Pašnekovas sako pats gyvenantis miesto pakraštyje, kurį pasiekti įmanoma keturiais skirtingais keliais, tad pikinių momentų, kai Vilniuje žmonės kamščiuose stovėjo kelias valandas, nepajuto. Esą jo kelionė namo trunka apie 20–25 minutes. Vis dėlto jis neneigia, kad spūsčių problema mieste egzistuoja. Kaip vieną iš to priežasčių jis įvardija techninius eismo įvykius ir tai, kaip jie sprendžiami.
„Aš labai mėgstu aiškintis priežastis. Jeigu mes turim kažkokį nesklandumą, ar turim kažkokią problemą, ir, tiesą sakant, su automobilių spūstimis mes turime stabilią situaciją jau turbūt gerą dešimtmetį. Tai paūmėjimai, tai pamažėjimai, yra aiškus laikotarpis kalendoriuje, žiūrint, kada jie yra. Turim dabar šventinį laikotarpį. Bet jeigu taip analizuojant, kas vyko čia paskutinėm savaitėm, tai tiesiog labai aiškiai matėm, kad įvykus eismo įvykiams ir žmonėms nesusitarus, kas yra kaltas, buvo užkištos visos arterijos. Tai sąlygoja naujų eismo įvykių atsiradimą“, – aiškina V. Benkunskas.
Jis sako, kad ir su policija aptarė, kaip reikėtų elgtis situacijose, kai avarijų metu žmonių sveikata nenukenčia. Anot jo, būtų galima patraukti transporto priemones į šoną, taip netrukdant eismui, tačiau tam turi būti koreguojamos kelių eismo taisyklės.
Vis dėlto meras tikina, kad Europos mastu Vilnius nėra išskirtinis, o jei įvyksta eismo įvykiai, normalu, kad susidaro spūstys. Kaip pavyzdį pateikia Vokietiją, kurios greitkeliuose įvykus dideliai avarijai eismas gali būti paralyžiuotas net keliolika valandų.
„Atsitikus kažkokiam įvykiui žmonės turi stresą, supanikuoja, nežino, ką daryt, ir sukaustyti stovi. Ir tai sukausto visą miestą. Tai čia yra viena detalė, kuri padėtų neturėti tokių pikų. Bet, aišku, priežasčių yra daug, ir susijusių infrastruktūros tam tikrais pokyčiais, kurie yra reikalingi, kad pralaidumai būti didesni. Šviesoforų reguliavimo sistema galiausiai turi atsirasti vieninga, veikianti visame Vilniuje. Tai čia jau yra mūsų darbai, miesto darbai, kuriuos mes darom, kad iš tikrųjų po truputį ta problema spręstųsi“, – aiškina pašnekovas.
Išvardijo planuojamus darbus
Miesto meras aiškina, kad mažinant spūstis mieste, labai norėtųsi, kad vilniečiai kuo mažiau naudotų asmeninių automobilių ir sėstų į viešąjį transportą.
„Tam prievartos priemonių tikrai neketiname naudoti, bet tiesiog investuojame į viešojo transporto atnaujinimą, jo patogumą, jo kokybę tam, kad žmonės natūraliai matytų pridėtinę vertę važiuoti viešuoju transportu iš namų į darbą ir atgal“, – sako V. Benkunskas.
Jis priduria, kad numatyta ir A juostų plėtra, esą per ateinančius kelerius metus planuojama turėti papildomus 6 km A juostų judriose gatvėse. Kalbant apie sudėtingiausias sankryžas, kuriose pralaidumas visada kelia iššūkių, meras pabrėžia, kad ten reikalingos didelės investicijos, kad būtų statomi tuneliai ar viadukai, naikinant šviesoforines sankryžas.
Jis vardija, kad gatvių, kuriose planuojama imtis pokyčių, yra 20, tarp kurių – Geležinio Vilko g., Žalgirio g., Kareivių g. Tačiau realių projektų dar nėra.
