„Pirmiausiai, su prezidentu aptarėme rinkimų rezultatus ir tikrai dar kartą prezidentas konstatavo, kad tikrai socialdemokratų rezultatai yra geri. Esu labai dėkinga už tokį pasitikėjimą, kurį parodė Lietuvos žmonės“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Dabar tai (koalicijos formavimas – ELTA) – darbas numeris vienas, kurį mes turime padaryti. Ir susitikime pabrėžėme, kad mums labai svarbu turėsi stabilią, stiprią, tvirtą valdančiąją koaliciją. Pasakiau, kad mes prie to klausimo dirbame ir tikimės, kad tokią stiprią valdančiąją koaliciją ir turėsime“, – tikino ji.

Klausiama, kada galėtų paaiškėti galutiniai sprendimai dėl koalicijos, V. Blinkevičiūtė užsiminė apie kitą savaitę.

„Manau, kitą savaitę dėl koalicijos turėtume būti apsisprendę“, – tikino LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė patikino – prezidentas jokių galimos koalicijos kontūrų susitikimo metu nebraižė.

„Mes apie tai tikrai nekalbėjome ir jokių raudonųjų linijų nebrėžėme. Apsikeitėme ta informacija su kuo mes, kaip socialdemokratai, matome galimybę formuoti valdančiąją daugumą“, – teigė ji.

„Informavau, kad mes matysime, kokia situacija klostosi po vienos ar kitos partijos (...) atitinkamų valdybos ar prezidiumo sprendimų. Tada matysime, koks gali būti kitas mūsų kelias – iš ko mes formuojame valdančiąją daugumą. Bet šiame momente kalbėjome apie dvi partijas“, – aiškino ji, klausiama, ar su G. Nausėda aptarė galimybes dirbti su Liberalų sąjūdžiu.

Apie vadovavimą Vyriausybei nekalbėjo

Be to, V. Blinkevičiūtė patikino, kad susitikimo su šalies vadovu metu apie jos galimybes vadovauti būsimam Ministrų kabinetui nebuvo kalbama.

„Mes iš viso neaptarinėjome šiame etape nei premjero klausimo, nei Vyriausybės sudėties klausimo“, – patikino politikė, rinkimų naktį vengusi atsakyti, ar imsis ministrės pirmininkės pareigų.

Vilija Blinkevičiūtė

Žemaitaitis po pokalbio su šalies vadovu: klausimų dėl antisemitizmo nesulaukėme

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad pirmadienį vykusiame susitikime prezidentas Gitanas Nausėda jo vadovaujamą partiją pasveikino su iškovotų mandatų skaičiumi. Taip pat, anot jo, šalies vadovas teiravosi, kur – valdančiojoje koalicijoje ar opozicijoje – ši politinė jėga įsivaizduoja savo darbą.

Remigijus Žemaitaitis

„Aiškiai pasakėme, kad mums nėra problemų dirbti mažumoje. Tikslas yra įgyvendinti dalį rinkimų metu užsibrėžtų tikslų“, – žurnalistams Daukanto aikštėje po pokalbio su šalies vadovu teigė R. Žemaitis, tikindamas, kad pirmasis darbas, kurio imsis, bus valstybės biudžetas.

Tikina, kad apie antisemitizmą prezidentas neužsiminė

Pasak „Nemuno aušros“ pirmininko, susitikime prezidentas neužsiminė apie jo antisemitinius pasisakymus ar rinkiminės kampanijos metu vartotą retoriką. R. Žemaitaičio teigimu, susitikimas buvo draugiškas.

„Aptarėme įvykusius rinkimus, rezultatus, kaip sekėsi, kur daugiausia pliusų, kur minusų, tiesiog įspūdžiais pasidalijome ir tiek. (...) Daugiau kalbėjome apie rinkimus, kokios galėtų būti koalicijos. Draugiškas, dalykiškas susitikimas“, – sakė politinės jėgos pirmininkas.

„Nekalbėjome, kad viena ar kita politinė jėga turėtų sudaryti koaliciją. Buvo klausimas, kokios koalicijos dabar įsivaizduojame, kad galėtų būti. Pašnekėjome, ar galėtų būti dabartinė koalicija, formuojama socialdemokratų ir Sauliaus Skvernelio. Ar galėtų būti „valstiečiai“, čia jau yra ne mūsų reikalas“, – pasakojo jis.

Prognozuoja, kad TS-LKD pirmininku taps L. Kasčiūnas

Iš konservatorių pirmininko pareigų po pralaimėjimo pasitraukusį Gabrielių Landsbergį „Nemuno aušros“ pirmininkas vadina bailiu. Anot jo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas atsakomybę galėjo prisiimti ir anksčiau.

„Mano didžiausias priešas, išsigandęs Žemaitaičio, pabėgo iš Seimo. Kaip gėda Landsbergiui. (...) Juoko forma dažnai mėgstu pasakyti, kad nebeturiu tikslo būti Seime, nes Gabrieliaus nebėra. Mano didžiausia meilė gyvenime pabėgo. Aišku, juokauju. Tai yra žmogus-bailys, kuris nesugeba prisiimti atsakomybės. Paskutinius trejus metus jis slėpėsi po įvairių moterų sijonais, uždengdamas savo problemas. Manau, kad taip politikui nedera elgtis“, – pabrėžė „Nemuno aušros“ lyderis.

