Ji pirmiausia stebėjosi, kodėl dėl to nebuvo tariamasi su plačiąja visuomenės dalimi.
„Kaune nevykdytos jokios apklausos tuo klausimu. Kitas labai svarbus aspektas, kad Kaune vis dar nėra istorinės atminties komisijos: ekspertų, istorikų, paveldosaugininkų, architektų. Kurie pasakytų, kad toks paminklas dera visame miesto kontekste“, – teigė A. Filinaitė.
Pasak Kauno miesto tarybos narės, jokie klausimai apie galimą vietą, ar kainą, kiek toks paminklas kainuos, tarybos posėdyje atsakyta nebuvo.
„Pirminė idėja, kurią matė visi, buvo istorinės Prezidentūros kiemelis. Bet galiu pasakyti, kad tai visiškai prasilenkia kontekstualumo prasme. Juk ir UNESCO vardas Kaunui ne veltui buvo suteiktas už tarpukario architektūrą, visą tą laikotarpį, kai miestas vystėsi. Ten yra bastionas tarpukario prezidentams.
Dabar įdėti į jį asmenį, kuris buvo Lietuvos prezidentu, bet nepamirškime, kad jis turi komunistinę praeitį. Ar jis derėtų prie mūsų tarpukario prezidentų? Vargu“, – savo poziciją LNK vidurdienio žiniose dėstė konservatorė.
Tarybos nariams sprendimą priėmus, pasak pašnekovės, estafetė dėl šio klausimo perduodama patiems kauniečiams.
„Jeigu jie iš tiesų susitelktų, protestuotų prieš šią idėją, gal ir būtų galima kai ką pakeisti. Aš noriu pasidžiaugti, kad net ir iš to paties „Vieningo Kauno“ atsirado keli žmonės, kurie susilaikė. Matyt, kad moralė neleido balsuoti už paminklą buvusiam Komunistų partijos pirmam sekretoriui.
O dabar valia yra miestiečių rankose. Tikiuosi, kad jie išreikš ją“, – tikėjosi A. Filinaitė.
Paklausta, kodėl A. M. Brazausko paminklas turėtų atsirasti būtent Kaune, pašnekovė priminė, kad šis miestas prezidento rinkimuose, kuriuose pergalę šventė buvęs prezidentas A. M. Brazauskas, jį palaikė mažiau nei Stasį Lozoraitį.
„Kuo siejasi A. M. Brazauskas su Kaunu? Man irgi kyla šis klausimas. Žmogus buvo inžinierius, inicijavo Kauno hidroelektrinės statybą, prie jos prisidėjo. Tai ir galėtų būti paminklas jam. Derėtų pabrėžti ir faktą, kad hidroelektrinė ir yra pavadinta jo vardu. <...> Tad kuo Kaunas siejasi su A. M. Brazausku man iki šiol lieka atviras klausimas“, – kalbėjo ji.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, konservatorė A. Filinaitė atviravo, jog šio klausimą iškėlimą dabar ji sieja su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Pirmoji mano mintis ir buvo, kad tai yra priešrinkiminė akcija, galbūt siekiant paremti būsimą Seimo daugumą. Bet kaip ir minėjo Andrius Kubilius, nereikia per anksti laidoti konservatorių ir per anksti suteikti pergalę socialdemokratams. Pasižiūrėsime, kuo tai baigsis.
Bet kad tai yra labai aiškus noras prisidėti prie to iš Kauno miesto mero pusės, ta čia, ko gero, yra faktas“, – teigė LNK vidurdienio žinių pašnekovė.
Nors apie šio paminklo kainą kol kas nekalbama, A. Filinaitė svarstė, jog ji tikrai turėtų perkopti 100 tūkst. eurų ribą.
„Tokia jau kainodara dabar yra. Juk tokiam prezidentui norėsis ir atitinkamo paminklo. Tad pamatysime, (kokia bus kaina, aut. p.). Bet mano asmenine nuomone, tuos pinigus labiau derėtų skirti UNESCO paveldo įamžinimui. Juk Kaunas neseniai prisijungė prie pasaulio paveldo elito. Tad tikrai tuos pinigus būtų galima panaudoti racionaliau“, – LNK vidurdienio žiniose kalbėjo konservatorė A. Filinaitė.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su Kauno miesto tarybos opozicijos atstove A. Filinaite žiūrėkite čia: