Dar viena V. Benkunsko įvardyta sritis – priedangų tinklas. Šiuo metu skaičiuojama, kad priedangose sostinėje trumpam galėtų pasislėpti 50 proc. gyventojų. Bet, pasak mero, tikslas, kad visi savivaldybės gyventojai šimtu procentų turėtų, kur pasislėpti.
„Vilnius yra sostinė, dėl to yra taikinys ir taikiklis Nr. 1. Ir, be jokios abejonės, – mūsų geografinė lokacija – arti sienos su Baltarusija. Keliasdešimt kilometrų [nuo Vilniaus] turim Astravo atominę jėgainę, kuri kelia savo grėsmę“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo V. Benkunskas.
Savivaldybės paruoštą gynybos planą, pasak mero, galima skirstyti į dvi temas: paramą ir civilinės saugos stiprinimą. Parama gynybai apima kontrmobilumo priemonių parką, naują dronų skraidymo erdvę, karo komendantūrą ir Vokietijos brigados priėmimą sostinėje ir apskritai Lietuvoje.
Pirks priemones, kad būtų galima blokuoti įvažiavimus
V. Benkunskas pasakojo, kad, siekiant įsigyti priemonių, reikalingų parkui, planuojama skelbti viešąjį pirkimą.
„Tikimės, kad rudenį turėsime pirmojo kontrmobilumo priemonių parko etapą užbaigtą“, – teigė meras ir pažymėjo, kad pirmasis etapas bus orientuotas į pietinę ir rytinę miesto dalis.
„Po to tikslas artimiausiais mėnesiais, galbūt, metais apjuosti ir turėti reikiamą priemonių tinklą tam, kad galėtume visą Vilniaus perimetrą dengti kontrmobilumo priemonėmis“, – komentavo politikas.
Ketinama įsigyti betoninių kelio užtvarų, drakono dantų, plieninių surenkamų ežių komplektus. Viskam įsigyti reikės apie 1 mln. eurų.
„Jie yra reikalingi kam – pirmiausia, blokuoti galimą įvažiavimą į miestą per įvairius kelius. Pagrindiniai keliai, kurie yra jungiantys pietinę ir rytinę miesto dalį, jeigu žiūrime į išorinę NATO sieną. Ir lygiai taip pat apima visus kitus smulkesnius keliukus, pradedant miško keliais, žvyruotais keliais, kurie galimai gali būti panaudojami darant intervenciją į miestą“, – paaiškino V. Benkunskas.
Blokuojamų kelių žemėlapis, kuris, anot mero, buvo aptartas su krašto apsaugos specialistais, nebus viešinamas.
Vieta treniruotėms su dronais
Kalbėdamas apie naują dronų skraidymo erdvę, V. Benkunskas pasakojo, kad pirma tokia skraidymo trasa dar šią vasarą atsiras Šeškinės kalvose. Įgūdžius galės treniruoti ir vaikai, ir suaugusieji, treniruotėms bus galima registruotis.
„Treniruotės, aišku, bus pirmiausia skirtos išmokti valdyti, tada judėti per kliūtis, įveikti įvairius barjerus tam, kad mes turėtume kuo didesnius įgūdžius formuojantis mūsų visuomenei. Šiuo metu mes tokios infrastruktūros neturim, tokio lygio ji būtų pirmoji“, – dėstė meras.
Kalbėdamas apie karo komendantūrą, jis priminė, kad balandį sostinėje vyko pratybos, kurių metu žiūrėta, kaip ekstremalios padėties atveju komendantūra veiktų.
„Pratybos tikrai buvo pavykusios“, – vertino V. Benkunskas.
Karo komendantūra
Jo žiniomis, Vilniuje į karo komendantūrą iki šiol užsiregistravo beveik 1,9 tūkst. žmonių. Rudenį ketinama analizuoti, kokių kompetencijų žmonės užsiregistravo.
Savo ruožtu savivaldybė, pasak mero, turi siekti padėti tuos žmones įveiklinti, sudaryti sąlygas pratyboms, kad viskas nesibaigtų tik registracija.
„Kad mes turėtume 2 tūkst. žmonių aktyvą, kurie, esant reikalui, su savo kompetencijomis būtų nedelsiant pasiruošę prisidėti prie kariuomenės, prie civilinės gynybos ir prie kitų funkcijų, kurių poreikiai gali būti reikalingi“, – teigė V. Benkunskas.
Laukia vokiečių brigados: ieško sklypų švietimo įstaigoms
Vokiečių brigados priėmimas – nacionalinis projektas, bet liečia ir sostinę.
„Nemaža dalis Vokietijos karių su savo šeimomis tikrai gali apsistoti Vilniuje. Šiai dienai žinome, kad didžiąja dalimi savivaldybė bus atsakinga už švietimo ir sveikatos apsaugos infrastruktūros užtikrinimą. Visų skaičių ir visų detalių nežinom. Esam gavę žinyną iš švietimo įstaigų dėl poreikių ir specifikacijų, kaip turi būti švietimo paslaugos iš infrastruktūros pusės užtikrinamos siekiant išpildyti priėmimo sąlygas“, – pasakojo meras ir patikslino, kad iš Vokietijos atvyks keli tūkstančiai gyventojų (kariai su šeimomis).
Sostinėje, anot V. Benkunsko, planuojama numatyti sklypus, kur galėtų atsirasti vokiečiams reikalingos švietimo įstaigos: vienas darželis ir viena mokykla.
Kaip minėta, kita sostinės gynybos politikos plano dalis – civilinės saugos stiprinimas, į ką įeina evakuacijos iš miesto planai, priedangų tinklo, sirenų tinklo plėtra, švietimas apie civilinę saugą ir saugumą, mobili programėlė, telefono linija saugumo klausimais, komunikacija radijuje, jei tai būtų vienintelė komunikavimo su visuomene priemonė.
Kaip vyktų evakuacija: ruošia mažiausiai penkis scenarijus
Miesto pabėgimo planas nėra ruošiamas, ruošiamas miesto gynybos planas, pabrėžė V. Benkunskas. Bet, anot jo, aktualius ir veikiančius evakuacijos planus vis tiek būtina turėti.
„Šiuo metu skaičiuojame visus realius gatvių laidumo duomenis vakarinio piko metu, kai labiausiai yra apkrautos mūsų visos gatvės, kai visas judumas yra didžiausias – kamščiai ir pan. Šiuo atveju, viskas yra modeliuojama prielaidų pagrindu. Pirmiausia, pagrindinė prielaida yra žinant, kad Vilniuje teka upė, yra vandens telkiniai su tiltais. Tai mes turėsime veikiančius tiltus ar ne? Jeigu jie yra bombarduojami, sugriaunami ir negalima jais judėti, tada visos prielaidos krenta.
Lygiai taip pat yra analizuojamos smulkesnės prielaidos: jeigu vyksta sabotažo atvejis, yra tyčia sukeliamos avarijos, yra užkišamos eismo juostos, kas tuo metu vyksta, kokios alternatyvos? Dėl to reikalinga komunikacija su Šaulių sąjunga, su policija, kas konkrečiu atveju, konkrečiu metu užtikrina ir reguliavimo dalykus, eismo nukreipimo dalykus“, – pasakojo meras.
Iš Vilniaus, jo teigimu, yra numatytos šešios evakuacijos kryptys ir – atitinkamai – keliai. Jeigu kontrmobilumo priemones planuojama naudoti rytinėje ir pietinėje Vilniaus dalyje, tai evakuacija vyktų priešingai, jos kryptis – į vakarus ir pietus.
„Rudenį jau planuojame turėti konkrečius detalius planus su visais algoritmais, su visomis prielaidomis. Jie, aišku, nebus vieši, jų negalėsim detaliai viešinti, nes priešas viską analizuos ir matys“, – sakė V. Benkunskas.
Tikslas, kad per pusantros paros pavyktų evakuoti visą sostinę, tikino meras.
„Keliamas tikslas per pusantros paros evakuoti visą Vilnių, visus gyventojus. Kaip tai pasiekti, priklauso nuo visų prielaidų. Kaip minėjau, gali būti įvairių sabotažo aktų, kur evakuacijai sąmoningai priešas gali trukdyti. Mes turėsime mažiausiai penkis scenarijus, kaip mes veiksime, jeigu atsitiktų, realizuotųsi vienos ar kitos prielaidos“, – komentavo jis ir atsakė skeptikams, kurie tvirtina, jog Vilniaus evakuoti neįmanoma.
V. Benkunskas pažymėjo, kad, jeigu vyktų evakuacija, visas eismas vyktų ne dvejomis kryptimis kaip įprastai, o viena.
Didžiausia jo įvardyta probleminė evakuacijos vieta – išvažiavimas, pravažiavus Gariūnus, į A1 autostradą, kur yra vienintelė eismo jausta, o automobilių srautas – didelis. Ten, pasak mero, matomas akivaizdus poreikis kelią platinti ir daryti dar vieną eismo juostą.
„Kiek tai kainuotų, sunku pasakyti, bet kalbame apie milijonus“, – teigė V. Benkunskas.
Sieks, kad priedangose tilptų visi gyventojai
Kalbėdamas apie priedangas, meras minėjo, jog sostinėje 50 proc. gyventojų jose galėtų trumpam pasislėpti. Tai – Lietuvos vidurkis, teigė V. Benkunskas. Pagal teisės aktus, anot jo, reikėtų, kad pastatuose galėtų prisiglausti 60 proc. gyventojų, bet čia esą – ne riba.
„Šiemet mes norime judėti link 100 proc., viso Vilniaus padengimo turint tinkamą priedangų tinklą“, – sakė politikas.
Jis pasakojo, kad šiuo metu dirbama su nekilnojamo turto, pavyzdžiui, prekybos centrų, biurų, savininkais, inventorizuojami pastatai, kurie turi požemines patalpas – rūsius, automobilių statymo aikšteles, kas esą tinka priedangai.
„Svarbiausia, kad būtų žmonėms aišku, kur yra artimiausia vieta pabėgti, jeigu jiems kyla oro pavojus, ir pasislėpti trumpuoju laikotarpiu per trumpiausią įmanomą laiką“, – pažymėjo V. Benkunskas.
Montuos papildomas perspėjimo sirenas
Vilniuje veikia 41 perspėjimo sirena, teigė meras. Skaičiuojama, kad jų garsas pasiekia apie 30 proc. vilniečių. Per vasarą, anot V. Benkunsko, mieste bus sumontuotos papildomos 52 perspėjimo sirenos.
Rudenį planuojamas viso atnaujinto tinklo testavimas.
„Tada matysim, kur dar turime pilkąsias zonas, kur dar reikia papildomų sprendimų ir papildomų sirenų. Bet su šiuo pajėgumu tikrai bus didelis proveržis į priekį, tikimės, kad netoli 100 proc. viso Vilniaus miesto padengimo“, – reiškė viltį politikas.
Mokymai apie saugumą, informacija programėlėje
Švietimui apie saugumą ir civilinę saugumą savivaldybė, mero teigimu, taip pat ketina skirti didesnį dėmesį ir kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi organizuoti mokymus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, kaip, ekstremalios ar karo padėties atveju, reikėtų užtikrinti neįgaliųjų poreikius, juos evakuoti.
„Rudeniop startuosime su mokymų programa“, – akcentavo V. Benkunskas.
Jis pasakojo, kad ketinama sukurti mobiliąją programėlę, kurioje būtų sudėtos visos bazinės žinios, ką reiktų žinoti kiekvienam žmogui ekstremalios situacijos ar karo padėties atveju. Programėlė, anot mero, būtų skirta tam atvejui, jei vieną dieną ryšio priemonės (internetas, mobilusis ryšys, televizija) taptų užblokuotos laikinai ar ilgesniam laikui.
Tikimasi, kad kuo daugiau vilniečiai savo telefonuose įsidiegs minėtą programėlę.
Beje, programėlė, V. Benkunsko teigimu, veiks ir kasdienybėje, pavyzdžiui, informuos apie ekstremalius orų reiškinius.
Savivaldybė taip pat ketina atidaryti atskirą telefono liniją, kur gyventojai būtų konsultuojami saugumo klausimais: kaip susidėti išgyvenimo krepšį, ką daryti vienu ar kitu atveju, kaip pasirūpinti žmonėmis su specialiaisiais poreikiais ir panašiai, planuoja įsigyti rezervinę radijo stoties įrangą.
„Turėtume tokią įrangą pasidėję, kad, jeigu reikėtų, mes ją galėtume įjungti, ir tas žinias, kurias vilniečiai turėtų išgirsti, galėtume žmonėms per savo radijo imtuvus [pranešti]“, – sakė Vilniaus meras. Žmonės, kurie neturi radijo imtuvų, bus skatinami tokius, kad ir mažus, trumpųjų bangų imtuvus įsigyti.
Spaudos konferencija apie Vilniaus gynybos politikos planą:
