Būsimame Seime – ne viena dešimtis politinių migrantų: kai kurie pažiūras keitė kardinaliai

Naujajame Seime matysime ne vieną dešimtį politinių perbėgėlių, kai kurių iš jų politinės preferencijos yra pasikeitusios kardinaliai, į visai kitą politinio spektro pusę. Čia bus ir buvęs „laisvietis“, išėjęs į „Nemuno aušrą“, ir buvęs „Nacionalinio susivienijimo“ politikas, perėjęs pas socialdemokratus, ir ne vieną partiją pakeitusių senbuvių politikoje.

Politologas iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ignas Kalpokas sako, kad tokia politikų migracija po visą politinį spektrą prisideda prie sistemos nestabilumo.

Tarp į būsimą Seimą išrinktų politikų yra šeši nepartiniai, 86 stabiliai per atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį partiją pasirinkę ir jos nekeitę parlamentarai, o net 49 parlamentarai yra keitę partijas, yra tokių, kurie net po keturis ar penkis kartus.

Dalis tų politikų, nors ir keitė ne vieną partiją, bet jų pažiūros labai nesvyravo politiniame spektre, ir labiau susiję su partijų raidos procesais. Tarkime, toks pavyzdys kairiųjų flange būtų Zigmantas Balčytis, kuris politinę karjerą pradėjo dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, ir paskui laikėsi politinėje kairėje, bet skirtingose politinėse jėgose.

1984 m. jis priklausė Tarybų sąjungos komunistų partijai (TSKP), 1989-1990 m. – Lietuvos komunistų partijai (LKP). Nuo 1990 iki 2001 metų, tai yra visą šios partijos veikimo laikotarpį, jis buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys. Iš karto po to tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu, kur buvo iki 2020 metų. Paskui nuėjo paskui dalį senųjų socialdemokratų į atskilusią, Gedimino Kirkilo vadovautą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, kur buvo iki 2021 metų. 2022 metais jis prisijungė prie Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“, kurios nariu yra iki šiol, ir su šia partija buvo išrinktas į Seimą.