„Jei ministrė kreipėsi (į Generalinę prokuratūrą – ELTA), matyt, jai atrodo, kad yra pagrindas kreiptis. O šiaip, iš šono žvelgiant visa ši situacija atrodo, kaip aiškinimasis, kieno yra tvirtesnis stuburas“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi Seimo pirmininkė kritiškai įvertino G. Nausėdos sprendimą paviešinti informaciją apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą.
„Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai“, – situaciją įvertino parlamento vadovė.
Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.
ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.
Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.
Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.
Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Šimonytė kritiškai įvertino prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeidė įstatymo.
„Kreipimasis yra adekvatus ta prasme, kad vienintelis prokuroras galėtų atsakyti į klausimą, ar buvo duotas leidimas šią informaciją paskelbti“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Premjerė neslėpė kritiškai vertinanti prezidento poelgį. Anot jos, lieka tik tikėtis, kad G. Nausėdos paskelbta žinia nepakenks Lietuvos atsakingų institucijų santykiams su Lenkijos kolegomis.
„Labai noriu tikėti, kad ikiteisminiam tyrimui nėra padaryta žala. Kadangi tai yra dviejų šalių operacija, tai pasitikėjimas yra sunkiai užtarnaujamas dalykas. Labai nesinorėtų, kad pareigūnų lygmeniu tas pasitikėjimas dėl tokio dalyko būtų prarastas“, – sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad prezidentas nusprendė sau prisiimti kitų institucijų nuopelnus.
„Aš žiūriu į tai kaip į gana jautrios informacijos naudojimą, sau prisiskiriant kitų institucijų nuopelnus“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Tai yra baudžiamoji byla, o baudžiamojoje byloje, kaip mes puikiai žinome, sprendimą, kada viešinti informaciją, priima prokuroras. Tik jis gali įvertinti, ar jau yra tas momentas, kada nebus padaryta žalos tyrimui. Ne prezidentas, ne Agnė Bilotaitė, ne aš gaudžiau tuos žmonės. Tą darė pareigūnai ir tai buvo labai sudėtinga operacija ir labai džiaugiuosi, kad ji buvo sėkminga“, – sakė I. Šimonytė.
Skeptiškai įvertino prezidento pasisakymą: jei kas nors laikrodį pažįsta, tai pamatys
Komentuodamas ministrės Agnės Bilotaitės kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, prezidentas G. Nausėda savo kaltės neįžvelgė.
„Ar Donaldą Tuską irgi įrašė į tų, kuriuos ketina patraukti atsakomybėn, sąrašą?“ – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Ministrės kreipimąsi vertiname kaip neatsakingą veikimą ir politikavimą artėjančių rinkimų fone“, – vėliau raštu pažymėjo prezidento komunikacijos grupė.
Tačiau I. Šimonytės teigimu, reikia pažymėti, kad būtent G. Nausėda pirmasis paskelbė apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą. Todėl, pažymi ji, teisintis, kad ir Lenkijos politikai apie tai kalbėjo viešai – nederėtų. Veikiausiai, svarstė premjerė, Lenkijos politikams G. Nausėda nebepaliko kito pasirinkimo.
„Dėl Tusko paminėjimo: jei kas nors laikrodį pažįsta ir kalendorių pažįsta, tai pamatys, kad Donaldas Tuskas savo komentarą pateikė penktadienio vakarą. Manau, kad tai buvo komentaras, kurį reikėjo pateikti po to, kai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė informaciją, kuri vieša nebuvo“, – sakė I. Šimonytė.
Be to, akcentavo premjerė, Lietuvoje ne vienintelis prezidentas turėjo informacijos apie sėkmingą operaciją Lenkijoje.
„Aš tikėjausi, kad ši informacija bus paskelbta kriminalinės policijos biuro kartu su prokurorais. Bet atsitiko taip, kad reikalą šią informaciją paskelbti matė prezidentas. Jis nebuvo vienintelis žmogus, kuris tą informaciją turėjo“, – apibendrino premjerė.
Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pasiūlymą.
„Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.
„Manyčiau, kad įstatymu reglamentuoti tai, kiek kartų per metus galima grįžti (į Baltarusiją – ELTA) neverta, tą reikėtų daryti kitais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Visgi svarstymo stadijoje nepritarta siūlymui į įstatymo projektą įrašyti nuostatą, apribojančią rusų ir baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.
Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.
Čmilytė-Nielsen įvertino opozicijos kreipimąsi į KT dėl VSD pranešėjo komisijos teisėtumo: pasitikrinti visada galima
V. Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą.
„Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo opozicija kreipėsi į KT, prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą.
