalui, ministras ėmė vardinti, kokius pajėgumus Lietuva turės ateityje.
„Yra adekvačių priemonių turėjimo klausimas. Oro gynyba, jau ne kartą jums kartojau, kai tik atėjau (dirbti, aut. p.) į šią poziciją, kad tai yra ta kryptis, kurioje reikia labiausiai stiprėti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Kad Baltijos šalys nepajėgios pačios užtikrinti NATO Rytinio flango oro apsaugos, buvo žinoma dar stojant į NATO. Dėl to Baltijos šalyse ir pradėta NATO oro policijos misija. Bet pagrindinis oro policijos tikslas yra įsibrovėlius fiksuoti, palydėti. NATO lyderiai dar pernai Vilniuje kalbėjo, kad reikia oro policijos misiją stiprinti iki oro gynybos, kad NATO naikintuvai Baltijos šalyse turėtų pajėgumus ir įgaliojimus ne tik stebėti, bet ir prireikus numušti.
„Galima galvoti turbūt apie tam tikro kitokio mandato suteikimą oro policijai, transformuojant į oro gynybą“, – svarstė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
O oro policija ir lieka oro policija.
„Aljansas yra kolektyvinis, yra daug įvairių nuomonių. Vieniems gali būti kažkoks eskalacijos baubas, taip gali būti“, – tikino krašto apsaugos ministras.
Vilniuje pirmadienį lankėsi Norvegijos užsienio reikalų ministras Espen Barth Eide. Jis kalbėjo, kad rusų dronas Latvijoje gali būti viena iš naujo tipo rusų hibridinių atakų, kurių vis daugėja, kai siekiama kelti įtampą, tikrinti NATO reakciją.
„Noriu pasinaudoti galimybe pasidalinti požiūriu, kurio, žinau, yra laikomasi čia, Lietuvoje. Hibridinės operacijos apima ir labai kinetinius veiksmus. Mes matome ne tik kibernetines atakas, bet vis daugiau kinetinių atakų. Turime būti pajėgūs atsakyti, negalime leisti, kad būtų įtvirtintos naujos ribos“, – kalbėjo Norvegijos užsienio reikalų ministras.
Savaitgalį ir Švedija kelioms valandoms sustabdė didžiausią savo Arlandos oro uostą dėl šalia pastebėtų dronų.
Anot vakarų žvalgybos, nuo šių metų rusai pakeitė strategiją – NATO šalyse daugėja naujo tipo išpuolių, sabotažų, padegimų, sprogimų. Rudenį JAV keisis prezidentas ir rusai viliasi, kad Amerika paskęs vidaus politikos kovose ir kad tai jiems bus gera proga bauginti, testuoti ir skaldyti NATO.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: