Šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreiškė vos 28,35 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė komentuodama teigė, kad Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, koją šį kartą pakišo rinkimų nuovargis
„Ką reiškia rinkimų nuovargis? Aš sunkiai renku žodžius, kaip apibūdinti šitą rezultatą. Pirmiausia, kas ateina į galvą, pusiau ekspromtu, tai – nacionalinė gėda. Tai smūgis valstybės tarptautiniam prestižui ir net geopolitinėms pozicijoms. Kaip dabar mūsų politikams, kokie jie bebūtų išrinkti į Europos Parlamentą, ar apskritai, kokiuose formatuose beatstovautų Lietuvai, ar eiliniams piliečiams savo lygmenyje, per savo kanalus, kaip užsiimti pamėgtu nacionaliniu sportu visame pasaulyje ir pirmiausia didžiosioms Vakarų valstybėms aiškinti, kaip mes viską suprantame.
Ne tik apie Rusiją, bet ir Kiniją, visą pasaulį ir kosmosą, aplinkui visi kvaili ir nieko nesupranta, kai šis skaičius parodo, koks iš tiesų yra mūsų visuomenės politinio infantilumo ir abuojumo lygis“, – teigė V. Bruveris.
Rekordiškai mažas aktyvumas, renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP), gali būti susijęs su rinkiminiu nuovargiu, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, šį sykį dalis rinkėjų nusprendė neateiti prie balsadėžių išreikšti savo pilietinės valios.
„Turbūt galima žiūrėti į kaimyninių šalių patirtį. Iš tiesų ir Latvijoje balsuoja ne tiek daug, bet kadangi pas juos visą laiką vyksta rinkimai atskirai, matome, kad šiemet pas juos balsavo 34 proc. ir jiems tai šuolis. Mūsų rinkėjai turbūt įpratę prie to, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, nes tris kartus mums taip yra pavykę“, – sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Petronienė.
„Ir šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą kas antrą savaitgalį eini balsuoti ir, turbūt, dalis rinkėjų jau nebepasiryžo eiti balsuoti“, – apgailestavo ji.
Sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.