Antradienį sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) sudaryti tankų įsigijimo sutartį, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Visgi, anot jo, tankų pajėgumo vystymas greičiausiai užtruks ilgiau nei iki šiol planuota.
„Valstybės gynimo taryba (...) pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kur eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.
„Sprendimas, kaip ir buvo pradinis, taip ir dabar – įsigyti tankų batalioną. Tai reiškiasi, daugiau nei 40 tankų, papildomai kovinės paramos mašinų. Bendras skaičius dar bus finalizuotas“, – paaiškino jis.
Visgi, pasak jo, jau aišku, kad su tankų pajėgumo Lietuvoje formavimu susiję terminai nusikelia.
„Tankų tematikoje nuo praeitų metų pavasario iki šiandienos, galima sakyti, kad visus pagrindinius iš politinės pusės darbus padarėme. Suprantame, kad įgyvendinant pajėgumą, įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų“, – sakė K. Budrys.
„Tai ne vien tik gauti geležinę dalį, bet taip pat ir personalą paruošti, infrastruktūrą naują pastatyti, nes mes tokios mes Lietuvoje neturime, kur tie tankai būtų laikomi, paruošti visą mokymo bazę ir panašiai. Visi tie poreikiai yra susiplanuoti ir bus pradėti įgyvendinti šiek tiek vėliau negu pradžioje planavome“, – pripažino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, panašu, kad suplanuoti terminai iš 2030 metų gali nusikelti į 2034 metus.
„Ne tik finansavimas lemia, ir pristatymo terminai, infrastruktūros poreikis buvo dar kartą įvertintas“, – apie pavėlintus terminus kalbėjo K. Budrys, pripažindamas, kad viena iš priežasčių yra ir ribotas finansavimas gynybai.
Kariuomenės vadas svarsto apie naują dalinį tankams
Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras svarsto, jog įsigytiems tankams gali tekti steigti naują kariuomenės dalinį.
„Sprendimai nėra priimti, tačiau yra pasvarstymų, galbūt, kurti visiškai naują dalinį. Bus padaryti paskaičiavimai, kur, kiek, kurioje vietoje ir bus ateinama su pasiūlymais. Ankstesni sprendimai yra padaryti, kad tai (tankai – ELTA) būtų Karaliaus Mindaugo husarų batalione, bet žinant infrastruktūrą, jame nėra treniravimosi vietų ir reikėtų viską iš naujo kurti. Todėl šios mintys ir ateina“, – kalbėjo jis.
„Pirmi pajėgumai būtų kuriami Rukloje. Kadangi mes ten jau turime remonto dirbtuves, turime mechanikus, kurie žino kaip su ta važiuokle dirbti“, – pridūrė R. Vaikšnoras.
Anot jo, numatytas tankų pajėgumų vystymo laikotarpis sudaro galimybę jau dabar pradėti reikiamų specialistų atranką.
Siūloma pradėti derybas dėl švediškų CV90 pėstininkų kovos mašinų įsigijimo
K. Budrys informuoja, kad taip pat buvo nutarta pasiūlyti krašto apsaugos ministrui pradėti derybas dėl švediškų CV90 pėstininkų kovos mašinų įsigijimo.
„Buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant ir į patarimą (...) pasiūlyti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo ir rekomenduoti krašto apsaugos ministrui pateikti Valstybės gynimo tarybai finansinį ir pramoninio bendradarbiavimo pasiūlymą galutiniam sprendimui priimti“, – informavo K. Budrys.
„Kalbame apie du batalionus pėstininkų kovos mašinų, reiškiasi, apie 100 vienetų“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak prezidento patarėjo, kiek Lietuvai kainuos tankų bei pėstininkų kovos mašinų įsigijimas – patikslins Krašto apsaugos ministerija, kai sutartys jau bus pasirašytos.
Visgi K. Budrys pripažįsta, kad vikšrinės pėstininkų kovos mašinos pareikalaus daugiau išlaidų nei ratinės.
„Žinoma, išlaidos yra didesnės. Jos yra didesnės dėl dviejų priežasčių – viena, kad keičiasi pati platforma (...), antroji priežastis, kad rinkoje kainos augo labai smarkiai ir pristatymo terminai nusikėlė ne vieneriais metais į priekį. Tai tas mums irgi šiek tiek kainą iškelia“, – teigė jis.
Pasisakė apie kariuomenės divizijos pajėgumus
Kęstutis Budrys sako, kad, remiantis kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais, nurodė jis.
„Atsižvelgiant į tai, kokioje esame situacijoje šiuo metu, kokia yra situacija yra gynybos pramonėje, kokie yra iššūkiai, kur mes esame su planuojamu finansavimu, tai šiandien atsakymas tikrai nebuvo įkvepiantis ir džiuginantis. Yra konstatuota, kad 2030 m., sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.
Yra konstatuota, kad 2030 m., sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes tai gebėsime padaryti 2036-2040 metais“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, generolo Raimundo Vaikšnoro VGT paprašė pateikti poziciją dėl būtinų pokyčių kariuomenės struktūroje, finansavimo poreikių.
„Suprantame, kad tas terminas nėra tenkinantis. Dėl to Valstybės gynimo taryba paprašė kariuomenės vado parteikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių (...), pateikti siūlymus dėl finansavimo poreikių ir taip pat pateikti tam tikras korekcijas į valstybės ginkluotos gynybos koncepciją“, – informavo K. Budrys.
Paklaustas, kokios priežastys lemia tai, jog divizija operacinį pajėgumą gali įgyti net dešimtmečiu vėliau, nei buvo suplanuota, K. Budrys pastebėjo, jog tą lemia ne tik finansavimo krašto apsaugai lygis.
„Atsakant į klausimą, kodėl dabartinis vertinimas sako, kad divizijos pajėgumo nepasieksime su dabartiniu finansavimu, tai čia yra ne vienas veiksnys ir ne tik finansavimas lemia – ir pristatymo terminai kai kurių priemonių, infrastruktūros poreikis buvo dar kartą įvertintas. Tai reiškia, kad mes didinsime karių skaičių ir plėsdami šaukimą, įsigysime naujas sistemas, kurias reikės laikyti naujose vietose (...). Bet taip pat neišvengsime atsakymo, kad ir finansavimo trūksta – su dabartiniu finansavimu tą padaryti būtų sunku. Jeigu mes jį turėtume tolygų, naujų pajėgumų neplėtojant, mums reikėtų persikelti dešimtmetį į priekį“, – aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
K. Budrys patikino – kaip struktūrinis darinys kariuomenės divizija gali būti įsteigta ir 2030 m. Tačiau, pažymėjo patarėjas, ji nebus pajėgi kovai.
„Tai reiškia, kad mes turime svarstyti namų darbus ir ką toliau darome – ar pasilikdami šiame finansavimo lygyje sau leidžiame įgyvendinti (divizijos pajėgumus – ELTA) 2040 metams (prezidento atsakymas yra ne, nes to negalime sau leisti, tai yra per didelė planavimo perspektyva tai geopolitine situacijai, kurioje mes esame), ar mes didiname finansavimą ir greitiname, stumiame (...) ir pristatymo terminus, ir kada ir ką galime įsigyti“, – aiškino VGT sekretorius, akcentuodamas ir naujos infrastruktūros poreikį.
„Turbūt apie tai turėsime kalbėti, nes yra ir trečia galimybė – susimažinkime ambiciją“, – teigė jis, kartu akcentuodamas, jog toks kelias nėra įmanomas, mat Lietuva yra deklaravusi savo planus ir NATO sąjungininkams.
Klausiamas, kokio finansavimo krašto apsaugai reikėtų, jog kariuomenės divizija būtų pajėgi kovoti jau 2030 m., K. Budrys nurodė, jog šiuos atsakymus artimiausiame VGT pateiks kariuomenės vadas.
„Tikslą mes turime. Tikslas nesikeičia. Dėl tikslo neabejojame nei mes, nei mūsų sąjungininkai NATO. Tikslas yra geras. Tikslui įgyvendinti per tam tikrą laiką reikia didesnio kiekio (lėšų – ELTA) – arba mes jį ištempiame laike, darome su mažiau ir sakome, kad tai yra pakankama, arba mes suspaudžiame laike ir padarome su daugiau“, – pakartojo patarėjas.
„Kokio reikės dydžio tai įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad sąlygos nuolat kinta, kainos auga, terminai tęsiasi (...) – turės kariuomenės vadas ir atsakyti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Kasčiūnas tikina, kad kariuomenės diviziją iki 2030 metų sukurti pavyks
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvos kariuomenės divizija bus sukurta iki 2030 metų. Anot jo, jei iki to laiko divizija ir nebus pasiekusi pilno operacinio pajėgumo, užduotis ji vykdys tinkamai.
„Diviziją tikrai pavyks sukurti (iki 2030 metų – ELTA). Kalbama apie pilną operacinį pajėgumą – pilną tankų batalioną, papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus svarbius dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir profesionalų, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – po antradienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams tvirtino L. Kasčiūnas.
„Divizija bus. Lieka tik klausimas dėl pilno jos operacinio pajėgumo. Tačiau bet kokiu atveju ji vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai. (...) Pirma kuopa atvažiuoja iki 2030 metų. Ji jau bus divizijos dalis“, – aiškino jis.
Vaikšnoras: vidutinius operacinius pajėgumus divizija pasieks dar iki 2030 m.
Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad divizija iki 2030 metų jau bus pasiekusi vidutinius operacinius pajėgumus.
„Divizijos užuomazga jau dabar yra, dabar galvojame apie štabą. Jeigu uždėtume sausumos pajėgų trafaretą, ji turi praktiškai visus elementus, dabar reikia juos stiprinti“, – antradienį žurnalistams prie ministerijos teigė R. Vaikšnoras.
Divizijos užuomazga jau dabar yra, dabar galvojame apie štabą. Jeigu uždėtume sausumos pajėgų trafaretą, ji turi praktiškai visus elementus, dabar reikia juos stiprinti.
„Iki 2030 metų pasieksime vidutinius operacinius pajėgumus. Kai kurių platformų, sistemų nebus, bet tai neapriboja mūsų nuo užduočių vykdymo. Kiekvienos platformos, vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimus sukariauti nuožmesnį, sudėtingesnį mūšį“, – akcentavo jis.
Po antradienį vykusio VGT posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad, remiantis kariuomenės vado vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Tiesa, formuoti batalioną ketinama etapais – L. Kasčiūnui pasiūlius skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, planuojama iš pradžių kurti kuopos dydžio tankų vienetą. Tokiu tempu batalionas būtų sukurtas iki 2035 m., anksčiau teigė ministras.
Rugsėjį L. Kasčiūnas informavo – jeigu VGT patvirtins sprendimus dėl tankų bataliono, sutartys su „Leopard“ gamintojais galėtų būti pasirašytos dar šių metų lapkritį.