„Reikia juos turėti, iš ko finansuoti, nes jie yra brangūs ir, turiu pasakyti, kad Vilniaus mieste visos investicijos infrastruktūros gerinimo arba keitimo, arba remonto yra daromos praktiškai miesto biudžeto pinigais. Deja, mes neturime valstybės pinigų. <...> Viską, ką darom, darom iš savų pinigų, bet iki pinigų išleidimo reikia padaryt nemažus darbus – susiprojektuoti, susikontraktuoti, ir tada tie darbai pasidarys“, – dėsto jis.
Meras tikina, kad artimiausiais metais žmonės pajus pagerėjimą išvažiavimo iš miesto sankryžose – esą prie Gariūnų sankryžos atsiras viadukas, kuris leis greičiau judėti į miestą ir iš miesto, taip pat Tarandės tunelis, Nemenčinės plentas bus 4 eismo juostų.
Metro idėja pasiteisintų nebūtinai
Paklaustas, ar Vilniui nereikėtų kitokio tipo viešojo transporto, kurį matome kituose Europos didmiesčiuose, V. Benkunskas sutinka, kad to reikėtų, tačiau tam yra iššūkių.
„Aš mielai kaip meras paimčiau ir metro, ir pažiūrėtume, kur galėtume tramvajaus liniją padaryti, o iš kur pinigų gauti?“ – klausia jis.
Atkreipus dėmesį, kad Vilnius šiuo metu turi rekordinį, pusantro milijardo biudžetą, meras siūlo skaičiuoti ne tik savivaldybės pajamas, bet ir išlaidas. Esą sostinė turi ypatingai daug poreikių.
„Kiekvienais metais mes turim nuo 50 iki 100 milijonų pajamų augimą, bet čia toks yra skersvėjo sindromas. Iš vienas pusės, mes gauname daugiau pajamų, bet per kitas duris mes tiesiog jas labai lengvai išleidžiami ir tų pajamų, nukreiptų į investicijas, mes neturime.“
Jis aiškina, kad, pavyzdžiui, šiemet realių pajamų Vilnius turės 56 milijonais daugiau iš GPM, tačiau tie pinigai bus išnaudoti keliant atlyginimus žmonėms dėl augančios minimalios algos. Labiausiai – švietimo srityje dirbantiems asmenims.
V. Benkunskas tikina, kad šalyse, kuriose įgyvendinti infrastruktūros sistemos keitimai, tai buvo daroma valstybės sprendimu. Esą dėl to, kad tai yra milžiniškos investicijos, pinigai turėtų būti skiriami iš valstybės biudžeto.
„Joks miestas, jokia savivalda to pati negali padaryt“, – įsitikinęs meras.
Jis teigia, kad buvo vykdomi pokalbiai su Vyriausybe šia tema, tačiau šiuo metu valstybės biudžete prioritetas yra gynybai. Vis dėlto jis sutinka, kad miesto infrastruktūra iš dalies irgi yra gynybinis klausimas.
„Mūsų gynybos planas, kurį mes pristatėme liepos mėnesį, iš tikrųjų labai remiasi į infrastruktūros dalykus. Tas pats evakuacijos planas, matom vietas, kur ir valstybė, ir savivaldybė turi padaryti darbus tam, kad judėjimas iš miesto būtų kuo greitesnis. Bet čia, dar kartą pakartosiu, yra milžiniškos lėšos, mes pasirengę esame jas įgyvendinti, bet tai turi būti valstybės sprendimas“, – įsitikinęs Vilniaus meras.
Paklaustas, metro ar tramvajui Vilniuje teiktų pirmenybę, V. Benkunskas sako, kad tiek su vienu, tiek su kitu yra iššūkių.
„Mes turime ir mažesnių Europos miestų, kur turi metropoliteno sistemas, ir gyventojų, ir ploto prasme. Bet Vilniaus unikalumas yra tas, kad mes gyvenam 400 kvadratinių kilometrų mieste su 600 tūkst. gyventojų. Tai mūsų išsimėtymas, gyventojų tankis yra labai skirtingas ir teritorijomis labai nedidelis. Tam, kad metropoliteno sistema veiktų, išsilaikytų save, kai kuriais atvejais gyventojų tankio trūksta kartais iki dešimties kartų, nes kitaip bilietėlis gali kainuoti keliasdešimt eurų.“
Kam bus naudojamas rekordinis biudžetas
Trečiadienį savivaldybės tarybai pateiktas kitų metų biudžetas. Opozicionierius Aleksandras Nemunaitis sako, kad „be to, kad jis vėl rekordinis ir perlipo pusantro milijardo, jame nieko nuostabaus, miestas neturi vizijos.“
Tai V. Benkunskas vadina politinėmis klišėmis nelabai sugebant skaityti biudžetą.
„Man atrodo, kad investicijos labai aiškiai yra išreikštos, kur mes investuosime tuos laisvus pinigus, kuriuos turim, kitais metais“, – teigia meras.
Jis dėsto, kad savivaldybė papildomai finansuoja medikus, gydytojus, slaugytojus, mokytojus, policininkus. Tai esą kainuoja šimtus milijonų eurų. Tačiau, nepaisant to, meras tikina, kad yra numatyti ir dideli projektai, kurie ne tik leis jaustis patogiau, bet ir patį miestą darys išskirtiniu. Kaip pavyzdį pateikia prieš mėnesį pradėtą statyti Nacionalinę koncertų salę.
„Kitais metais prasideda lengvosios atletikos maniežo statybos, pirmas toks projektas Lietuvos istorijoje, kur mes galėsim ne tik užtikrinti vaikų sportavimą, bet ir rengti tarptautines varžybas ir iš tikrųjų turėti išvystytą šiuolaikišką sporto infrastruktūrą. Toliau yra investicijos, vėlgi, milžiniškos ir didelės, į tą pačią susisiekimo infrastruktūrą, kuri yra apleista ir daug metų netvarkyta. Vien dviejų tiltų remontas mums gali atsieiti 12–13 milijonų. Valakampių tiltas, Liubarto tiltas, kurie yra avarinės būklės, kurie irgi reikalingi tam pačiam kariniam mobilumui, nes jais gali judėti kariškiai“, – vardija V. Benkunskas.
Be to, pasak jo, planuojamos ir naujos mokyklos bei darželiai. Prakalbus apie darželius, tai, kad spūstys dažnai susidaro dėl į darželius vaikus vežiojančių tėvų, negalinčių gauti vietos arčiau namų, V. Benkunskas vadina mitu, kuris yra tik iš labai nedidelės dalies teisingas, nes viskas yra suskirstyta teritoriniu principu. Tik kelios geriausios miesto mokyklos esą gali rinkti vaikus iš viso Vilniaus.
„Čia yra kita problema, kad mes iš tikrųjų esam vienintelis, turbūt, taip išreikštas Lietuvos miestas, kur mums trūksta ir darželių, ir mokyklų, kai kitoje Lietuvos dalyje, regionuose, mokyklas sutvarkytas, surenovuotas reikia uždarinėti, ir ten nėra ką daryt su tais pastatais. Tai va čia mes turim tuos, kaip aš sakau, malonius rūpesčius užtikrinti tą infrastruktūrą, kurios trūksta augančiam miestui.“
Tuo metu kiek gali tekti laukti iki kol bus pradėtos Nacionalinio stadiono statybos, V. Benkunskas prognozuoti nesiryžta. Esą vyksta pokalbiai su Europos Komisija, yra atsakoma į visus klausimus, tad meras tikisi, kad kitais metais atsakymų bus daugiau ir klausimas bus išspręstas.
„Mes jaučiamės padarę visus darbus, bet čia toks, žinot, kaip gero oro laukimas, tiesiog sėdim, laukiam, dirbam savo kitus darbus ir tikimės, kad viskas bus gerai, nes, mano įsitikinimu, šitas projektas yra vis dar tas, kuris leidžia mums turėti Vilniaus mieste stadioną ir visą kitą reikalingą infrastruktūrą greičiausiai įmanomu būdu“, – tikina jis.
Saugumui mieste – didelis dėmesys
„Delfi“ saugu iniciatyva renka idėjas iš gyventojų, ko reikėtų, kad Lietuva būtų saugesnė, ir nemažai žmonių rašo idėjas, susijusias su civiliniu arba fiziniu saugumu. Vienas tokių siūlymų – policijos patruliavimas po 20 val., nes Vilniaus miegamuosiuose rajonuose kiemuose vyksta daug užpuolimų. Meras komentuoja, kad nors problema žinoma, iš esmės Vilnius yra saugus miestas.
„Bendrai žiūrint į nusikalstamumo rodiklius Vilniaus mieste ir administracinės teisės pažeidimus, aš tikrai galiu pasidžiaugti, kad Vilnius yra saugus miestas ir mes neturime tokių problemų, kaip turi, tarkim, Stokholmas, viena iš lyderiaujančių Skandinavijos sostinių, kur yra tiesiog mieste teritorijų, kur net policija nedrįsta važiuoti be kariuomenės pagalbos.“
Jis sutinka, kad tam tikrose teritorijose yra iššūkių ir dėl narkotikų platinimo tinklų, kurie migruoja likvidavus romų taborą. Tačiau savivaldybė esą bendradarbiauja su policija, nuo šių metų pradžios skiria papildomas lėšas naujiems policininkams, besirenkantiems dirbti Vilniuje.
„Tas davė labai didelį efektą. Vien šiemet mes Vilniuje turime beveik 100 naujų pareigūnų, kurie pasirinko baigę policijos mokyklą dirbti Vilniuje.“
Vis dėlto, anot jo, sostinėje yra kelių šimtų pareigūnų trūkumas, todėl patruliavimui pajėgų tiesiog nėra.
„Nežinau, ar patruliavimas čia taip prevenciškai tikrai padėtų kažką užtikrinti, bet svarbiausia, kad policijos reakcija būtų greita ir esant reikalui jie tikrai pristatytų labai greitai“, – aiškina meras.
Vilniečiai taip pat įžvelgia problemą ir dėl elektrinių eismo priemonių naudojimo mieste, važinėjimo jomis šaligatviais. Meras sako, kad apie problemą yra žinoma ir vyko diskusija, ar, pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos nereikėtų uždrausti išvis, kaip tai padarė Paryžius. Tačiau nuspręsta, kad tokios mikromobilumo paslaugos sostinei yra reikalingos, todėl imtasi kitokių sprendimų – nustatytos parkavimo taisyklės, kai kur uždrausta jomis važiuoti išvis, taikomos kitos reguliacijos priemonės.
„Reguliacija, kurią mes iš miesto bandom teikti siekiant tuos probleminius klausimus išspręsti, tikrai davė rezultatą. Aišku, jų dar yra, ir čia nuolatinis procesas, bet tikrai norėtųsi, kad Vilniuje tos visos mikromobilumo paslaugos liktų, nes tai prisideda prie to paties tikslo, kad kuo mažiau būtų judama nuosavais automobiliais“, – aiškina V. Benkunskas.
Ne vienas pasiūlymas yra ir dėl stebėjimo kamerų skaičiaus padidinimo, ypač ant tiltų ir parkuose. V. Benkunskas tikina, kad šiuo klausimu jau yra pradėti daryti darbai ir kitų metų biudžete yra numatyti keli milijonai eurų. Už šiuos pinigus esą numatoma atsisakyti seniau įrengtų kiniškų kamerų siekiant užtikrinti duomenų apsaugą, taip pat numatyta šimtu naujų kamerų papildyti miesto stebėjimo sistemą.