Paklaustas, ar nemano, kad po G. Landsbergio pasitraukimo santykiai su konservatoriais nors kiek pasitaisys, R. Žemaitaitis tikina – jeigu partijos pirmininku taps kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras, problemos niekur nedings.

„Manau, kad ten yra pakankamai daug problemų. Palaukite partijos pirmininko rinkimų. Panašu, kad Laurynas Kasčiūnas gali perimti partijos vairą ir ten dar turėsime įdomių dalykų“, – prognozavo jis.

Į susitikimą su G. Nausėda atvyko vadovavimą TS-LKD laikinai perimanti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai pradėjus susitikimus su mandatus būsimame parlamente iškovojusių partijų lyderiais, į Prezidentūrą atvyko laikinai vadovavimą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) perimanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei konservatorius Mindaugas Lingė.

„Normalus pokalbis apie tai, kas mus jungia – stipresnė krašto gynybą, vertybinė užsienio politika, bent aš taip išgirdau. Tai toks bendro pobūdžio pokalbis tokioje konstruktyvioje, normalioje dvasioje“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Tai kryptys link bendro požiūrio taškų, kurie nemanau, kad ir skyrėsi mums būnant daugumoje, jie išlieka (...) Tai aš manau, kad pavyks bendradarbiauti“, – pridūrė ji.

Konservatorė taip pat atkreipia dėmesį, kad praėjusią kadenciją, konservatoriams dar dirbant opozicijoje, o G. Nausėdai jau tapus prezidentu, TS-LKD susitikimai su šalies vadovu būdavo gerokai dažnesni.

„Mes jau buvome vieną sykį tokiose aplinkybėse 2019-2020 metais – kada mes buvome opozicijoje ir prezidentas jau laimėjęs rinkimus – tuo metu (G. Nausėda – ELTA) su vyriausiaisiais patarėjais susitikdavo dažniau nei mums būnant pozicijoje. Tai nežinau, kaip šį sykį vyks“, – sakė ji.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kol kas sako neketinanti dalyvauti konservatorių pirmininko rinkimuose.

„Tai yra per ankstyvas klausimas. Šiuo metu tokių minčių neturiu“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda Daukanto aikštėje žurnalistams tikino ji.

„Visą laiką partijoje yra demokratinis procesas, kada iškeliami kandidatai. Todėl, atėjus iki to taško, bus matyti, ką kels partijos skyriai, kaip jie elgsis, kokias preferencijas duos“, – aiškino ji, tikindama, kad su prezidentu apie Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimas iš konservatorių pirmininko pareigų susitikimo metu kalbėta nebuvo.

Pirmadienio rytą TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, kad po pralaimėjimo Kauno Centro–Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje traukiasi iš partijos pirmininko pareigų bei daro pertrauką politinėje karjeroje. Jis taip pat patikino atsisakantis iškovoto mandato Seime.

Po konservatoriams nesėkmingo antrojo Seimo rinkimų turo iš pareigų atsistatydino TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis. Politikas taip pat tikina atsisakysiąs ir su partijos sąrašu iškovoto Seimo nario mandato.

G. Nausėdai nusprendus susitikti su mandatus naujos sudėties Seime iškovojusių politinių jėgų lyderiais, į Daukanto aikštės rūmus atvyko „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei jo bendrapartietė Agnė Širinskienė.

Į Prezidentūrą atvyko ir demokratų vedlys S. Skvernelis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina pirmadienį vykusiame susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda aptaręs galimos valdančiosios koalicijos perspektyvas. Visgi, pasak politiko, apie kokių nors postų dalybas su šalies vadovu nebuvo kalbėta.

„Tikrai nebuvo jokių postų dalybų, nes tai yra anksti – aptarėme, kokios galimos koalicijos galėtų būti, kokie yra mūsų partijos prioritetai dėl būsimos koalicijos, jeigu mes joje dalyvautume“, – po susitikimo su prezidentu sakė S. Skvernelis.

Prezidento susitikimai su į Seimą patekusių partijų lyderiais

Visgi, politiko teigimu, prezidentas galimos valdančiosios koalicijos sudėties neįvardino.

„Jis tiesiog domisi, kas galėtų būti, kas negalėtų būti. Taip pokalbis toks daugiau įžanginis, kaip aš sakyčiau“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis.

„Manau, kad prezidentas imasi to, ko ir turėjo imtis šioje situacijoje (...) bando suburti tą centro kairę ir jis nuosekliai laikosi to“, – akcentavo S. Skvernelis.

„Vis tiek prezidento programa yra, ji tikrai yra centro kairės, jeigu kalbėtume apie politinę ideologiją, tai natūralu, kad tikisi iš naujos daugumos, kad ir tai bus atliepta“, – pridūrė jis.

Į Prezidentūrą atvyko Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)